Początki chemii dla uzycia słuchaczow akademickich
Data
1807
Laikotarpis
Autoriai
Sudarytojas, rengėjas ir kt.
Leidėjas
Dokumento šifras
L-19/282/1
Kitos antraštės
Anotacija, santrauka
Chemijos pradmenys - tai pirmos laidos vadovėlio, išleisto 1800, antroji pataisyta ir papildyta laida. Profesorius išanalizavo ir apibendrino naujausius chemijos mokslo laimėjimus, kurie ir pasirodė naujoje laidoje. Didžiausias papildymas- tirpumo teorija. Būtinybe išleisti antrą leidimą pats autorius įvardija pratarmėje, kaip norą savo mokiniams išdėstyti šiuolaikinio lygio mokslą. Turėdamas tikslą glaustai, bet vaizdingai išdėstyti dalyką, autorius kai kuriuos aprašymus išplėtė ir papildė. Pirmojo chemijos vadovėlio pasirodymą lėmė būtinybė chemijos mokymo klausimui spręsti bei terminijai norminti. A. Sniadeckis, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis - terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas, pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis ir citavo jo samprotavimus bei naudojo terminus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį VU pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido 1800 leidimo vertimą į lietuvių k. Iš lenkų k. vertė: Emilija Ivaškevič ir Mudis Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Kiti duomenys
SNIADECKIS Andrius (Jędrzej Śniadecki) *1768-11-30 Žnine (Gniezno vaivadija, Lenkija) †1838-05-16 Vilniuje (palaidotas Gorodnikų km., Ašmenos raj. Baltarusijoje) Vilniaus universiteto (VU) profesorius, chemijos žinių skleidėjas, chemiją iškėlęs į populiariausių disciplinų tarpą, VU chemijos mokyklos kūrėjas, studijų reformų aktyvus šalininkas, garsus gydytojas, Vilniaus medicinos draugijos steigėjas, Šubravcų draugijos pirmininkas, jos laikraščio Wiadomości Brukowe nuolatinis autorius. 1787 baigė Novodvorsko gimnaziją. 1787-91 studijavo matematiką, vėliau mediciną Krokuvos Jogailos vyriausioje mokykloje. Keletą metų dėstė Fizinėje kolegijoje. 1792-93 studijavo Pavijos universitete (Italija), tobulinosi Milano ligoninėse. 1793 suteiktas medicinos ir filosofijos daktaro laipsnis.1793-95 studijavo Edinburgo universitete, praktikavosi Vienos ligoninėse. 1796 dirbo Voluinėje (Ukraina) šeimos gydytoju. Nuo 1797 VU Chemijos katedros vedėjas, parengė studijų programą. 1798-1803 m. dėstė ir farmaciją. VU įrengė chemijos laboratoriją. 1800 išleido pirmąjį dviejų tomų chemijos vadovėlį lenkų k. "Chemijos pradmenys" (1807- 2-as leidimas, 1816-17 3-ias, 2004- lietuvių k.). 1804 parengė vyriausiosios medicinos mokyklos Voluinėje projektą, išleido vieną pirmųjų pasaulyje biochemijos monografijų "Organinių būtybių teorija" I dalį lenkų k. 1805-1807 parašė "Pastabos apie fizinį vaikų auklėjimą", kur ragino tobulinti medicinos pagalbą, propagavo higieną, sveiką mitybą ir fizinį lavinimą. Knyga pakartotinai išleista 9 kartus.
1806 aktyvus Vilniaus medicinos draugijos kūrėjas, aštuonis kartus išrinktas jos pirmininku. Tais pačiais metais įsigijo Baltupio (Ašmenos raj., Baltarusija) dvarą. 1808 paskelbė atradęs naują cheminį elementą vestį, parengė chemijos vadovėlio mokykloms rankraštį, kuris nebuvo publikuotas. 1811 išleido "Organinių būtybių teorijos" II dalį. 1810-1821 pasirodė vertimai į vokiečių, o 1825 - ir prancūzų k. Lenkijoje. 1812 susitiko su imperatoriumi Napoleonu. 1817 vienas iš Šubravcų (Nenaudėlių) draugijos steigėjų, o 1819 išrinktas jos pirmininku. Draugija humoristiniu stiliumi pašiepė atgyvenusius socialinius papročius. 1817 tapo Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijos garbės nariu. 1822 išėjo į pensiją, pasitraukė iš VU, vertėsi medicinos praktika. 1827 grįžo į VU vadovauti Terapijos ir klinikinės medicinos katedrai. 1828 išrinktas Varšuvos medicinos draugijos nariu. 1834 tris mėnesius buvo Medicinos-chirurgijos akademijos rektoriumi. 1838 po mirties išleisti "Organinių būtybių teorija" trys tomai lenkų k. 1861, 1905, 2000 išleista Lenkijoje, 2018 išversta į anglų ir lietuvių k. Visus savo darbus parašė gyvendamas Vilniuje arba Rovnopolio (Baltarusija) dvare. Iš viso išspausdino 34 mokslinius darbus (19 medicinos, 15 chemijos). Nemažai mokslinių darbų skelbė Dziennik Wileński (steigėjas ir redaktorius). Pagrindinė literatūra: Railienė, Birutė. Andrius Sniadeckis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 269 p.; Lietuvos chemijos istorija : nuo seniausių laikų iki 2008 metų. Vilnius : VUL, 2014, 772 p. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Apimtis
Skaitmenintas dokumentas
Początki chemii dla uzycia słuchaczow akademickich / ulozone przez Jędrzeia Sniadeckiego. W Wilnie : nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego, 1807. XVI, 520 puslapių, 10 nenumeruotų puslapių, 3 nenumeruoti iliustruoti lapai.
Leidinyje
Rinkinyje
Dokumento bibliografinis aprašas
Kolekcijoje
Naudojimo teisės
CC BY-NC-SA 4.0