Viešos paskaitos, kalbos, pranešimai / Public lectures, speeches, reports

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/1510

Rodoma 1 - 20 iš 45

Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusios diskusijos „Menininko pilietinė laikysena ir kūrybos laisvė: simbiozė ar konfliktas?“ metu
(2014-03-27) Kuprevičius, Giedrius
Giedrius Kuprevičius – įvairiapusė asmenybė, kompozitorius, eseistas, publicistas, aktyvus visuomenės veikėjas bei pedagogas (skaito paskaitas muzikos estetikos, muzikos filosofijos, Lietuvos muzikos istorijos, meno ir civilizacijos temomis). Bene geriausiai visuomenei žinomas jo miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, o minėto kūrinio daina „Kregždutės“ – iki šiol vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitoriaus žanrų įvairovė itin plati – nuo miuziklų, kamerinių kūrinių, oratorijų iki operų ir simfonijų. Autorius taip pat kuria muziką dramos spektakliams bei kino filmams. G. Kuprevičiaus apdovanojimų sąrašas taip pat gausus. 2003 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“ jis pelnė „Įsimintiniausio Kauno menininko“ titulą. Dar po dviejų metų maestro apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. O šiemet kompozitoriui buvo įteikta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija už plačiąmuzikinės raiškos gamą, nuo miuziklo iki operos ir baleto. G. Kuprevičius yra daugiau nei 300 muzikos kūrinių ir kelių knygų autorius. Šiemet pasirodė kompozitoriaus autobiografinė knyga „Koncertas“. „Knygą pavadinau Koncertu, nes ji ir yra koncertas, mano gyvenimo koncertas, su mano muzika, jos atlikėjais, manimi besidominčia publika, kritika, aplinka, kurioje formavausi, klydau, švenčiau pergales ir galiausiai esu laimingas,“ – sako kompozitorius.
Paskaita „Jogaila ir Jadvyga Vrublevskių bibliotekoje : pasakojimas apie skulptūrą“
(2014-04-08) Kairelienė, Leokadija
Tomo Oskaro Sosnovskio sukurta karališkosios poros balto marmuro skulptūra yra vos vieno metro aukščio; pastatyta ant balto medinio postamento. Skulptūra "Jogaila ir Jadvyga" 1856 m. eksponuota Vilniuje, Senienų muziejuje. Ji tapo lenkų ir lietuvių tautų vienybės simboliu - prie skulptūros plaukė sukilėlių piligrimai. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, atsiųstas malšinti maišto, įsiplieskusio vakarinėse carinės Rusijos gubernijose, įsakė skulptūrą išvežti į Rusiją. Skulptūra 1929 m. eksponuota Varšuvos senamiestyje kartu su kitomis meno vertybėmis, grąžintomis Lenkijai po Lenkijos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymo Rygoje. "Jogaila ir Jadvyga" 1931 m. sugrįžo į Vilnių ir buvo perduota į Mokslo bičiulių draugijos Istorijos ir meno muziejų. 1941 m. Draugijos rinkiniai tapo Lietuvos mokslų akademijos turtu ir šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka didžiuojasi, kad yra šios istorinės skulptūros globėja.
Eustachijus Tiškevičius - beletristas : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.
(2014-05-07) Griškaitė, Reda
2014 m. gegužės 7 d. 16.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Vakaro metu dr. Reda Griškaitė pristatė E. Tiškevičiaus įdirbį literatūros srityje, aptarė jo kūrybą, spausdintą ne tik periodiniuose leidiniuose, bet ir atskiromis knygelėmis. Kaip ypatingą ir iki šiol neakcentuotą literatūrinį pomėgį lektorė minėjo ir rankraščiuose likusią poeziją. E. Tiškevičiaus grožinė kūryba teikia unikalios medžiagos paties autoriaus portretui, sudarydama sąlygas giliau pažinti šio savito, intelektines aspiracijas puoselėjusio bajorijos atstovo gyvenseną.
E. Tiškevičius asmenybės ir veiklos recepcijos : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.
(2014-05-07) Bušys, Žygintas
2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Vakaro metu dr. Žygintas Būčys aptarė E. Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcijas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Prelegentas svarstė, kokios priežastys lėmė šios įvairiapusės asmenybės veiklos ignoravimą ir kas ėmėsi jo mokslinio bei kultūrinio palikimo aktualinimo, kiek šiandien E. Tiškevičius yra mums pažintas ir kiek nepažintas.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje teminio vakaro „Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties“ metu
(2014-05-15) Kaunas, Domas
Mažosios Lietuvos kultūros istorikas dr. Domas Kaunas, pristatydamas V. Juraičio leidinį „Karaliaučiaus kraštas“, kalba apie Mažosios Lietuvos rašytinio paveldo sklaidą ir būklę šiandieniniame kontekste.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu
(2014-09-11) Raila, Eligijus
2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė ir parodos sumanytoja bei rengėjaVrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti istoriko dr. Eligijaus Railos pasakytą kalbą.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu
(2014-09-11) Lukšaitė, Ingė
2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas, kurio metu istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė kalbėjo apie to meto visuomenės atstovų, bendruomenių ir kitų organizacijų indėlį atgaivinant Lietuvą.
Paskaita „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais"
(2014-09-18) Bimbirytė-Mackevičienė, Aistė
2014 m. rugsėjo 18 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais“. Renginys yra Europos paveldo dienų programos dalis. Paskaitoje narpliojama grafo Antano Tiškevičiaus (1866-1920 m.) asmenybė ir jo veiklos bruožai. XIX a. pabaigoje paveldėjęs milžiniškus turtus, grafas Antanas Tiškevičius vos per keletą metų sugebėjo išjudinti Vilniaus pramonę ir prekybą, sukaupti įspūdingą biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. Pasak amžininkų jo ypatingas bruožas buvo tas, kad jis be galo mylėjo Vilnių. Išties A. Tiškevičius gyveno išskirtinai tik Vilniuje, nesistatė stambios užmiesčio rezidencijos ar parko, kadangi visas savo jėgas atidavė miestui, kurį be galo mylėjo. Šiandien beveik neturime jokių aiškiai matomų grafo Antano Tiškevičiaus veiklos pėdsakų, tačiau istoriniai dokumentai atskleidžia daug įdomių detalių. Išsilavinusio ir pasiturinčio jauno didiko veiklos ratas buvo labai platus – nuo prekybos duonos gaminiais tinklo iki aistringo savo meno kūrinių ir knygų kolekcijos pildymo ar tipiškų diduomenės pasilinksminimų. Kur gyveno grafas? Kas nutiko jam, jo šeimai ir kolekcijoms? Kur dingo jo sukurtas pramoninis kvartalas? Į visus šiuos klausimus buvo bandoma atsakyti viešoje paskaitoje, kurioje siekiama naujai pažvelgti į nepelnytai pamirštą istorinę asmenybę, tragiškai baigusią savo gyvenimą.
Paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“
(2014-10-28) Liekis, Daumantas
2014 m. spalio 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, įvyko vieša gamtininko, gamtos ir mokslo žurnalisto, keliautojo Daumanto Liekio paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“. Vakaro metu lektorius pristatė seniausių Europos kanalizacijų gyvybes, giliausią pasaulio urvą ir Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios kriptos mumijų tyrimus. Kaip pastebi Daumantas Liekis, nusileidęs į seniausius miestų kanalus tarsi peržengi laiko erdvę. Po šulinio dangčiu, rieduliu ar už seno rūsio sienos slypi nepaliesta ir neišmindyta praeitis: nuo II pasaulinio karo iki imperatoriaus Marko Ulpijaus Nervos Trajano ar Aleksandro Makedoniečio. Tos požeminės erdvės tokios pačios, kokias savo vizijose regėjo projektuotojai, o košmaruose – statybininkai ar vergai. Į požeminius miestų kanalus potvynių metu ar gryno atsitiktinumo dėka suplaukia galybė įvairius laikmečius ir kataklizmus menančių daiktų: nuo šiuolaikinių banko kortelių iki galvijų ragų ar amforų šukių.
Paskaita „Ką reiškia knyga mano gyvenime"
(2014-11-12) Nausėda, Gitanas
2014 m. lapkričio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vieša ekonomisto, finansų analitiko Gitano Nausėdos paskaita apie knygos svarbą ekonomisto gyvenime, arba kaip finansininkai tampa kolekcininkais
Paskaita "Graffiti senųjų knygų paraštėse: kūrybinės iškrovos mėginant plunksną"
(2014-11-19) Pacevičius, Arvydas
Knygų graffiti – tai marginalijos knygose, proveniencijos bei kiti ženklai, dažniausiai neturintys jokių tiesioginių sąsajų su knygos turiniu. Anot profesoriaus Arvydo Pacevičiaus, svarbu yra suprasti, kad visi šie įrašai ir piešiniai yra puikus šaltinis studijuojant praėjusių epochų žmonių gyvenimo būdą, visuomenės nuotaikas, atskirų žmonių pasąmonės slėpinius, jų kasdienybės detales. Tuose ženkluose svarbios medžiagos randa ne tik knygotyrininkai, bet ir socialinės psichologijos, menotyros ar bendrosios istorijos tyrinėtojai. Knygotyrininkus šie ženklai labiausiai domina knygų ir visuomenės sąsajų, informacijos socialinės sklaidos, skaitymo proceso raidos požiūriais. Paskaitos metu prof. dr. Arvydas Pacevičius aptarė, kokias naujas interpretacijos galimybes atveria ši nauja ir netyrinėta socialinės komunikacijos išraiškos sritis.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymo metu
(2015-02-05) Radvilienė, Violeta
Parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirtos garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. Renginyje dalyvavo istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti vienos iš parodos rengėjų – LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografės Violetos Radvilienės kalbą. Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami P. Vergerijaus parengti ir 1556 m. Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“ (vieno jų autorius yra Mikalojus Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine Mikalojaus Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis. Itin vertingi Mikalojaus Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymo metu
(2015-02-05) Karvelis, Deimantas
Parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirtos garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. Kalba istorikas dr. Deimantas Karvelis.
Kalba, pasakyta viešnagės LMA Vrublevskių bibliotekoje metu
(2015-02-05) Pavalkis, Dainius
2015 m. vasario 5 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto kvietimu Bibliotekoje apsilankė Lietuvos mokslo ir švietimo ministras prof. Dainius Pavalkis. Svečią lydėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas. Bibliotekos vadovybė supažindino svečius su kultūros paveldo lobynu, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir gausiu pasaulio mokslinės literatūros rinkiniu, saugomu LMAVB. Taip pat buvo parodytos istorinių rūmų erdvės ir avarinės būklės knygų saugyklos. Atvirame pokalbyje su ministru D. Pavalkiu Bibliotekos vadovybė išreiškė nuogąstavimus, kad jei pastatų rekonstrukcijai ir kitais metais nebus skirta lėšų, o rekonstrukcija – nepradėta, saugykla gali sugriūti. Po ilgokos diskusijos nutarta pokalbį pratęsti kovo mėnesį platesniame rate, pakviečiant Vyriausybės, Kultūros ministerijos, miesto valdžios atstovus. Viešnagės Bibliotekoje metu ministras D. Pavalkis T. Vrublevskio skaitykloje bendravo su ten dirbančiais lenkų mokslininkais, tarė sveikinimo žodį į parodos, skirtos Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui, atidarymą susirinkusiems Bibliotekos lankytojams.
Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio „Vietos dvasios beieškant" straipsnių rinkinio pristatymo metu
(2015-03-26) Čepaitienė, Rasa
2015 m. kovo 26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptarė knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį. Iš pirmo žvilgsnio „vietos dvasios“ sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis daugiasluoksnis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos iki architektūros ir net muzikos... Lietuvos akademinėje aplinkoje genius loci – vietos dvasios – reiškinys, nepaisant keleto paminėjimų, iki šiol plačiau nagrinėtas nebuvo. Tad šiame mokslinių straipsnių rinkinyje pabandyta visapusiškiau ir išsamiau panagrinėti genius loci filosofines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis-metodologinėmis prieigomis. Rengiant leidinio koncepciją pavyko suburti tarpdisciplininę ir iš dalies tarptautinę (be lietuvių, į šį projektą įsitraukė ir vokiečių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų mokslininkai) kultūros tyrinėtojų komandą. Tai leido iš įvairių požiūrio taškų, turint labai skirtingą akademinį-egzistencinį bagažą, pasigilinti į šį sudėtingą, nelengvai apčiuopiamą ir nevienareikšmiškai interpretuotiną reiškinį. Vienuolikos originalių straipsnių rinktinėje, remiantis „gerosios“ ir „blogosios“ praktikos pavyzdžiais, buvo siekta išryškinti probleminius ir disonuojančius, istorinius ir mentalinius „vietos dvasios“ aspektus Lietuvoje ir jos regionuose siekiant šį reiškinį geriau pažinti ir adekvačiau įvesdinti į nūdienį paveldosaugos ir kultūros politikos lauką.
Pasakojimas apie istorinius faktus ir surastus dokumentus rengiant parodą "Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti - 100"
(2015-04-13) Sperskienė, Rasa
Rengiant parodą, skirtą Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos šimtmečiui, išaiškinti istoriniai faktai ir surasti dokumentai. Pasakoja parodos rengėja Rasa Sperskienė.
Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio „Vietos dvasios beieškant" straipsnių rinkinio pristatymo metu
(2015-04-26) Šermukšnytė, Rūta
2015 m. kovo 26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė. Viena iš bendraautorių doc. dr. Rūta Šermukšnytė kalbėjo apie knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.
Paskaita "Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?"
(2015-05-06) Kmita, Rimantas
2015 m. gegužės 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko literatūrologo, knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojo dr. Rimanto Kmitos vieša paskaita. Paskaitos tema – „Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“. Didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai. Paskaitos metu buvo svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokius svarbiausius pasirinkimus turėjo skirtingų kartų rašytojai, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokios taktikos pasitelkiamos, siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.
Pranešimas „Vilniaus senienų muziejaus rankraščių rinkinio istorija“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915)“
(2015-05-07) Cicėnienė, Rima
LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotojos mokslui dr. Rimos Cicėnienės pranešimas „Vilniaus senienų muziejaus rankraščių rinkinio istorija“, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915)“, vykusioje 2015 m. gegužės 7–8 dienomis Vilniuje Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tyrimo pagrindas – mūsų dienas pasiekę Vilniaus senienų muziejaus dokumentai, kiti spaudiniai bei archyviniai šaltiniai. Aptarta, kokie dokumentai yra saugomi LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Paskaita „Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“
(2015-09-16) Ėmužis, Marius
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaitoje pasakojama apie apie klanus ir interesų grupes sovietų Lietuvoje. Kas sudarė šiuos klanus? Kiek jų buvo? Kokia buvo jų įtaka, tarpusavio kovos ir sąjungos? Kaip susiformavo A. Sniečkaus aplinka? Tai tik keli aktualūs ir įdomūs klausimai, kurie buvo nagrinėti paskaitoje.