dc.description |
DOBŠEVIČIUS, Benediktas (Benedykt Dobszewicz) *1722 03 12 (Kražių apylinkėse, Raseinių apskr.), †po 1796. Filosofas, teologas. Jėzuitas (1739). Vilniaus universiteto laisvųjų menų ir filosofijos (1755), teologijos (1765), kanonų teisės (1773) daktaras. 1752 Vilniaus universitete baigė teologiją. 1754–1757 Vilniaus universiteto matematikos profesorius. Dėstė retoriką, matematiką ir istoriją (1753-1754), logiką ir matematiką Kražiuose (1757–1758), filosofiją – etiką ir metafiziką – Naugarduke (1759–1760). Vilniaus jėzuitų akademijos filosofijos (1760–1763), kanonų teisės (1764–1765), teologijos (1765–1769) profesorius, 1772–1773 Teologijos fakulteto dekanas, 1773–1774 vicekancleris. Nuo 1774 iki 1781–1783 m. eidamas prefekto pareigas vadovavo Kražių mokyklai, nuo 1793 – jos rektorius. Naujųjų amžių filosofiją derino su teologija, scholastika, racionalizmą jungė su empirizmu. Veikale Dabartinių filosofų pažiūros (Placita recentiorum philosophorum 1760, fragmentas lietuvių kalba 1979) aptarė to meto gamtamoksles teorijas. Aiškino I. Newtono fiziką, heliocentrizmą laikė hipoteze, apibendrino R. Descarteso ir P. Gassendi materijos aiškinimą, J. Locke’o pirmines ir antrines kokybes, G. Berkeley subjektyvųjį idealizmą. Veikalą Logikos paskaitos (Praelectiones logicae 1761, fragmentas lietuvių kalba 1979) parašė veikiamas Chr. Wolffo. Jame analizavo logikos koncepcijas, metodų problemas, laikėsi R. Descartes’o intelektinės intuicijos teorijos. Ypatingą dėmesį skyrė fizikai, kuri, jo nuomone, turėjo apimti astronomiją, geografiją, biologiją ir mokslus apie žmogų. Jo veikalai paplito Abiejų Tautų Respublikos mokyklose.
Pagrindinė literatūra: Plečkaitis, Romanas. Lietuvos filosofijos istorija, t. 1. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004; Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy 1564–1995, oprac. Ludwik Grzebień. Kraków: WAM, 1996, p. 126; Polski słownik biograficzny, t. 5. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 1946, p. 276; Jovaiša, Liudas. „Gyvenimas po mirties: Kražių jėzuitų ir buvusių jėzuitų likimai po 1773 metų“, in: Senoji Lietuvos literatūra, 44 knyga, Vilnius, 2017, p. 96–152; Dalius Viliūnas, „Filosofijos amžius Lietuvoje: apšvietos filosofavimo savitumai“, in: Kultūrologija, 2003, t. 10, p. 188–217. (Biogramą parengė Agnė Zemkajutė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.abstract |
1761 m. Vilniaus jėzuitų spaustuvėje išspausdintas Dobševičiaus veikalas „Praelectiones logicae“ (Logikos paskaitos). Jame siekiama suderinti senąsias scholastines pažiūras su naujomis logikos koncepcijomis. Čia naujoviškai išdėstyta logikos kurso struktūra – nuo sąvokų apibūdinimo einama prie teiginių, samprotavimų ir metodo problematikos. Orientuojamasi į naujųjų amžių logiką, remiamasi Ch. Wolffo ir Fortunato Brešiečio pažiūromis, aiškinamos Bacono, Descartes’o, Spinozos, Gassendi, Locke’o, Leibnizo loginės koncepcijos. Šias paskaitas Lietuvos ir Lenkijos mokyklų profesoriai dažnai minėjo kaip veikalą, pranokusį mokomosios knygos reikšmę. (Parengė Agnė Zemkajutė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |