LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA SKAITMENINIS ARCHYVAS

Kurs roczny fizyki experymentalney w Cesarskim Uniwersytecie Wileńskim, przez Felixa Drzewińskiego filozofii doktora, czwarty raz publicznie wykładany

Rodyti pagrindinius duomenis

dc.creator Drzewiński, Felix, 1788-1850. lt
dc.date.accessioned 2019-10-03T07:53:16Z
dc.date.available 2019-10-03T07:53:16Z
dc.date.issued 1823 lt
dc.identifier.other L-19/742
dc.identifier.uri http://elibrary.mab.lt/handle/1/24143
dc.description DRZEWIŃSKI, Felix (Feliksas Dževinskis) *1788 Voluinėje (Ukraina) †1850 Maskvoje, Vilniaus universiteto (VU) fizikos profesorius, mineralogas ir geologas, įnešęs svarų indėlį keičiant dėstomos fizikos pobūdį iš filosofinio į eksperimentinį, mokant naudotis moksliniais prietaisais, pradedant taikyti matematiką fizikinių reiškinių aprašymui, atnaujinant Fizikos kabinetą bei parankinį jo bibliotekos fondą. Nuo 1809 studijavo Mokytojų seminarijoje prie VU. 1810 suteiktas filosofijos kandidato laipsnis, 1811 studijavo Astronomijos observatorijoje, 1812 tapo filosofijos magistru, 1813 gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1813 iki 1817 VU dėstė mineralogijos kursą. 1816 parengė ir išleido Vilniuje gamtos mokslų mokymo priemonę "Mineralogijos pagrindai" (lenk.). 1817-19 gilino fizikos žinias Paryžiuje, vertė Jeano-Baptiste Bio paskaitų kursą, pargabeno 20 prietaisų ir 110 mokslo veikalų universiteto Fizikos kabinetui bei mineralų mineralogijos kabinetui. Grįžęs 1819, tapo VU Fizikos katedros vedėju ir dėstė fiziką, vadovavo Fizikos kabinetui, nuo 1824- ordinarinis profesorius. Pirmasis dėstė universitete atskirą matematinės fizikos kursą. Dėstydamas fiziką, naujoviškai aiškino elektromagnetizmo ir optinius reiškinius. Parašė vadovėlį "Eksperimentinės fizikos metinis kursas (1823, lenk.). Šis Vilniuje išleistas vadovėlis buvo moderniausias Rytų Europoje. Tuo metu universiteto fizikos profesoriai naujienas sužinodavo iš prenumeruojamų mokslinių periodinių leidinių (Journalde Physique, de Chemie et d‘Histoire naturelle, Annales de Chimie et de Physique, Journal de Physique et de Chimie, Journal der Physik ir kiti). Dalis kurso konspektų "Atmosferologija" (lot.) buvo išversta į rusų k. ir išleista Charkove 1833. Parengė fizikos pradžiamokslį ir vadovėlius gimnazijos antrai ir trečiai klasei (1825, lenk.). Paskelbė straipsnių apie elektromagnetizmą, garo mašinas ir meteoritus dienraštyje Dziennik Wileński, kuris tuo metu buvo skirtas mokslo sklaidai. Po universiteto uždarymo, 1832 dėstė fiziką lotynų k., vėliau rusų k. Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje, kur buvo perkeltas ir gerai jo sutvarkytas Fizikos kabinetas (443 prietaisai). 1840 tapo emeritu ir išvyko gyventi į Maskvą. Iki išvykimo į Maskvą toliau rūpinosi Fizikos kabineto prietaisais, kurie atiteko akademijai. Pagrindinė literatūra: Klimka, Libertas; Kivilšienė, Rasa. Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje. Vilnius: VPU leidykla. 2005. 194 p.; Klimka, Libertas, Kivilšienė, Rasa. Edukacinė komisija ir fizikos mokymas senajame Vilniaus universitete. Iš: Istorija, 1999, [T.] 42, p. 31-41. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės. lt
dc.description.abstract "Kurs roczny fizyki eksperymentalnej w Cesarskim Uniwersytecie Wileńskim" - eksperimentinės fizikos metinis kursas lenkų k. 1823 autoriaus išleistas Vilniuje A. Marcinovskio spaustuvėje, skirtas Vilniaus universiteto (VU) studentams - didžiausias ilgametės veiklos universitete nuopelnas, prilygsta geriausiems anų laikų Rytų Europos fizikos vadovėliams. Autoriui profesoriaujant, pasaulyje buvo padaryta žymių fizikos atradimų, kurie atsispindėjo ir vadovėlio turinyje. Didelės apimties darbe aprašyti visi aktualūs fizikos skyriai, šis veikalas rodo, kad fizikos mokslas VU 1820-30 klestėjo ir vijosi pažangiausius Europos mokslo centrus. Išnašose pateikiami naujausi tyrimai ir atradimai. Įvade dėstoma fizikos istorija nuo seniausių laikų. Jau istorinėje apžvalgoje matomas autoriaus patrauklus rašymo būdas. Autorius priartėjo prie moksliškai teisingo materijos ir erdvės metodologinės filosofinės problemos sprendimo, rašydamas, kad erdvė neatskiriama nuo materijos, bet kaip ir kiti VU mokslininkai, judėjimą suprato tik kaip kūnų persikėlimą iš vietos į vietą. Vadovėlio pabaigoje yra du priedai: 20 psl. skirtas metereologiniams reiškiniams ir 7 psl. lentelių su fizikiniais dydžiais. Pateikta išsami autorių ir dalykų rodyklė, 204 geros kokybės iliustracijos-paveikslai atskirais lapais. Manoma, kad iliustracijos vaizduoja tuo metu turėtus fizikos prietaisus VU Fizikos kabinete. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės. lt
dc.description.provenance Submitted by Edita Klangauskaitė (edita.klangauskaite@mab.lt) on 2019-10-03T07:53:16Z No. of bitstreams: 1 356154.pdf: 162476637 bytes, checksum: eda091d09dfff7c6697fa3438d852744 (MD5) en
dc.description.provenance Made available in DSpace on 2019-10-03T07:53:16Z (GMT). No. of bitstreams: 1 356154.pdf: 162476637 bytes, checksum: eda091d09dfff7c6697fa3438d852744 (MD5) Previous issue date: 1823 en
dc.relation.isformatof Kurs roczny fizyki experymentalney w Cesarskim Uniwersytecie Wileńskim, przez Felixa Drzewińskiego filozofii doktora, czwarty raz publicznie wykładany, Wilno : nakładem i drukiem A. Marcinowskiego, 1823, VI, 500 p., [7] brėž. lap. : lent. lt
dc.relation.uri http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000356154 lt
dc.rights CC BY-NC-SA 4.0 lt
dc.subject Senosios knygos lt
dc.title Kurs roczny fizyki experymentalney w Cesarskim Uniwersytecie Wileńskim, przez Felixa Drzewińskiego filozofii doktora, czwarty raz publicznie wykładany lt
dc.type Knyga lt
dc.language.iso pl lt


Thumbnail
356154.pdf
Dydis: 428.7Mb
Atsisiųsti

Dokumentas kolekcijoje:

Rodyti pagrindinius duomenis