11. LMA Vrublevskių bibliotekos darbai, 11
ISSN 2783-7300
eISSN 2783-7297 (elektroninis)
doi: 10.54506/LMAVB
Redaktorių kolegija / Editorial board
Atmena autoriams / Note for authors
Objektas Hugo Šojaus asmeninės bibliotekos knygos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje(2022) Rekašiūtė, KotrynaŠilokarčemos (dab. Šilutė) dvaro savininkas Hugas Šojus (Hugo Scheu, 1845–1937) buvo sukaupęs turtingų kolekcijų. Sukauptos vertybės ir kadaise turėta vertinga lituanistinių leidinių biblioteka po Antrojo pasaulinio karo audrų išsibarstė – vienos buvo sunaikintos, kitos nugulė atminties institucijose. Norint atkurti H. Šojaus asmeninę biblioteką, vis dar stinga išsamių mokslinių tyrimų. Specialių istoriografijos darbų, skirtų dvarininko bibliotekos istorijai, nėra. Neturima pakankamai duomenų, leidžiančių susidaryti vaizdą apie kadaise buvusią vertingą H. Šojaus lituanistinę biblioteką, stinga išsamesnių ir tikslesnių žinių apie tai, kaip, kada ir kokiais būdais knygos pateko į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką (toliau – LMAVB). Kadaise H. Šojui priklausiusios knygos buvo išdalintos institucijoms, kitos – išsklaidytos ar sunaikintos. Šiuo metu žinoma, jog 18 H. Šojui priklausiusių leidinių saugoma Šilutės muziejuje, 1 – Povilo Višinskio bibliotekoje Šiauliuose, kitos – LMAVB. Šio straipsnio tikslas – remiantis spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, susijusiomis su H. Šojaus asmenine biblioteka, išnagrinėti dvarininko bibliotekai priklausiusius leidinius, šiandien saugomus LMAVB. Straipsnyje pirmą kartą apibūdintas H. Šojaus asmeninės bibliotekos paveldas, saugomas LMAVB. Tyrimo metu nustatyta mažiausiai 15 leidinių, priklausiusių H. Šojui. Esminiai žodžiai: Hugas Šojus; asmeninė biblioteka; bibliofilijos paveldas; asmeninių bibliotekų istorija; knygos kultūra; lituanistika; Prūsų Lietuva; Šilutė; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.Objektas Akmenynės bažnyčia: šaltinių ir ikonografijos tyrimai(2022) Markauskaitė, NeringaPrie Šalčininkų–Turgelių kelio įkurto Akmenynės dvaro valdoje kelis šimtmečius stovėjusi bažnyčia iki XX a. neišliko. 1926–1928 m. įsteigta nauja Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, kuri, kaip jos pirmtakė, iki šiol nepateko į architektūros tyrėjų akiratį. Šios bažnyčios tyrinėjimus paskatino XVI–XX a. pirmos pusės dvaro dokumentai, kurie saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau – LMAVB) ir Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA). Šaltinių ir iki šiol nedaug pažįstamos ikonografinės medžiagos tyrimai padeda atskleisti Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios architektūros bruožus, įrangą, inventorių. Esminiai žodžiai: Akmenynės dvaras ir bažnyčia, XVII–XIX a. pirma pusė; Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, XX a. pirma pusė; architektūra; inventorius; kūrėjai.Objektas Objektas Moderniojo lietuvių parlamentarizmo istorija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dokumentuose(2022) Sperskienė, RasaStraipsnyje tirta moderniojo lietuvių parlamentarizmo šimtmečio istorija (raida) nuo šio istorinio reiškinio atsiradimo iki šių laikų. Tam atskleisti pasitelkti dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (toliau – Vrublevskių biblioteka) Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose. 1920–1940 metų parlamentarizmo dokumentai išryškina svarbiausius šio proceso etapus: iš pradžių – veiklos efektyvumo, vėliau kilusias problemas ir galiausiai – krizę. Bibliotekoje saugoma gana gausi sovietinio „imitacinio“ parlamentarizmo ikonografija (rinkiminė medžiaga, fotografijos) dar nesulaukė pakankamo tyrėjų dėmesio. Lietuvių parlamentarizmo nuo 1990 m. dokumentinis paveldas fragmentiškas, dar tik pradedamas kaupti. Esminiai žodžiai: Steigiamasis Seimas; „seimokratija“; bebalsis Seimas; „nebuvusio parlamento laikotarpis“; moderniojo parlamentarizmo antrasis etapas.Objektas Pratarmė(2022) Narbutienė, DaivaObjektas Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės rankraštinis paveldas(2022) Braziūnienė, Alma; Rekašiūtė, KotrynaLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830–1886), kurios rankraštinis paveldas saugomas LMAVB Rankraščių skyriuje (F9 ir F75), buvo pedagogė ir literatė, nors jos kūryba niekada nebuvo paskelbta. Ypatingos vertės turi jos dienoraščiai vaikams (jų yra du) ir penki dienoraščio sąsiuviniai, rašyti sau pačiai (ad se ipsam). Dienoraščius tyrusi ir studiją apie juos paskelbusi kultūros istorikė dr. Reda Griškaitė šį egodokumentinį paveldą yra įvardijusi moters „jausmų biografija“ – diaristė ne tiek aprašė įvairius gyvenimo įvykius, kiek susitelkė į savo vidinius išgyvenimus. Jos rankraštinis palikimas yra patrauklus Bibliopolio (Lietuvos knygos muziejaus) objektas: E. Beniovskytė-Vrublevskienė yra XIX amžiaus antros pusės kūrybingos, bet dramatiško likimo moters simbolis. Esminiai žodžiai: dienoraščiai; XIX a. antros pusės Lietuvos literatūra lenkų kalba; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska); Tadas Stanislovas Vrublevskis (Tadeusz Stanisław Wróblewski); Marija Vrublevskytė (Maria Wróblewska); Augustinas Anicetas Vrublevskis (Augustyn Anicety Wróblewski).Objektas Objektas Henriko Valua išrinkimo Abiejų Tautų Respublikos valdovu vaizdavimas lotyniškoje prancūzų poezijoje: „J. de La Gessée“ Henriada ir jos autorius(2022) Šileikienė, Rasa MarijaStraipsnyje supažindinama su iki šiol mažai žinoma ir beveik netyrinėta XVI a. antrosios pusės prancūzų poeto, pasirašinėjusio „Jean de La Gessée“, proginės poezijos rinktine Henriada (Henrias) lotynų kalba, parašyta Anžu kunigaikščio Henriko Valua išrinkimo Abiejų Tautų Respublikos valdovu proga ir dedikuota būsimajam jos karaliui, kurioje kuriamas poetinis herojiškas valdovo paveikslas, atitinkantis Renesanso epinės poezijos tradicijas. Nagrinėjama hegzametru parašyta epiškoji šios rinktinės dalis – panegirika, kurioje, be paminėtų Lenkijos–Lietuvos istorijos detalių, pateikiamas ir vienas pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos aprašymų prancūzų literatūroje. Aptariama šio poeto asmenybė ir kūryba, jo kūrinių autorystės problema ir veikiausiai neteisinga esama jų atribucija – pavarde laikomas autoriaus asmenvardis veikiausiai yra kito dvaro poeto slapyvardis. Siūloma tikėtinai teisingesnė autorystės atribucija ir šio autoriaus tekstų skaitymo būdas, neapsiribojant ligšioliniu selektyviu metodu, bet apimant visą jo dvikalbę prancūziškąją ir lotyniškąją kūrybą. Esminiai žodžiai: XVI a.; Abiejų Tautų Respublika; Henrikas Valua (Henri III, Henri de Valois); 1573 m. valdovo rinkimai; lotyniškoji lituanika; neolotyniškoji literatūra; XVI a. proginė poezija; XVI a. prancūzų literatūra; Henriada (Henrias); Jean de La Gessée; Louis d’Amboise.Objektas Preface(2022) Narbutienė, DaivaObjektas Senojo Vilniaus universiteto tezės: pagrindiniai bruožai ir sklaidos ypatumai(2022) Kažuro, Ina1579 m. įsteigtame Vilniaus universitete vienas svarbių mokymo elementų buvo disputas ir gynimas. Disputo arba gynimo metu studentas turėjo apginti tam tikro mokslo dalyko tezes. Ilgą laiką mokslo tyrimams tezės buvo laikomos kaip antraeilis istorinis šaltinis. Įsigalėjus socialinės mokslo ir idėjų istorijos koncepcijoms, vyksta šio žanro vertės permąstymas ir naujų metodologinių įrankių kūrimas. Šie polinkiai įkvėpė atlikti kompleksišką 1579–1773 m. Vilniaus universiteto tezių tyrimą. Straipsnyje siekiama nustatyti pagrindinius tezių kaip savito Ankstyvųjų naujųjų laikų mokslinės literatūros žanro bruožus: jų funkcijas, tipus, apimtį, socialinį kontekstą. Tezių tyrimas atskleidžia Akademijos spaustuvės dalyvavimą, leidžiant akademinę literatūrą. Atskirame skyriuje nagrinėjamas tezių sklaidos klausimas, remiantis vieno rinkinio, priklausančio Vilniaus universiteto bibliotekai, analize. Esminiai žodžiai: mokslo istorija; universitetų istorija; spausdintos tezės; Vilniaus universitetas; Akademijos spaustuvė; jėzuitų vienuolija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.Objektas „Tėve mūsų“ Rytų Prūsijos lietuviškuose raštuose nuo Mažvydo iki Vilento(2022) Judžentis, ArtūrasStraipsnyje, pradedant Baltramiejaus Vilento Enchiridionu (VE), filologiniu ir vertimo atžvilgiais nagrinėjami maldos „Tėve mūsų“ skelbiniai Rytų Prūsijos lietuviškuose raštuose. VE paskelbtą maldą palyginus su visais anksčiau pasirodžiusiais jos skelbiniais, nustatyta, kad ją Vilentas ne iš naujo vertė, o tik šiek tiek paredagavęs paėmė iš Martyno Mažvydo ir Balramiejaus Vilento giesmyno Giesmės krikščioniškos II dalies (MžG II) katekizmo, o čia ji buvo beveik be pakeitimų perkelta iš Mažvydo Formos krikštymo (MžFK). Taip pat nagrinėjamas pastarajame veikale ir Mažvydo Katekizme (MžK) paskelbtų maldos tekstų santykis. Esminiai žodžiai: Martynas Mažvydas; Baltramiejus Vilentas; katekizmas; „Tėve mūsų“; vertimas.Objektas Turinys / Content(2022)Objektas Pranciškus Skorina, Mažoji kelionių knygelė ir mes(2022) Narbutas, SigitasObjektas In memoriam: Danutė Labanauskienė (1933–2022)(2022) Braziūnienė, AlmaObjektas Totoristika Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose(2022) Paškevičiūtė-Kundrotienė, EglėLietuvos istorijoje ir kultūroje totoriai paliko ryškų pėdsaką. 2021-ieji metai LR Seimo buvo paskelbti totorių metais, ta proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau – LMAVB) buvo parengta totoriams skirta paroda, kuri paskatino plačiau pasidomėti šia bendruomene ir jos palikimu. LMAVB išsiskiria iš kitų bibliotekų sukauptais gausiais totoristikos rinkiniais, jų turinys gana išsamiai atskleidžia unikalios vienos seniausių Lietuvoje tautinių mažumų – totorių – gyvenimo istoriją, ypatybes, dokumentuoja svarbius istorijos įvykius. Straipsnyje, remiantis LMAVB išlikusiais autentiškais šaltiniais ir totoristikos rinkiniais, įvairiais aspektais aptariamas gausus kultūrinis totorių bendruomenės palikimas, išsklaidytas po įvairias paveldo institucijas, jos istorija, kultūra, raštija. Esminiai žodžiai: totoriai; raštija; istorinė atmintis; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; rankraščiai.Objektas Francysk Skaryna, The Little Traveller’s Book, and Us(2022) Narbutas, SigitasObjektas