Очерки из исторiи масонства в Литве

Добрянскiй, С. Ф.

dc.creator	Добрянскiй, С. Ф.	lt
dc.date.accessioned	2020-11-16T07:26:11Z
dc.date.available	2020-11-16T07:26:11Z
dc.date.issued	1914	lt
dc.identifier.other	L-20/2-150
dc.identifier.uri	http://elibrary.mab.lt/handle/1/28063
dc.description	DOBRIANSKIJ Flavian (Flavianas Dobriánskis) *1848 Černicų k. (Voluinė, Ukraina) †po 1917 rusų filologas istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, archeografas. 1868 baigia Voluinės dvasinę seminariją. 1872 - Maskvos stačiatikių dvasinę akademiją, paskiriamas dėstyti Vilniuje, kur praleidžia visą savo gyvenimą, derindamas pedagoginę veiklą su veikla komisijose. 1872-83 dėsto graikų k. Lietuvos dvasinėje seminarijoje, vėliau – istoriją ir geografiją Vilniaus mokytojų institute. Nuo 1876 - Vilniaus viešosios bibliotekos (VVB) komisijos narys, nuo 1902 - pirmininkas (direktorius) ir Vilniaus archeografijos komisijos (VAK) pirmininkas. Komisija, įkurta generalgubernatoriaus M. Muravjovo iniciatyva, veikė 1865-1915 Vilniuje, kurios vienas svarbiausių uždavinių – skelbti dokumentus, aiškinančius Lietuvos rusiškas ir stačiatikiškas ištakas. Paskelbia 14 knygų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją ir savo veiklą. Propaguoja Rusijos valdžios oficialiąją ideologiją, esą Lietuva nuo senų laikų buvusi rusiška ir stačiatikiška (pvz.: VAK leidžiamų senųjų aktų tomo 15, 21, 26, 31 ir 35 įvaduose). Nuo 1904 - rusiško Vilniaus kalendoriaus (Виленский календарь), kuriame dažniausiai publikuojami Rusijos istorinio švietimo puoselėtojų draugijos Vilniaus skyriaus narių parašyti straipsniai, redaktorius. Kaip ir daugelis skyriaus narių įsitraukia į 1910 pradžioje atkurto Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus veiklą. Skyrius užsiima leidybine, minėjimų organizavimo, Senienų muziejaus aprūpinimo, parodų rengimo veikla. 1911 surengia parodą, kurioje nuotraukos, žemėlapiai ir leidiniai parinkti iš VVB. Nepaisant skirtingų ideologinių nuostatų, minėta draugija prisidėjo prie buvusios LDK istorijos ir kultūros tyrinėjimo bei kultūrinio paveldo išsaugojimo lietuviams palankių etnografinių demografinių tyrimų rezultatais. Nuo 1913 eina Vilniaus žydų mokytojų instituto direktoriaus pareigas. Sudaro graikų kalbos dialektų žodynėlį, skirtą seminaristams, vadovą po VVB, rusišką vadovą po Vilnių ir Vilniaus apylinkes (kur aprašytos cerkvės ir pavienės ikonos - svarbus šaltinis menotyrininkams), senųjų rusų rankraščių ir Senienų muziejaus eksponatų katalogus. Svarbiausi veikalai rusų k.: vadovai po Vilnių (1883, 1890, 1904) ir VVB (1879), senovės graikų kalbos tarmių mokyklinis žodynas (1879), VVB rusiškų leidinių dubletų (1877) ir VVB Senienų muziejaus eksponatų katalogai (1885), VVB rankraščių bažnytine slavų ir rusų kalbomis aprašymas (1882), VVB rankraščių skyriaus aprašymas (t. 2 1897, t. 5 1906) ir knyga Apie Lietuvos totorius (1906). Rusų bažnytinių rankraštinių knygų, parašytų senąja slavų kalba, analitinis-archeografinis aprašymas iki šiol labai vertinamas slavistikos, senosios slavų kalbos leksikos specialistų. Pagrindinė literatūra: Merkys, Vytautas. Dobrianskij Flavian. In: VLE, 2004, t. V, Dis-Fatva, p. 40. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.abstract	Masonų istorijos Lietuvoje apybraižos rusų k. - vienas iš nedaugelio šaltinių, padedančių tyrinėti masonų draugijos veiklą Lietuvoje XIX a., būtent Lietuvos masonų renesansu laikomus 1816-1821. Jame aprašyta draugijos vidinė hierarchija, siekiai ir idealai. 1816 prasidėjusį masonų judėjimo pakilimą 1-oje dalyje autorius atkleidžia per Lenkijos savarankiškumo ir valstybingumo atstatymo siekimą, suteikdamas jam politinį atspalvį. 2-oje parodo pozityvią masonų veiklos pusę, kur jie aktyviai dalyvavo svarstant valstiečių išlaisvinimo klausimą 1817 Vilniaus gubernijos bajorų seimelyje. 3-ioje dalyje atskleidė draugijos vidinius nesutarimus ir skilimus 1818 per universiteto profesoriaus Jokūbo Šimkevičiaus reformos ir naujos masonų konstitucijos svarstymą, o 4-oje- per savo noru išėjusio iš draugijos Stanislovo Mickanevskio pastangas susigrąžinti įmokas ložei per teismą ir skundus. Nesutarimai sukėlė stiprų valdančiųjų atsaką, masonų veikla 1822 oficialiai buvo uždrausta. 5-ame skyriuje paskelbė 22 masonų ložių antspaudų bei ženklų pozicijas. Korespondencija ryšių tarp ložių palaikymui buvo žymima antspaudu ir parašais. Į VVB pateko ir reti atspaudų egzemplioriai su įdomiais piešiniais ir užrašais, leidžiantys nustatyti lenkų ir lietuvių ložių egzistavimą, kurios nepateko į sąrašus, autoriaus nuomone, dėl tuo metu nutrauktos masonų ordino veiklos. Keturiuose atspauduose pažymėta, kad originalai saugomi Vrublevskio kolekcijoje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.provenance	Submitted by Rytis Leviška (rytis.leviska@mab.lt) on 2020-11-16T07:26:11Z No. of bitstreams: 1 208067.pdf: 36810033 bytes, checksum: c7ea1f074604c03ea261ac03fd0d024d (MD5)	en
dc.description.provenance	Made available in DSpace on 2020-11-16T07:26:11Z (GMT). No. of bitstreams: 1 208067.pdf: 36810033 bytes, checksum: c7ea1f074604c03ea261ac03fd0d024d (MD5) Previous issue date: 1914	en
dc.relation.isformatof	Очерки из исторiи масонства в Литве : с изобр. 22 масонских печатей / С.Ф. Добрянский ; Издание Северо-западнаго отдела императорскаго Русскаго географическаго общества. Вильна : Завадский, 1914, 45 p. :	lt
dc.relation.uri	http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000208067	lt
dc.rights	CC BY-NC-SA 4.0	lt
dc.title	Очерки из исторiи масонства в Литве	lt
dc.type	Knyga	lt
dc.language.iso	ru	lt