09. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 9
Paieškos rezultatai
Objektas Objektas Turinys / Contents(2020)Objektas Pratarmė / Preface(2020)Objektas Objektas Baltramiejaus Vilento "Enchiridionas" (iki 1572, 1579): dešimt Dievo įsakymų(2020) Judžentis, ArtūrasStraipsnyje nagrinėjama Baltramiejaus Vilento Enchiridione esančių „Dešimties Dievo įsakymų“ kilmė, jie tiriami filologiniu ir kalbiniu atžvilgiais. Įsakymus palyginus su visais ankstesniais jų vertimais, nustatyta, kad pačius įsakymus Vilentas ne iš naujo vertė, o tik šiek tiek paredagavęs paėmė iš Martyno Mažvydo Giesmių krikščioniškų katekizmo. Įsakymų paaiškinimus, kurių giesmyno katekizme nebuvo, Vilentui teko versti pačiam arba pasinaudoti kokiu nors ankstesniu, dabar mums nežinomu, jų vertimu. Viso vertimo pagrindą, kaip nustatė dar Reinholdas Trautmannas, sudarė Lutherio Enchiridiono 1543 m. Leipcigo leidimas. Nagrinėjant įsakymų kalbą, atsijojami galimai iš Mažvydo perimti kalbos dalykai; nustatomi Enchiridione pirmą kartą lietuviškuose raštuose pavartoti žodžiai; atskleidžiamos senosios ir naujosios, dažnai kitų kalbų paveiktos, morfologijos bei sintaksės ypatybės.Objektas Antanina Sulistrovskytė-Sniadeckienė ir jos atvaizdai(2020) Pajedaitė, IngridaStraipsnyje pristatomi trys naujai atributuoti įdėmesnio tyrėjų žvilgsnio dar nesulaukę vienos garsiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos moterų Antaninos Sulistrovskytės-Sniadeckienės (Antonina z Sulistrowskich Śniadecka, 1805–1853) atvaizdai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šių kūrinių istoriją, daug dėmesio skiriama ir pačiai herojei, jos biografijai. Tyrimas atskleidė, kad anksčiau atvaizdai priklausė iškiliai XIX a. skulptorei Elenai Skirmantaitei-Skirmantienei (Helena Skirmunttówna-Skirmuntt, 1827–1874) ir jos palikuonims. Dviejų piešinių pieštuku autore laikytina ši kūrėja, o vieno siluetinio pomirtinio portreto, datuojamo 1853 metais, – nežinoma XIX a. siluetistė. XIX a. 2-ajame dešimtmetyje Jono Damelio ( Jan Damel, 1780–1840) nutapyto portreto – vienintelio žinomo aliejinės tapybos technika sukurto A. Sulistrovskytės-Sniadeckienės atvaizdo – fragmento kopija, kurią eskiziškai pieštuku atliko E. Skirmantaitė-Skirmantienė, leidžia tikėtis, kad bus atpažintas bei identifikuotas ir pats originalas, jei tik jis išliko Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose.Objektas Lietuvos kariuomenės bibliotekos (1921–1940) dokumentinis paveldas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje(2020) Smažinienė, RūtaStraipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais, bandoma nustatyti Lietuvos kariuomenės bibliotekos dokumentų fondo dydį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Empiriniai duomenys buvo renkami Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomose Lietuvos kariuomenės bibliotekos fondo inventoriaus knygose, panaudojant imties dydžio skaičiuoklės programą „Creative Research Systems“ ir atsitiktinių skaičių generatorių „Stat Trek“. Duomenų analizei panaudotas bibliografinis tyrimo metodas. Lietuvos kariuomenės bibliotekos fondas ir jo saugojimo vieta iki šiol nebuvo tyrinėti.Objektas „Graži knyga yra neabejotinai meno kūrinys“: XXVII knygos mėgėjų leidybinė veikla (1930–1940)(2020) Braziūnienė, Alma1930–1940 m. Kaune veikusi „XXVII knygos mėgėjų“ draugija propagavo elitinę bibliofiliją: turėjo nustatytą narių skaičių (ne daugiau kaip 27), svarbiausiu savo uždaviniu laikė numeruotų bibliofilinių leidinių leidybą (išleido 10 leidinių, tapusių pavyzdinės leidybos etalonais), estetiškos (dailiosios) knygos aktualinimą ir jos sklaidą visuomenėje. Straipsnyje nagrinėjama draugijos leidybinė veikla: finansiniai reikalai, leidinių rengimo (redakcinio darbo), gamybos (spausdinimo) ir platinimo klausimai. Atsiribojama nuo repertuaro ir leidinių meninio apipavidalinimo analizės, nes šias temas jau yra tyrę kiti mokslininkai (Vladas Žukas, Ingrida Korsakaitė). Prieita prie išvados, kad draugija veikė kaip profesionali leidykla: patys nariai gebėjo organizuoti redakcinį, gamybinį, spaustuvinį darbą, susirinkimuose kartu spręsti repertuaro formavimo klausimus. Nors tai buvo saviveiklinė organizacija, visos leidybos grandys veikė darniai – leidybinė veikla buvo grindžiama atsakingumu, reiklumu ir profesionalumu.Objektas Jadvygos Juškytės (1869-1948) rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje(2020) Paškevičiūtė-Kundrotienė, EglėJ. Juškytė – savamokslė pedagogė, visuomenininkė, spaudos darbuotoja ir platintoja, artimai bendravusi su pagrindiniais tautinio atgimimo veikėjais, dirbusi tuos pačius tautos išlikimo darbus, šiandien yra nepelnytai primiršta. Apie jos gyvenimą, darbus, palaikytus ryšius su amžininkais, platų bendradarbių ratą randame nemažai užuominų. Keliamas klausimas, kas buvo toji J. Juškytė, koks jos vaidmuo tautiniame atgimime, kokie veiklos ir darbų atspindžiai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje? Siekiama atskleisti ne visai tipinį atvejį – moters bajorės apsisprendimą dalyvauti tautiniame atgimime, tautos ir valstybės gyvenime, kartu parodyti jos nuveiktų darbų reikšmę, remiantis rankraštiniu palikimu, saugomu Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje.Objektas „Bibliotekai labai svarbu žinoti, ką jos skaitytojai pageidauja“: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis(2020) Drungilienė, GitaStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (tuomet – Lietuvos TSR mokslų akademijos bibliotekos) 1950–1960 m. skaitytojų „Pageidavimų knyga“, kurioje atsiskleidžia to meto skaitytojų poreikiai ir lūkesčiai, jų aptarnavimo ir darbo Bibliotekoje vertinimas.