Teminiai vakarai / Thematic evenings
Objektas Albumo „Vilnius ženkleliuose“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijoje(2015-11-19) Railienė, Birutė; Raila, DariusLietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2015 m. lapkričio 19 d. buvo pristatytas LMA Vrublevskių bibliotekoje vykdyto Lietuvos kultūros paveldo tyrimo projekto rezultatas – albumas „Vilnius ženkleliuose“. Dalyvavo: knygos autoriai, Lietuvos banko pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Kęstutis Skerys. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.Objektas Arvydo Anušausko naujausios knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas(2019-03-20) dr. Anušauskas, ArvydasDaugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949-1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones? Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau, iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė...Objektas Bibliotekos leidinio „Jūratė Stauskaitė. Esu: bibliografijos rodyklė“ pristatymas(2017-02-26)2017 m. vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas LMA Vrublevskių bibliotekos leidinys „Jūratė Stauskaitė. Esu: bibliografijos rodyklė“ (sudarytoja Bronislava Kisielienė). Dalyvavo doc. dr. Sigitas Narbutas, dailininkė Jūratė Stauskaitė, menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius, Bronislava Kisielienė. Operatorė Natalija Kolesnik.Objektas Bibliotekos leidinio „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai 500“ pristatymas(2017-02-23)2017 m. Europoje iškilmingai minimas Pranciškaus Skorinos Rusėniškosios Biblijos 500 metų jubiliejus. Ta proga LMA Vrublevskių biblioteka išleido straipsnių rinkinį, kurį pristatė Vilniaus knygų mugėje.Objektas Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Į Šiaurę!“ atidarymas(2016-01-29)2016 m. sausio 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko vakaras, kurio metu buvo atidaryta Juozo Kazlausko fotografijų paroda „Į Šiaurę!“. Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, renginį vedė fotografijos tyrinėtoja dr. Agnė Narušytė, kalbėjo fotografo kūrybinio palikimo tvarkytoja Dalia Kazlauskienė, mokslininkai prof. dr. Valentinas Baltrūnas ir doc. dr. Donatas Brandišauskas.Objektas Knygos „Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas(2019-01-31) Junevičius, Dainius; dr. Staliūnas, Darius2019 m. sausio 31 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginio metu buvo pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje). Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai yra jo padarytos pirmosios Lietuvoje nuotraukos už studijos sienų. Korzonas taip pat yra stereoskopinės fotografijos pradininkas Lietuvoje. Remdamasis Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga, sunkiai prieinamais publikuotais šaltiniais knygos autorius rekonstravo fotografo biografiją, vienoje vietoje sukaupė po pasaulį pasklidusias Korzono darytas nuotraukas. Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Pasakodamas apie fotografo gyvenimą, veiklą, dalyvavimą 1863 m. sukilime bei tremtį, autorius pateikia labai platų istorinį ir kultūrinį kontekstą, todėl knygos skaitytojai sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis, pridėti specialūs akiniai trimačiams vaizdams žiūrėti. Knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, dailininkė Rasa Janulevičiūtė.Objektas Knygos „Lietuvos švyturių istorija“ pristatymas(2017-04-27) Jurkštas, Aidas2017 m. balandžio 27 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko knygos „Lietuvos švyturių istorija“ sutiktuvės Vilniuje ir susitikimas su autoriumi, farologu, švyturių istorijos tyrinėtoju, kolekcionieriumi, aistringu švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtoju Aidu Jurkštu.Objektas Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas(2018-04-05) prof. dr. Rutkovska, Kristina; dr. Smetona, Marius; prof. dr. Smetonienė, Irena2018 m. balandžio 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvavo autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė. Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja prasme galima įvardinti kaip atitinkamų reiškinių, dalykų vizijas, užsibrėžtus siekius, kuriais žmogus vadovaujasi gyvendamas, dirbdamas, auklėdamas savo vaikus ir kurdamas ateitį. Amžinosios vertybės – tai pagrindinės žmogaus gyvenimo ir egzistencijos plano dalys: jos atsparios laikui, perduodamos iš kartos į kartą ir žmonių sąmonėje išlieka kaip pagrindiniai gyvenimo siekiai, tikslai. Visa tai užkoduota mūsų kalboje – reikia tik tinkamo rakto šioms durims atrakinti. Ši monografija yra pirmas žingsnis parodyti, kad tuos pačius dalykus galima tyrinėti ir kitaip. Lietuvoje dar nepažintas naujas kalbos tyrimo metodas – kognityvinė etnolingvistika – monografijoje yra realizuojamas žodžių konceptų analize. Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskleidžia vaizdinį, kuris mums kyla ištarus vieną ar kitą žodį? Į šiuos ir panašius klausimus padėjo atsakyti knygos autoriai.Objektas Mokslinės studijos „Priverstiniai gyventojų perkėlimai Lietuvoje XX amžiuje: patirtys, tapatybės ir palikimas“ pristatymas(2017-03-30)2017 m. kovo 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko mokslinės studijos „Priverstiniai gyventojų perkėlimai Lietuvoje XX amžiuje: patirtys, tapatybės ir palikimas“ pristatymas. Dalyvavo autoriai: Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), Violeta Davoliūtė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas), Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas).Objektas Paroda „Išblaškyti išlikę“ - pažintis su Bibliotekos dailės rinkiniais(2019-01-17) dr. Markauskaitė, Neringa; dr. Tumėnienė, Nijolė; dr. Širkaitė, Jolanta2019 m. sausio 17 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pirmąkart į viešumą buvo iškelti ir aptarti mažai žinomi tapybos darbai iš Bibliotekos dailės rinkinio. Parodą „Išblaškyti išlikę“ pristatė Retų spaudinių skyriaus darbuotoja menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė. Renginyje kalbėjo menotyrininkės dr. Nijolė Tumėnienė ir dr. Jolanta Širkaitė. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. LMA Vrublevskių bibliotekoje yra pristatoma nedidelė dailės kūrinių ekspozicija – mažai žinomo rinkinio, kurio didžiausią dalį sudarė tapyba, fragmentai. Šis rinkinys buvo kaupiamas jau ankstyvaisiais Bibliotekos kūrimosi metais, vėliau jis nuolat gausėjo. Apie jį liudija Bibliotekoje buvusio Ikonografijos muziejaus ir kitų savininkų kūrinių priklausomybės ženklai. Šį Bibliotekos rinkinį primena XIX–XX a. aliejumi, akvarele, pastele sukurti paveikslai, taip pat piešiniai, prieškariu priskirti muzealijoms ir eksponuoti įvairiose Bibliotekos erdvėse. Dabar jie saugomi Retų spaudinių skyriaus fonduose – jų išliko nedaug. Didžioji rinkinio dalis XX a. II pusėje perduota muziejams, taip pat įvairioms visuomeninėms įstaigoms; dauguma paveikslų jau yra tapę jų nuosavybe, puošia kitus interjerus. Vieną iš šios parodos eksponatų galima sieti su Napoleono Ordos skirtingų šalių kraštovaizdžių akvarelėmis – tai dailininko nupieštas Prancūzijos Bokero (Beaucaire) miesto peizažas. Paminėtina Jono Šolmos Trakų pilį vaizduojanti akvarelė. Römerių rinkinį primena Alfredo Izidoriaus Römerio pastelė – moters su melsvomis gėlėmis portretas, taip pat Onos Soltanaitės-Römerienės akvarelės, kuriose pavaizduoti Kraslavos turgaus, Rėzeknės pilies ir Janapolio dvaro ir kitų vietovių motyvai. Dalį ekspozicijos sudaro Vilniuje kūrusių ir parodose dalyvavusių dailininkų darbai. Verta išskirti Vladislovo Dmachausko akvarelę, primenančią Didžiosios gatvės ir šio miesto istoriją, taip pat Mstislavo Dobužinskio kompoziciją, tikėtina, sukurtą Vilniaus vaizdų ciklui, ir šį miestą tapiusių Mykolo Raubos bei Adomo Mendziblockio (Międzybłocki) darbus. Parodoje eksponuojami ir nedaug žinomi Henriko Veisenhofo (Weyssenhoff) piešiniai, kuriuos dailininkas galėjo sukurti Rusakovičių dvare Baltarusijoje. Taip pat pristatomi ir nežinomų autorių – spėjama, Lietuvos dailininkų – darbai, kuriuose senojo Vilniaus vaizdai primena XVIII–XIX a. tapybos bei grafikos kompozicijas. Parodoje išsiskiria aptariamąjį rinkinį nežinia kieno pastangomis ir kokiu laikotarpiu papildę Lietuvos dailės klasikų paveikslai: Antano Žmuidzinavičiaus „Pajūryje“‚ Justino Vienožinskio „Gluosniai paežerėje“, Rimto Kalpoko „Vėjuota diena“, taip pat Kauno meno mokykloje studijavusio Stepono Varašiaus peizažai „Pažaislis“ ir „Nemuno vingis“. Vrublevskių bibliotekos dailės rinkinys buvo sukauptas iš pavienių privačių kolekcijų ir pačių dailininkų dovanotų kūrinių. Dauguma kūrinių tebelaukia tyrėjų dėmesio.Objektas Paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“(2018-11-22) Ažubalis, Audronius; plk. Petryla, Darius; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Rakutis, Valdas; dr. Balkelis, Tomas2018 m. lapkričio 22 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos kariuomenei – 100“ pristatymas. Renginyje kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Darius Petryla, kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas dr. Stasys Stačiokas. Apie Lietuvos kariuomenės istoriją pasakojo istorikai dr. Valdas Rakutis ir dr. Tomas Balkelis. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Pastarieji šimtas metų Lietuvai ir jos kariuomenei buvo kupini iššūkių, prireikė daug ryžto ir pasišventimo, buvo iškovota pergalių. Lietuvos kariuomenę ir jos praeitį taikliai apibūdino karo istorikas dr. Gintautas Surgailis: „Užgimusi nuožmiose kovose dėl Nepriklausomybės, išaugusi, suklestėjusi, pasiekusi įspūdingų pergalių ir modernios kariuomenės lygį, politikų sprendimu nepasipriešinusi okupantams ir sunaikinta, atgimusi kovai prieš okupantus Lietuvos miškuose, daug kartų stipresnio priešo vėl sunaikinta, bet nenugalėta ir vėl atgimusi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos kariuomenė yra visiškai pasirengusi vykdyti visas užduotis, kurias jai paves Lietuvos Respublikos vadovybė, ji pasirengusi, jei iškiltų būtinybė, apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.“ Ekspozicija veikia nuo lapkričio 6–30 d. Joje pristatyti gausūs bibliotekoje saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai, ikonografija. Rengiant parodą, į stendus pavyko sutalpinti tik mažą dalį savanorių prisiminimų, jų fotografijų, tarpukariu išleistų atvirukų, įvairių kariuomenės žinybų leistos literatūros. Dėl vietos stokos neeksponuojama to laikotarpio kariškių periodika, tačiau visuomenė pamatys ir šiek tiek privačiuose archyvuose saugomų dokumentų. Tai gera proga juos viešinti, padaryti prieinamus tyrėjams. Daugiau dėmesio derėtų skirti visuomenei mažai žinomai akademiko fiziko Povilo Brazdžiūno fonde saugomai Lietuvos kariuomenės, aviacijos istorijos fotografijų kolekcijai. Jaunystėje baigęs Aviacijos mokyklą, akademikas, akivaizdu, ir sovietmečio sąlygomis jautė didelius sentimentus nepriklausomos Lietuvos kariuomenei, rinko fotografijas, paliko atsiminimus. Parodoje rodomos trys Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės kovotojų fotografijos, darytos iš 1991 m. Aukštelkų kaime (Radviliškio raj.) rastų dešimties negatyvų, patekusių į šios rinktinės archyvą. Būtent šios fotografijos išsamiausiai aprašytos, amžininkų atpažinti beveik visi jose esantys partizanai.Objektas Parodos „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“ atidarymas(2014-10-07)LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“. Renginyje dalyvavo Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Muzikinius kūrinius atliko Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas, direktorius, mokytojas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis (afrikietiški būgnai, kalabašas, balafonas).Objektas Parodos „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“ atidarymas(2014-10-07)LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“. Renginyje dalyvavo parodos kuratorė Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė ir Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti Violetos Radvilienės kalbą apie parodoje eksponuojamus, kelias dešimtis apimančius, Retų spaudinių skyriuje saugomus XVI, XVII, XVIII amžių dokumentus, kuriuose užfiksuoti naujausi to laikotarpio atradimai, kelionių dienoraščiai. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Muzikinius kūrinius atliko Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas, direktorius, mokytojas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis (afrikietiški būgnai, djembe, balafonas).Objektas Parodos „Lietuvos Prezidento institucijai – 100“ atidarymas(2019-04-02) Adamkus, Valdas; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Kasparavičius, AlgimantasParodos atidaryme sveikinimo žodį tarė Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai apžvelgė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Žodį tarė ir dr. Stasys Stačiokas – kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius.Objektas Parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas(2014-09-11)2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikai habil. dr. Ingė Lukšaitė ir dr. Eligijus Raila. Smuiku griežia smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti parodos sumanytojos bei rengėjos Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotojos Rasos Sperskienės kalbą apie parodoje pristatytus Bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose saugomus unikalius dokumentus bei leidinius naujai ir netikėtai atskleidžius to meto visuomenėje vykusius procesus, pasakojančius apie karo veiksmų fone besiplėtojusius santykius tarp lietuvių politinio pasaulio konservatorių ir radikalų. Pagrindinis dėmesys skiriamas karo metu susikūrusioms struktūroms, kurioms teko rūpintis nuo karo nukentėjusiais gyventojais.Objektas Parodos „Senosios teatro afišos“ atidarymas(2014-09-03)2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rotušėje buvo atidaryta LMA Vrublevskių bibliotekos paroda „Senosios teatro afišos“. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė. Renginio metu kalbėjo menotyrininkas ir teatro kritikas dr. Helmutas Šabasevičius ir parodos kuratorė Justina Toliautienė. Bibliotekoje saugomos teatro afišos apima kultūriškai ir geografiškai įvairų laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Per tą laiką Vilniaus miesto teatras keliskart keitė pasirodymų vietą, nuolat kito aktorių trupės sudėtis, šalį krėtė sukilimai, o šie išprovokuodavo vis griežtesnius politinius teatro suvaržymus. Senosios afišos – tarsi to laikmečio veidrodis ne tik atspindintis teatro repertuarą, bet punktyrine linija žymintis istorinius įvykius.Objektas Profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės(2019-02-14) prof. habil. dr. Mikulėnienė, Danguolė; prof. dr. Kardelis, Vytautas; prof. dr. Aliūkaitė, Daiva; prof. dr. Blažienė, Grasilda; dr. Lemeškinas, Ilja2019 m. vasario 14 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėja – dr. Rima Cicėnienė. Kaimiškoji tradicinės tarmės gyvavimo aplinka ir ištikimas jos sergėtojas – menkai išsilavinęs senyvo amžiaus vietinis gyventojas – modernybės laikais sudaro galimybę tarsi „iš aukšto“ žvelgti į, kai kurių vertintojų nuomone, gerokai senstelėjusią kaimiškąją ar net kaimietiškąją dialektologiją ir „aukso amžių“, regis, jau nugyvenusius dialektologus. Pristatoma knyga – tai patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė tyrinėja ikitarmėtyrinį laikotarpį ir lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias ir jaunagramatiškąsias jos ištakas, lietuvių tarmių skyrimą, tyrimų perspektyvų užuomazgas ir jų tipus. Naujai atrasti (kai kurie visai dar nežinomi) dokumentai ir nauja senųjų faktų interpretacija leidžia pažvelgti į lietuvių dialektologiją kitaip. Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis. Šiame trijų monografijų cikle lietuvių tarmėtyros faktai pateikiami sistemiškai, t. y. ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Todėl aptariamà ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų ar net visai nežinomų lietuvių tarmių tyrėjų veikla, taip pat išryškinama istorinė ir (ar) išliekamoji jų darbų vertė. Bene pirmą kartą Lietuvoje pabrėžiamas dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumas.Objektas Teminis vakaras „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“(2014-04-16)2014 m. balandžio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko teminis vakaras „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“, kurio metu dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, fotomenininkė Lilija Valatkienė bei Mažosios Lietuvos kultūros žinovas Vytautas Juška. Renginio vedėja - Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė. Meninę programą atliko liaudies dainų atlikėjas Regimantas Pranaitis. Vakaro metu buvo diskutuojama, kaip šiandien yra reflektuojamas Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas. Šiame vaizdo įraše M. Sabutis aptarė liuteronų įtaką kultūroje, švietime bei priminė netikėtas švenčių ir kasdienybės tradicijas. V. Juška, apie penkiasdešimt metų gyvenęs Australijoje, papasakojo, kokias vietas rinkdavosi emigrantai iš Mažosios Lietuvos, kokias vertybes jie išlaikydavo savo šeimoje ir ką perduodavo ateinančioms kartoms. Vakaro metu buvo galima apžiūrėti L. Valatkienės fotorefleksijų parodą „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“. Autorė savo kūrybiniais darbais parodė, kas liko šiandien iš senosios Mingės, Kintų, Rusnės, Uostadvario, Šilokarčemos bei kitų istorinių Mažosios Lietuvos vietovių.