Каталог предметов Музея древностей, состоящего при Виленской публичной библиотеке

dc.date.accessioned	2020-08-20T07:09:43Z
dc.date.available	2020-08-20T07:09:43Z
dc.date.issued	1879	lt
dc.identifier.other	413643
dc.identifier.uri	http://elibrary.mab.lt/handle/1/27821
dc.description	DOBRIANSKIJ Flavian (Flavianas Dobriánskis) *1848 Černicų k. (Voluinė, Ukraina) †po 1917 rusų filologas istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, archeografas. 1868 baigia Voluinės dvasinę seminariją. 1872 - Maskvos stačiatikių dvasinę akademiją, paskiriamas dėstyti Vilniuje, kur praleidžia visą savo gyvenimą, derindamas pedagoginę veiklą su veikla komisijose. 1872-83 dėsto graikų k. Lietuvos dvasinėje seminarijoje, vėliau - istoriją ir geografiją Vilniaus mokytojų institute. Nuo 1876 - Vilniaus viešosios bibliotekos (VVB) komisijos narys, nuo 1902 - pirmininkas (direktorius) ir Vilniaus archeografijos komisijos (VAK) pirmininkas. Komisija, įkurta generalgubernatoriaus M. Muravjovo iniciatyva, veikė 1865-1915 Vilniuje, kurios vienas svarbiausių uždavinių - skelbti dokumentus, aiškinančius Lietuvos rusiškas ir stačiatikiškas ištakas. Paskelbia 14 knygų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją ir savo veiklą. Propaguoja Rusijos valdžios oficialiąją ideologiją, esą Lietuva nuo senų laikų buvusi rusiška ir stačiatikiška (pvz.: VAK leidžiamų senųjų aktų tomo 15, 21, 26, 31 ir 35 įvaduose). Nuo 1904 - rusiško Vilniaus kalendoriaus (Виленский календарь), kuriame dažniausiai publikuojami Rusijos istorinio švietimo puoselėtojų draugijos Vilniaus skyriaus narių parašyti straipsniai, redaktorius. Kaip ir daugelis skyriaus narių įsitraukia į 1910 pradžioje atkurto Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus veiklą. Skyrius užsiima leidybine, minėjimų organizavimo, Senienų muziejaus aprūpinimo, parodų rengimo veikla. 1911 surengia parodą, kurioje nuotraukos, žemėlapiai ir leidiniai parinkti iš VVB. Nepaisant skirtingų ideologinių nuostatų, minėta draugija prisidėjo prie buvusios LDK istorijos ir kultūros tyrinėjimo bei kultūrinio paveldo išsaugojimo lietuviams palankių etnografinių demografinių tyrimų rezultatais. Nuo 1913 eina Vilniaus žydų mokytojų instituto direktoriaus pareigas. Sudaro graikų kalbos dialektų žodynėlį, skirtą seminaristams, vadovą po VVB, rusišką vadovą po Vilnių ir Vilniaus apylinkes (kur aprašytos cerkvės ir pavienės ikonos - svarbus šaltinis menotyrininkams), senųjų rusų rankraščių ir Senienų muziejaus eksponatų katalogus. Svarbiausi veikalai rusų k.: vadovai po Vilnių (1883, 1890, 1904) ir VVB (1879), senovės graikų kalbos tarmių mokyklinis žodynas (1879), VVB rusiškų leidinių dubletų (1877) ir VVB Senienų muziejaus eksponatų katalogai (1885), VVB rankraščių bažnytine slavų ir rusų kalbomis aprašymas (1882), VVB rankraščių skyriaus aprašymas (t. 2 1897, t. 5 1906) ir knyga Apie Lietuvos totorius (1906). Rusų bažnytinių rankraštinių knygų, parašytų senąja slavų kalba, analitinis-archeografinis aprašymas iki šiol labai vertinamas slavistikos, senosios slavų kalbos leksikos specialistų. Pagrindinė literatūra: Merkys, Vytautas. Dobrianskij Flavian. In: VLE, 2004, t. V, Dis-Fatva, p. 40. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.abstract	1879 Vilniuje išleistame Senienų muziejaus prie Vilniaus viešosios bibliotekos kataloge rusų k. (kitas leidimas 1885) autorius aprašo muziejaus kūrimo istoriją, pateikia šaltinių ir per 11000 eksponatų sąrašą. Tai reformuoto muziejaus leidinys, kur pirmą kartą viešai pripažinta, kad jo pagrindą sudaro Eustachijaus Tiškevičiaus kolekcija. Po daugiau kaip 20 metų nuo muziejaus įkūrimo, bandoma moksliškai susisteminti rinkinius. Kataloge daiktai (ginklai, monetos, papuošalai, statulėlės ir kt.) sunumeruoti eilės tvarka ištisine numeracija per visus 12 skyrių. Skyriaus viduje prieš sąrašą pateikiamas trumpas kolekcijos aprašymas, išvardinami dovanotojai, nurodomi stendų ir spintų numeriai. Katalogo gale išvardyti 52 tuo metu svarbių personų portretai ir paveikslai. Užsimenama, kad kolekcija dar laukia savų tyrėjų, nes daugelis daiktų prarado savo kilmės istoriją, o jų priskyrimas tai ar kitai ekspozicijai - sąlyginis. Pabrėždamas muziejaus vertę, autorius pamini garsaus švedų archeologo iš Karališkojo Stokholmo muziejaus Montelijaus (Oscar Montelius, 1843-1821) apsilankymą 1876. Mokslininkas įvertino akmens ir bronzos amžių kolekcijas, kaip turinčias eksponatų, kurių pavydėtų garsiausi pasaulio muziejai. Atsiribojant nuo tuometinių ideologinių ir propagandinių funkcijų, katalogas pasitarnauja tiek lietuvių, tiek ir užsienio tyrėjų darbams, atskleidžiant kolekcininkų veiklą, antikos suvokimą XIX a. viduryje, numizmatikos istoriją, kolekcijų "klajonių" geografiją. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.provenance	Submitted by Rytis Leviška (rytis.leviska@mab.lt) on 2020-08-20T07:09:43Z No. of bitstreams: 1 196717.pdf: 81666168 bytes, checksum: 402fd53ff9b0d5eb88d55d794c73c76f (MD5)	en
dc.description.provenance	Made available in DSpace on 2020-08-20T07:09:43Z (GMT). No. of bitstreams: 1 196717.pdf: 81666168 bytes, checksum: 402fd53ff9b0d5eb88d55d794c73c76f (MD5) Previous issue date: 1879	en
dc.relation.isformatof	Каталог предметов Музея древностей, состоящаго при Виленской публичной библiотеке / составил Ф. Добрянский. Вильна : [s.n.], 1879. X, 118 p.	lt
dc.relation.uri	http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000196717	lt
dc.rights	CC BY-NC-SA 4.0	lt
dc.subject	Senosios knygos	lt
dc.title	Каталог предметов Музея древностей, состоящего при Виленской публичной библиотеке	lt
dc.type	Knyga	lt
dc.language.iso	ru	lt