Viešos paskaitos, kalbos, pranešimai / Public lectures, speeches, reports

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/1510

Rodoma 1 - 20 iš 45

Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas
(2018-10-03) dr. Vėlius, Gintautas; Žygelis, Dalius; Peikštenis, Eugenijus; dr. Anušauskas, Arvydas
2018 m. spalio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas. Dalyvavo: dr. Gintautas Vėlius, Dalius Žygelis, Eugenijus Peikštenis, dr. Arvydas Anušauskas. Šie metai paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) metais. Jis vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas. 2018 m., po kelis dešimtmečius trukusių paieškų, Vilniaus našlaičių kapinėse buvo atrasti A. Ramanausko-Vanago palaikai ir, pasitelkus istorijos, archeologijos, teismo medicinos ir antropologijos specialistus, atlikti unikalūs tyrimai. Juos pristatė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Gintautas Vėlius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Tuo pačiu metu istorikas dr. Arvydas Anušauskas baigė A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimą. Jo parengtoje knygoje aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų naudojimas, nagrinėjamas Vanago suėmimo ir kankinimo 1956 m. spalio 12 d. epizodas, nustatomi penki asmenys, galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkęs teisminės medicinos, psichiatrijos ir kriminalistikos ekspertus, knygos autorius išaiškina KGB klastotes, atskleidžia asmeninę įkalinto A. Ramanausko-Vanago dvikovą su KGB ir kitus nežinomus šios istorijos puslapius.
Doc. dr. Zinaidos Manžuch paskaita „Klestintys bibliotekininkai: kaip jie naudojasi galimybėmis ir įveikia iššūkius darbe“
(2018-05-25) dr. Manžuch, Zinaida
2018 m. balandžio 25 d. 14.00 val., Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyko doc. dr. Zinaidos Manžuch paskaita „Klestintys bibliotekininkai: kaip jie naudojasi galimybėmis ir įveikia iššūkius darbe“. Lietuvos bibliotekos kviečia diskutuoti apie bibliotekų ateitį, partnerystes, bibliotekų bendruomenėms naujus iššūkius, susijusius su technologijų plėtra, socialiniais reiškiniais ir problemomis. Kartu mes kuriame ateitį.
E. Tiškevičius asmenybės ir veiklos recepcijos : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.
(2014-05-07) Bušys, Žygintas
2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Vakaro metu dr. Žygintas Būčys aptarė E. Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcijas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Prelegentas svarstė, kokios priežastys lėmė šios įvairiapusės asmenybės veiklos ignoravimą ir kas ėmėsi jo mokslinio bei kultūrinio palikimo aktualinimo, kiek šiandien E. Tiškevičius yra mums pažintas ir kiek nepažintas.
Eustachijus Tiškevičius - beletristas : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.
(2014-05-07) Griškaitė, Reda
2014 m. gegužės 7 d. 16.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Vakaro metu dr. Reda Griškaitė pristatė E. Tiškevičiaus įdirbį literatūros srityje, aptarė jo kūrybą, spausdintą ne tik periodiniuose leidiniuose, bet ir atskiromis knygelėmis. Kaip ypatingą ir iki šiol neakcentuotą literatūrinį pomėgį lektorė minėjo ir rankraščiuose likusią poeziją. E. Tiškevičiaus grožinė kūryba teikia unikalios medžiagos paties autoriaus portretui, sudarydama sąlygas giliau pažinti šio savito, intelektines aspiracijas puoselėjusio bajorijos atstovo gyvenseną.
Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio „Vietos dvasios beieškant" straipsnių rinkinio pristatymo metu
(2015-03-26) Čepaitienė, Rasa
2015 m. kovo 26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptarė knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį. Iš pirmo žvilgsnio „vietos dvasios“ sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis daugiasluoksnis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos iki architektūros ir net muzikos... Lietuvos akademinėje aplinkoje genius loci – vietos dvasios – reiškinys, nepaisant keleto paminėjimų, iki šiol plačiau nagrinėtas nebuvo. Tad šiame mokslinių straipsnių rinkinyje pabandyta visapusiškiau ir išsamiau panagrinėti genius loci filosofines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis-metodologinėmis prieigomis. Rengiant leidinio koncepciją pavyko suburti tarpdisciplininę ir iš dalies tarptautinę (be lietuvių, į šį projektą įsitraukė ir vokiečių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų mokslininkai) kultūros tyrinėtojų komandą. Tai leido iš įvairių požiūrio taškų, turint labai skirtingą akademinį-egzistencinį bagažą, pasigilinti į šį sudėtingą, nelengvai apčiuopiamą ir nevienareikšmiškai interpretuotiną reiškinį. Vienuolikos originalių straipsnių rinktinėje, remiantis „gerosios“ ir „blogosios“ praktikos pavyzdžiais, buvo siekta išryškinti probleminius ir disonuojančius, istorinius ir mentalinius „vietos dvasios“ aspektus Lietuvoje ir jos regionuose siekiant šį reiškinį geriau pažinti ir adekvačiau įvesdinti į nūdienį paveldosaugos ir kultūros politikos lauką.
Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio „Vietos dvasios beieškant" straipsnių rinkinio pristatymo metu
(2015-04-26) Šermukšnytė, Rūta
2015 m. kovo 26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė. Viena iš bendraautorių doc. dr. Rūta Šermukšnytė kalbėjo apie knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.
Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusios diskusijos „Menininko pilietinė laikysena ir kūrybos laisvė: simbiozė ar konfliktas?“ metu
(2014-03-27) Kuprevičius, Giedrius
Giedrius Kuprevičius – įvairiapusė asmenybė, kompozitorius, eseistas, publicistas, aktyvus visuomenės veikėjas bei pedagogas (skaito paskaitas muzikos estetikos, muzikos filosofijos, Lietuvos muzikos istorijos, meno ir civilizacijos temomis). Bene geriausiai visuomenei žinomas jo miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, o minėto kūrinio daina „Kregždutės“ – iki šiol vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitoriaus žanrų įvairovė itin plati – nuo miuziklų, kamerinių kūrinių, oratorijų iki operų ir simfonijų. Autorius taip pat kuria muziką dramos spektakliams bei kino filmams. G. Kuprevičiaus apdovanojimų sąrašas taip pat gausus. 2003 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“ jis pelnė „Įsimintiniausio Kauno menininko“ titulą. Dar po dviejų metų maestro apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. O šiemet kompozitoriui buvo įteikta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija už plačiąmuzikinės raiškos gamą, nuo miuziklo iki operos ir baleto. G. Kuprevičius yra daugiau nei 300 muzikos kūrinių ir kelių knygų autorius. Šiemet pasirodė kompozitoriaus autobiografinė knyga „Koncertas“. „Knygą pavadinau Koncertu, nes ji ir yra koncertas, mano gyvenimo koncertas, su mano muzika, jos atlikėjais, manimi besidominčia publika, kritika, aplinka, kurioje formavausi, klydau, švenčiau pergales ir galiausiai esu laimingas,“ – sako kompozitorius.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu
(2014-09-11) Raila, Eligijus
2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė ir parodos sumanytoja bei rengėjaVrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti istoriko dr. Eligijaus Railos pasakytą kalbą.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu
(2014-09-11) Lukšaitė, Ingė
2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas, kurio metu istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė kalbėjo apie to meto visuomenės atstovų, bendruomenių ir kitų organizacijų indėlį atgaivinant Lietuvą.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymo metu
(2015-02-05) Radvilienė, Violeta
Parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirtos garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. Renginyje dalyvavo istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti vienos iš parodos rengėjų – LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografės Violetos Radvilienės kalbą. Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami P. Vergerijaus parengti ir 1556 m. Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“ (vieno jų autorius yra Mikalojus Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine Mikalojaus Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis. Itin vertingi Mikalojaus Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymo metu
(2015-02-05) Karvelis, Deimantas
Parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirtos garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. Kalba istorikas dr. Deimantas Karvelis.
Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje teminio vakaro „Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties“ metu
(2014-05-15) Kaunas, Domas
Mažosios Lietuvos kultūros istorikas dr. Domas Kaunas, pristatydamas V. Juraičio leidinį „Karaliaučiaus kraštas“, kalba apie Mažosios Lietuvos rašytinio paveldo sklaidą ir būklę šiandieniniame kontekste.
Kalba, pasakyta viešnagės LMA Vrublevskių bibliotekoje metu
(2015-02-05) Pavalkis, Dainius
2015 m. vasario 5 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto kvietimu Bibliotekoje apsilankė Lietuvos mokslo ir švietimo ministras prof. Dainius Pavalkis. Svečią lydėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas. Bibliotekos vadovybė supažindino svečius su kultūros paveldo lobynu, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir gausiu pasaulio mokslinės literatūros rinkiniu, saugomu LMAVB. Taip pat buvo parodytos istorinių rūmų erdvės ir avarinės būklės knygų saugyklos. Atvirame pokalbyje su ministru D. Pavalkiu Bibliotekos vadovybė išreiškė nuogąstavimus, kad jei pastatų rekonstrukcijai ir kitais metais nebus skirta lėšų, o rekonstrukcija – nepradėta, saugykla gali sugriūti. Po ilgokos diskusijos nutarta pokalbį pratęsti kovo mėnesį platesniame rate, pakviečiant Vyriausybės, Kultūros ministerijos, miesto valdžios atstovus. Viešnagės Bibliotekoje metu ministras D. Pavalkis T. Vrublevskio skaitykloje bendravo su ten dirbančiais lenkų mokslininkais, tarė sveikinimo žodį į parodos, skirtos Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui, atidarymą susirinkusiems Bibliotekos lankytojams.
Pagarbos ženklai iškiliam mokslininkui I. Domeikai – Vilniuje ir pasaulyje
(2019-01-24) akad. Grigelis, Algimantas; prof. dr. Česnulevičius, Algimantas; akad. Kareiva, Aivaras; dr. Railienė, Birutė
2019 m. sausio 24 d., 15.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko renginys, skirtas geologo, mineralogo, kalnų inžinieriaus Ignoto Domeikos (1802–1889) mirties 130-osioms metinėms paminėti, kurio metu buvo pristatyta paroda „Pažvelk į mineralą dar bevardį“. Susitikime kalbėjo Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, geologas akad. Algimantas Grigelis, geografas prof. Algimantas Česnulevičius, chemikas akad. Aivaras Kareiva, mokslo istorikė dr. Birutė Railienė. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Sausio 23 d. sukanka 130 metų nuo Ignoto Domeikos mirties. Ignotas Domeika (1802–1889) – Vilniaus universiteto auklėtinis, filomatas, sukilėlis, mineralogas, geologas, etnologas, mokslininkas ir pedagogas, ilgametis Čilės universiteto rektorius – minimas greta didžiųjų XIX a. švietėjų ir humanistų. Lietuvoje jau keliolika metų daug rašoma apie Ignotą Domeiką, siekiant šį vardą padaryti labiau žinomą visuomenei. Žymusis mokslininkas, pelnęs pasaulinį pripažinimą, Čilėje – savo antrojoje Tėvynėje – yra vadinamas „didžiuoju švietėju“ (isp. grand educador), sako akademikas Algimantas Grigelis. Ignotas Domeika yra nuveikęs didžių mokslo darbų. Jo vardu pasaulyje pavadinta daugiau nei 140 gamtos, istorijos, net kosmoso objektų. Vilniuje, Bazilijonų vienuolyno vartuose, pritvirtinta Ignotui Domeikai skirta atminimo lenta, Kairėnuose yra Igno Domeikos gatvelė, tačiau senamiesčio, kur jis gyveno ir studijavo, viešose erdvėse Domeikos vardo pasigendame. Vilniaus savivaldybė pasitarnautų visuomenei, įrengdama atminimo lentas Bernardinų ir Šv. Mykolo gatvelėse, kuriose iškilus mokslininkas gyveno.
Pasakojimas apie istorinius faktus ir surastus dokumentus rengiant parodą "Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti - 100"
(2015-04-13) Sperskienė, Rasa
Rengiant parodą, skirtą Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos šimtmečiui, išaiškinti istoriniai faktai ir surasti dokumentai. Pasakoja parodos rengėja Rasa Sperskienė.
Paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“
(2018-05-24) Junevičius, Dainius
2018 m. gegužės 24 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“, kurios metu buvo bandoma rekonstruoti šio fotografo biografiją, remiantis naujausiomis įžvalgomis bei nagrinėjamas paties fotografo požiūris į pagrindinį savo gyvenimo darbą. Juozapas Čechavičius (1818–1888) fotografija susidomėjo 1853 m., kai tik pradėjo plisti šlapiojo kolodijaus fotografijos metodas, išstūmęs dagerotipiją ir vyravęs iki XIX a. pabaigos. Pasiekęs šio meno aukštumų ir tapęs plačiai pripažintu vietovaizdžių fotografu, J. Čechavičius fotografijos iš pradžių mokėsi Paryžiuje, kurį laiką fotografavo Kijeve, Černigove, Vitebske. 1865 m. atsikėlė gyventi į Vilnių. Ilgainiui jį pamilo kaip gimtąjį miestą. J. Čechavičiaus gyvenime Vilniaus periodas – pats kūrybingiausias, jis tituluojamas Vilniaus fotometraštininku. Vos per dvidešimt savo veiklos Vilniuje metų J. Čechavičius padarė daugiau kaip 200 meninės ir istorinės ikonografinės vertės Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų nuotraukų. Paskaitoje J. Čechavičiaus biografas ir kūrybos tyrėjas Dainius Junevičius pasakoja apie savo atradimų džiaugsmus ir jį kamuojančias fotografo biografijos paslaptis. Paskaitos metu tyrėjas bando nustatyti, kurias iš fotografijų autorius pats vertino labiausiai. Gal iš pagrindinio nuotraukų rinkinio ir negausių rašytinių šaltinių pavyks rasti atsakymą, ką J. Čechavičius galėjo manyti apie savo gyvenimo darbą ir pomėgį – fotografiją.
Paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“
(2014-10-28) Liekis, Daumantas
2014 m. spalio 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, įvyko vieša gamtininko, gamtos ir mokslo žurnalisto, keliautojo Daumanto Liekio paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“. Vakaro metu lektorius pristatė seniausių Europos kanalizacijų gyvybes, giliausią pasaulio urvą ir Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios kriptos mumijų tyrimus. Kaip pastebi Daumantas Liekis, nusileidęs į seniausius miestų kanalus tarsi peržengi laiko erdvę. Po šulinio dangčiu, rieduliu ar už seno rūsio sienos slypi nepaliesta ir neišmindyta praeitis: nuo II pasaulinio karo iki imperatoriaus Marko Ulpijaus Nervos Trajano ar Aleksandro Makedoniečio. Tos požeminės erdvės tokios pačios, kokias savo vizijose regėjo projektuotojai, o košmaruose – statybininkai ar vergai. Į požeminius miestų kanalus potvynių metu ar gryno atsitiktinumo dėka suplaukia galybė įvairius laikmečius ir kataklizmus menančių daiktų: nuo šiuolaikinių banko kortelių iki galvijų ragų ar amforų šukių.
Paskaita „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“
(2017-12-06) Gailius, Bernardas
Istoriko dr. Bernardo Gailiaus paskaitoje pristatytas slaptojo agento Džeimso Bondo mitas, ypatingą dėmesį skiriant specialiųjų tarnybų vaidmeniui šiandienos Vakarų Europos demokratinėje politikoje. Nors Džeimsas Bondas filmuose vaizduojamas kaip savimi pasitikintis, ypatingų gebėjimų turintis bei prabangos nevengiantis asmuo, tačiau istorikas bei apžvalgininkas B. Gailius naujausiuose savo tyrimuose atskleidė, jog tai tėra vienas iš sukurtų stereotipų. Lektorius ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas, siekia suprasti ir atskleisti šiuolaikinių vakariečių padėtį juos supančio pasaulio atžvilgiu.
Paskaita "Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“?"
(2017-03-05) Masiulienė, Ieva
Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto pietinėje dalyje ir Klaipėdos rajono šiaurinėje dalyje esančiu didžiuliu trijų piliakalnių, devynių gyvenviečių ir dviejų kapinynų archeologiniu kompleksu greta Smeltalės ir Kretainio upių. Pastarųjų metų archeologinių tyrimų metu šiose senovės gyvenvietėse buvo aptikta keli šimtai archeologinių struktūrų, kurios siejamos su ūkine ir gamybine veikla. Apie gyvenvietėse vykdytus metalurgijos darbus byloja aptiktos rūdos paieškos duobės, rūdos apdegimo laužavietės, medžio anglies gamybos duobės, rūdai plauti skirti medinių konstrukcijų šuliniai bei geležies lydymo rudnelės. Taip pat teritorijoje ištirta keliasdešimt židinių, laužaviečių ir kitų struktūrų, kurių paskirtis kol kas neidentifikuota. Senovės gyvenviečių chronologija labai plati – tyrimai rodo, kad gyvenvietėse ūkinė veikla buvo vykdoma jau I tūkst. pr. Kr. – II tūkst. po Kr. pradžioje. Paskaitą skaito Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė.
Paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“
(2015-11-05) Ramonaitė, Ainė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės paskaitoje pristatyti naujausi tyrimai apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.