06. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2011/2012
Paieškos rezultatai
Objektas Bibliotekos kelias: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 1912–2012(2015) Narbutas, SigitasStraipsnyje bendrais bruožais aptariama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos genezė ir raida daugiau kaip per 100 metų. Įstaigos istorija apžvelgiama tam tikrais laikotarpiais (1912– 1931, 1931–1940, 1941–2009, nuo 2009), stengiantis iškelti kiekvieno iš jų ypatybes, tačiau kartu iš akių nepametant bendro raidos vaizdo.Objektas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos bičiulių draugija (1936–1939) ir jos veikėjai(2015) Ilgiewicz, HenrykaEustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos bičiulių draugija veikė 1936–1939 m., Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ji turėjo daugiau nei šimtą narių. Draugijos nariais buvo daugiausia Stepono Batoro universiteto Vilniuje bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai, bibliotekininkai, kunigai, kariškiai, teisininkai. Didžioji dalis – lenkų tautybės asmenys, bet buvo ir lietuvių, karaimų, baltarusių. Draugijai vadovavo valdyba, kurios pirmininkas buvo kun. Pranciškus Tičkovskis (Franciszek Tyczkowski, 1891–1982). Draugijos tikslas – remti Valstybinę Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių biblioteką, skatinti visuomenės susidomėjimą bibliotekos darbu, rinkti lėšas jos reikmėms, ypač leidybai ir mokslo tyrinėjimams. Dėl to jos nariai Vrublevskių bibliotekai patys aukojo pinigus, knygas, rankraščius ir muziejinius daiktus bei skatino tą daryti asmenis, nepriklausiusius draugijai. Taip pat jie organizuodavo koncertus, parodas, minėjimus, o surinktas lėšas atiduodavo bibliotekos reikmėms. Draugijos veikla nutrūko Antrojo pasaulinio karo metais. Per trumpą savo egzistavimo laiką ji prisidėjo prie sėkmingos Valstybinės Vrublevskių bibliotekos Vilniuje plėtros, ugdė visuomenės atsakingumo jausmą už šios bibliotekos bei kitų mokslo ir kultūros įstaigų likimą.Objektas Rankraštinis Lietuvos mokslo organizacijų palikimas: išteklių informatyvumo ypatumai(2015) Juzefovičius, RomualdasStraipsnyje nagrinėjami XX a. pradžioje, taip pat per visą tarpukario laikotarpį Lietuvoje įsteigtų ir veikusių visuomeninių mokslo organizacijų rankraštinių šaltinių faktografinio informatyvumo savitumai. Pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomiems mokslo draugijų rankraščiams klasifikuoti bei įvertinti. Pateikti duomenys byloja, kad šios bibliotekos rankraštyne yra saugomi svarbūs dokumentiniai šaltiniai Lietuvių mokslo draugijos ir kitų pirmųjų Lietuvos mokslininkų įsteigtų organizacijų istorijai bei palikimui analizuoti. Faktografiniu požiūriu išskiriami minėtoje bibliotekoje saugomi informatyvūs tarpukario nepriklausomos Lietuvos kalbininkų ir kai kurių kitų organizacijų veiklos dokumentai, kuriuose yra pateikta svarbi istorinė informacija apie veiklos kryptingumo formavimo teorines prielaidas, mokslinius ir taikomuosius darbus, mokslinės terminijos lietuvių kalba kūrimo procesą, žymių Lietuvos intelektualų indėlį į mokslo plėtrą.Objektas Kvintų giminė XVII–XX a.: istorinė genealoginė rekonstrukcija(2015) Karpova-Čelkienė, ValentinaStraipsnio tikslas – remiantis Vilniaus universiteto bibliotekos (toliau – VUB) Rankraščių skyriuje saugomu giminės archyvu, rekonstruoti XVII–XX a. Kvintų šeimos genealogiją ir socialinę aplinką. Giminės archyvas yra pagrindinis tyrimo šaltinis, padedantis atskleisti giminės realijas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) žlugimo laikotarpiu ir vėliau, Rusijos imperijos valdymo laikais. Straipsnyje pirmiausia aptariamas pats archyvas: jo apimtis, turinys, patekimo į biblioteką aplinkybės. Paskui bandoma rekonstruoti Kvintų giminės genealogiją, galiausiai – atkurti giminės socialinę aplinką, turtinę padėtį ir ūkį.Objektas Krokuvos lietuvių draugijos „Rūta“ knygų rinkinys ir jo likimas(2015) Lemanaitė-Deprati, GretaKrokuvoje 1904–1913 metais gana aktyviai veikė lietuvių draugija „Rūta“. Jos nariais buvo tiek Krokuvoje gyvenantys ar studijuojantys lietuviai, tiek lenkai, dėl įvairių priežasčių tapatinantys save su Lietuva ar lietuvybe. Iš įvairių šaltinių yra žinoma, kad Draugija gaudavo iš Lietuvos periodinę spaudą bei knygas. Visa tai sudarė nemažą ir vertingą fondą. Straipsnyje siekiama nustatyti, iš kur, kokiais keliais, iš kokių asmenų buvo gaunami spaudiniai, taip pat kokios knygos ir periodiniai leidiniai sudarė šį rinkinį. Be to, bandoma išsiaiškinti, koks yra šio rinkinio likimas.Objektas LMA Vrublevskių bibliotekos raižinių rinkiniai: įrašai ir savininkai(2015) Markauskaitė, NeringaTado Vrublevskio įsteigtoje Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugijoje, taip pat Vrublevskių bibliotekos draugijoje mokslui remti, vėliau Vrublevskių bibliotekoje, be rankraščių, knygų ir kitų spaudinių, buvo renkami ir grafikos kūriniai. Dabar jie saugomi LMA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose. Straipsnyje norima aptarti Vrublevskių bibliotekos raižinių rinkinį. Tyrinėjami grafikos kūriniuose esantys įrašai, kurie padeda atskleisti sąsajas su buvusiais savininkais ir jų rinkiniais.Objektas Tarnavusios tiesai: Ona Šimaitė ir Nijolė Sadūnaitė(2015) Molytė, LauraOna Šimaitė (1894–1970) ir Nijolė Sadūnaitė (g. 1938) – vienos ryškiausių XX a. Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo nacių ir sovietų okupantų diegtoms ideologijoms asmenybių. O. Šimaitė buvo Lietuvos žydų gelbėtoja holokausto metu, taip pat veiklus kultūros žmogus. Vienuolė N. Sadūnaitė – pogrindinių leidinių rengėja ir platintoja, aktyvi kovotoja už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą sovietinės okupacijos laikotarpiu. Straipsnyje atskleidžiamos bendrõs O. Šimaitės ir N. Sadūnaitės veiklos ištakos žvelgiant iš humanistinės teorijos pozicijų ir išryškinant sąžinės, mylėjimo, mąstymo ir veikimo aspektus. Tyrimu nustatyta, kad O. Šimaitė ir N. Sadūnaitė yra produktyviosios orientacijos asmenybės, net ir sudėtingiausiomis sąlygomis puoselėjusios humanizmo vertybes.Objektas Mistrza Romana wznoszę zdrowie… Materiały Romana Szwoynickiego w zbiorach PAN Archiwum w Warszawie(2015) Słojkowska, KatarzynaPart of the collections of the Archive of Polish Academy of Sciences is the heritage of the artist-painter Roman Szwoynicki. His archive is small but very diverse. It includes biographical materials, correspondence and materials related to the owner’s artistic work, and consists of printed and manuscript documents, as well as photos and pictures. Greater part of them constitutes a bound book, „Silva rerum“. The Szwoynicki materials come from years 1542–1925. The oldest document is an ancestral privilege written on parchment. On its reverse there is the Szwoynicki family tree. The latest document is a press clipping with a photo of Roman Szwoynicki as disciple of Wojciech Gerson. The collection includes some interesting art works, such as pictures, sketches and workshop notes. Humorous poems by the artist are of equal interest. Most of them were written for friends on such occasions as social rounds, name days or birthdays. Amongst biographical materials, there are original photos and photographic reproductions. They mostly show scenes from the exile to Siberia. A very interesting part of the collection is the artist’s outgoing and incoming correspondence with the family and friends. It includes a letter from Henryk Sienkiewicz containing an invitation to a family council meeting. The diversity of the heritage of Roman Szwoynicki perfectly reflects the many-sidedness of his life. He hailed from Samogitia, took part in the January uprising, was exiled to Siberia, became student to Wojciech Gerson and received recognition in wider circles of the Warsaw society. The archive is a valuable source on the fates of the gentry after the January uprising and their customs at the turn of the 20th century. The materials include much information on the Warsaw artistic and literary environment of that time. The archive demonstrates the artist’s strong connections with Lithuania and Samogitia.Objektas Psichologo Bogdano Zavadskio (1902–1966) dokumentų kolekcija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje(2015) Sperskienė, RasaStraipsnyje Vilniaus Stepono Batoro universiteto filosofijos mokslų daktaro, pirmojo žymaus psichologijos mokslo tyrinėtojo bei dėstytojo Bogdano Zavadskio (Bohdan Zawadzki) svarbiausių biografinių faktų kontekste pristatyti jo gyvenimo ir veiklos dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.Objektas Alfonso Šešplaukio-Tyruolio dokumentinis paveldas lituanistinėje dr. K. Pemkaus kolekcijoje (Klaipėdos universiteto biblioteka)(2015) Steponavičiūtė, DanutėLietuvoje saugomuose lietuvių išeivių archyvuose galima rasti nemažai netyrinėto dokumentinio paveldo. Klaipėdos universiteto bibliotekoje veikiančioje dr. Kazio Pemkaus bibliotekoje-archyve šio paveldo tvarkymas dar tik pradedamas. Archyve surinktas žymių lietuvių išeivijos veikėjų, rašytojų, menininkų ir kitų asmenų dokumentinis palikimas. Šiame straipsnyje pristatomas literatūros mokslininko, poeto, vertėjo, pedagogo Alfonso Šešplaukio-Tyruolio (1909–2006) dokumentinis paveldas. Jame gausu medžiagos apie visapusišką šio šviesaus žmogaus veiklą. A. Šešplaukis-Tyruolis ne tik pats rašė poeziją, literatūros mokslo darbus, bet ir vertė iš keleto kalbų, sudarė antologijas, parengė vadovėlius, nemažai nuveikė bibliografijos srityje. Straipsnyje trumpai pristatoma archyve saugoma A. Šešplaukio-Tyruolio korespondencija.