LMA Vrublevskių biblioteka – artimiausias kelias iki atradimo / WLLAS – the shortest road to discovery
Vrublevskių Bibliotekos pagrindinis tikslas – tenkinti mokslo visuomenės informacinius poreikius, išsaugoti ir ateities kartoms perduoti sukauptus ir toliau kaupiamus dokumentinio paveldo rinkinius bei vykdyti mokslinę ir edukacinę misiją. Dėl istoriškai susiformavusių raštijos paveldo fondų Biblioteka yra mokslo ir kultūros istorijos dokumentinio paveldo tyrimų institucija. Biblioteka didžiuojasi savo skaitytojais – žinomais Lietuvos mokslininkais ir tyrėjais, jų kolegomis iš užsienio, studentais – visi jie nenuilsdami triūsia Bibliotekos skaityklose. Dalies jų ieškojimus vainikuoja sėkmė – Bibliotekoje įvyksta atradimų, kurie virsta straipsniais ir knygomis, subrandina naujas idėjas, padeda pelnyti mokslinius laipsnius ar premijas, patirti atradimo džiaugsmą. Kviečiame susisiekti su mumis, ir mes kartu papasakosime jūsų atradimo(–ų) istoriją.
Objektas Atradimai rengiant parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“(2015-11-13) Junevičius, DainiusDiplomatas, fotografijos istorikas Dainius Junevičius pasakoja apie savo atradimus rengiant parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“. Rengdamas parodą jos kuratorius išsiaiškino daugelį iki šiol nežinomų fotografo biografijos iki atvykimo į Vilnių bei veiklos Vilniuje faktų. Junevičiui pavyko rasti oficialų leidimo laidoti dokumentą, o padedant bibliotekos darbuotojai ir dokumentus nurodžiusius tikslią fotografo palaidojimo vietą. Parodoje greta meninių nuotraukų pirmą kartą eksponuojami Čechavičiaus biografiją ir veiklą nušviečiantys archyviniai dokumentai, šeimos albumo nuotraukos, autoportretai, asmeninis fotografo spaudas, Alfredo Römerio ranka piešta karikatūra iš „linksmųjų piešinių“ aplanko, atvirukai. Nuotraukas ir dokumentus, maloniai paskolino parodos partneriai, tarp kurių – ir LMA Vrublevskių biblioteka. Taip pat, D. Junevičius savo kalboje pamini siekius parašyti visą XIX a. Lietuvos fotografijos istorijos knygą.Objektas Atradimas rengiant leidinį apie Vilniaus kapines(2015-11-12) Girininkienė, VidaIstorikė Vida Girininkienė kalba apie LMA Vrublevskių bibliotekoje atrastus Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinių planus, kurie vėliau buvo naudojami restauruojant karių kapines Vingio parke.Objektas Atrasti dokumentai, liudijantys grafienės K. Tiškevičienės buitį(2016-02-05) Bimbirytė-Mackevičienė, AistėLietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė pasakoja apie LMA Vrublevskių bibliotekoje atrastus dokumentus, liudijančius rūmų Neries krantinėje savininkės grafienės Klementinos Potockytės-Tiškevičienės buitį. Buvusiuose grafienės rūmuose dabar įsikūrus LMA Vrublevskių biblioteka.Objektas Atrasti pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo dokumentai(2015-06-10) Ginkus, RimvydasLietuvos edukologijos universiteto magistrantas, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas, Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei, atrado pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo dokumentus.Objektas Išspręsti darbo vietos problemą taip pat svarbu(2015-06-02) Gailiūtė-Bernotienė, GabrielėA. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė, „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorė, vertėja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė pasakoja apie netikėtai atrastą visais atžvilgiais puikią darbo vietą miesto centre: geras susiekimas, ramu, maloni ir jauki aplinka, netrukdo mobilieji telefonai ...Objektas Jėzuitų veiklos paieškos(2015-03-17) Skłodowski, Jan TadeuszJanas Sklodovskis (Jan Tadeusz Skłodowski) – Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, fotografas, rašytojas, keliautojas. Mokslininkas LMA Vrublevskių bibliotekoje domėjosi Kražių gimnazijos veiklos dokumentais, kuriuos ruošiasi panaudoti savo knygoje apie buvusias jėzuitų kolegijas ATR ir LDK teritorijose.Objektas Kaišiadorių vietovardžio kilmė(2015-06-09) Gustaitis, RolandasVU Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos studijų programos magistras Rolandas Gustaitis kalba apie tai, kaip jam pavyko išaiškinti Kaišiadorių vietovardžio kilmę.Objektas Kodėl išversta S.B.Chylinskio biblija nebuvo baigta spausdinti?(2015-06-22) Lukšaitė, IngėKultūros istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ingė Lukšaitė pasakoja apie LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraštyne patirtą atradimo džiaugsmą. XVII-XIX a. buvo nežinoma kodėl į lietuvių kalbą išversta S.B.Chylinskio biblija nebuvo baigta spausdinti.Objektas Kunigui Pranciškui Tičkovskiui lietuvių kalba mielesnė nei svetima(2016-01-04) Markauskaitė, NeringaLMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus mokslo darbuotoja, menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė pasakoja apie Bibliotekoje atrastą kolekcininko kunigo Pranciškaus Tičkovskio lietuviškai rašyto laiško juodraštį Kauno kolekcininkui Stasiui Pilkai. Šį dokumentą dr. N. Markauskaitė atrado tyrinėdama dokumentus, susijusius su P. Tičkovskio kolekcija, kurią jis XX a. ketvirtajame dešimtmetyje atidavė Vrublevskių bibliotekai. Tyrimai buvo atliekami rengiant parodą „Kolekcininko kabinetas“.Objektas LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose – unikalūs žydų paveldo dokumentai(2018-06-26) Lempert, LaraŽydų mokslo tyrimų institutui Niujorke kartu su trimis atminties institucijomis Lietuvoje įgyvendinant „YIVO Vilniaus projektą“ atskleista daug naujų faktų. LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo nustatyta iki šiol menkai pažintų žydų institucijų rankraščių, kurių didelę dalį sudaro tarpukariu Vilniuje veikusio Žydų mokslo tyrimų instituto (YIVO) sukaupti dokumentai. Kaip sako šio projekto Vilniuje archyvarė tyrėja, humanitarinių mokslų daktarė Lara Lempert, dalis LMA Vrublevskių bibliotekoje atskleistų dokumentų yra visiškai unikalūs, nesikartojantys kitų atminties institucijų fonduose. Pavyzdžiui, aptikta dokumentų, kalbančių apie 1919 m. Želigovskio kariuomenės puolimo metu vykdytus pogromus Vilniuje. Tarp II pasaulinio karo dokumentų identifikuoti net Holokausto tyrėjams nežinomi dokumentai – apie 60 lapų dokumentų grupė, liudijanti apie 1941 m. rugsėjo 8 d., dieną prieš geto įkūrimą, įvykdytą Vilniaus žydų turto konfiskaciją. Šie dokumentai neturi analogų.Objektas Mažosios Lietuvos raštijos paveldas(2015-02-23) Drotvinas, VincentasLietuvos kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Bibliotekos skaitytojas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Vincentas Drotvinas – pirmasis, sutikęs papasakoti kokius turtus atrado LMA Vrublevskių bibliotekoje. 2015 metais profesoriui V. Drotvinui už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“ skirta Lietuvos mokslo premija. Darbą sudaro dvi dalys: pirmoji – Michaelio Mörlino trakatas „Principium primarium in lingva Lithvanica“ (1706), ir antroji – Jokūbo Brodovskio rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas „Lexicon Germanico=Lithvanicum“ (1740).Objektas Mikalojaus Husoviano raštas surastas LMA Vrublevskių bibliotekoje(2018-01-11) Jaszczołtas, TomaszasLMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.Objektas Nauji dokumentai apie Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą(2015-04-12) Sperskienė, RasaPradėjus nuosekliai tyrinėti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo fondo F70, įvardyto kaip Vilniaus krašto ir kitos lietuvių draugijos, turinį, paaiškėjo, kad jame yra visi svarbiausi tiek Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, tiek Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos dokumentai: Centro komiteto, atskirų padalinių posėdžių protokolai, siunčiamieji ir gaunamieji raštai, finansinės atskaitomybės duomenys. Šią svarbią medžiagą papildė F165 (Mykolo Biržiškos fonde) aptiktos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo antspaudu pažymėtos fotografijos. Jose – daugelis šios draugijos įstaigų, Centro komiteto nariai bei tarnautojai, globojamas jaunimas. Draugijos Centro komiteto posėdžių protokoluose surastas pirmas įrašas apie Vilniuje steigiamą pirmąją lietuvišką gimnaziją. Šis atradimas buvo svarbus dabar veikiančiai Vytauto Didžiojo gimnazijai, kadangi po ilgų paieškų surastas šios garbingos švietimo įstaigos steigimo šaltinis. Dėl ypatingos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos svarbos besikuriančios Lietuvos valstybės istorijai numatoma parengti spaudai šios draugijos Centro komiteto protokolus.Objektas Pasakojimas apie XVII a. rankraštinį šaltinį "Lietuviškų patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinys"(2015-11-03) Aleknavičienė, OnaMažosios Lietuvos raštijos, rašomosios lietuvių kalbos ir knygos istorijos tyrinėtoja, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ona Aleknavičienė pasakoja apie buvusį anoniminį XVII a. rankraštinį šaltinį.Objektas Pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso archyviniai dokumentai(2015-03-20) Jasaitis, Jonas1990–1991 metais LMA Vrublevskių bibliotekoje profesorius Jonas Jasaitis susipažino su pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso archyviniais dokumentais: kongreso darbotvarke, posėdžių aprašymais, dalyvių registracijos sąrašais, kalbų tekstais ir kt. Profesoriui dokumentus padėjo surasti Rankraščių skyriaus darbuotojai. Rasti šaltiniai tapo publikacijos „Nepriklausomybė ir kultūra“, skirtos kongreso 55-osioms metinėms, pagrindu („Mokslas ir Lietuva“, 1991, Nr. 1). Šiame žurnale taip pat publikuojami ir dviejų kongreso dalyvių pranešimai: Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Zigmo Žemaičio „Lietuvių tautos paskirtis“ ir išeivijos veikėjo, mokytojo Adolfo Raulinaičio „Užsienio lietuviai ir Lietuvos aspiracijos“. Šis atradimas profesorių J. Jasaitį paskatino labiau domėtis lietuvių išeivijos tematika. Po kelerių metų, dirbdamas Lietuvos Respublikos Seimo referentu, jis gavo pasiūlymą vykti į JAV, kur nuo 1996 m. redagavo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos savaitraštį „Dirva“. Dirbdamas JAV, profesorius susipažino su lietuvių išeivijos veikla, apie kurią Lietuvoje mažai žinoma.Objektas Ši biblioteka yra ta vieta, kur aš ateinu ką nors atrasti(2015-05-13) Rakutis, ValdasGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Valdas Rakutis kalba apie asmeninį santykį su LMAVB ir 1996-1997 m. atliktus karo architektūros spaudinių ieškojimus Biržų tvirtovės maketui parengti. Vėliau surinkta informacija padėjo pamatus maketo realizavimui.Objektas Unikalūs Giedriaus Subačiaus atradimai(2015-08-05) Subačius, GiedriusIlinojaus universiteto Čikagoje profesorius, habilituotas filologijos mokslų daktaras Giedrius Subačius pasakoja apie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bendrinės žemaičių kalbos mokyklą.Objektas Vienintelis iki šiol žinomas pasaulyje egzempliorius(2015-03-19) Narbutienė, Daiva1997 m. tuometinės Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rezerviniame fonde buvo surastas šešių leidinių konvoliutas, į biblioteką patekęs po Antrojo pasaulinio karo rengtų ekspedicijų Karaliaučiaus krašte. Ketvirtasis šio konvoliuto aligatas (spausdinta knyga, įrišta į vieną tomą su kitais leidiniais) – lenkų raštijos veikėjo, protestantiškos literatūros leidėjo Jano Seklucjano (apie 1510–1578) parengtas 16 p. katekizmas Katechismu text prosti dla prostego ludu, 1545 m. lenkų kalba išėjęs Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje. Šio leidinio egzempliorius yra unikalus, vienintelis iki šiol žinomas pasaulyje. Leidinys svarbus ne tik Lenkijos spaudos paveldo paminklas, bet ir reikšmingas Lietuvos kultūros istorijos liudijimas: dar 1929 m. norvegų kalbotyrininkas Ch. Stangas išaiškino, jog pirmõsios spausdintos knygos lietuvių kalba – 1547 m. toje pačioje spaustuvėje išėjusio Martyno Mažvydo (apie 1510 – 1563) Katekizmo – vienas iš pagrindinių šaltinių – būtent J. Seklucjano katekizmas. Lenkų ir vokiečių kultūros istorikų liudijimais, šis konvoliutas su unikaliu J. Seklucjano leidinio egzemplioriumi, turinčiu kito žinomo lenkų protestantiškosios literatūros kūrėjo ir leidėjo – J. Seklucjano varžovo – Jano Maleckio (apie 1490–1567) ranka atliktus taisymus, prieš karą buvęs Prūsijos valstybiniame archyve Karaliaučiuje (Preussisches Staatsarchiv in Königsberg). Be to, lietuvių kunigas M. Mažvydas, rašydamas vieną iš knygos dalių – katekizmą, taip pat naudojosi ir lenkiškuoju 1546 metų katekizmu, parengtu J. Maleckio, kurio marginalijos yra išlikusiame J. Seklucjano katekizmo egzemplioriuje. Įrišas – vėlyvas (pirma XX a. pusė). Tai liudija paprasta įrišimo technika ir marmurinio popieriaus viršeliai. Ant konvoliuto nugarėlės likusi lipdės dalis su skaičiais 78, apačioje – II. Galima manyti, jog nuplyšusi lipdės dalis buvo su F.W. Neumanno – vokiečių mokslininko, mačiusio šį egzempliorių, – nurodytu skaičiumi: 4. Be to, ir knygoje išlikę antspaudai liudija tą pačią visų tyrinėtojų nurodomą saugojimo vietą – Preussisches Statsarchiv in Königsberg. Marginaliniai įrašai rudu rašalu: virš antraštės SIMPLEX TEXTUS, [14] p. viršutinėje eilutėje nubrauktas spausdintas žodis iest ir užrašyta będzie (atlikta J. Maleckio ranka). Po Antrojo pasaulinio karo šis J. Seklucjano katekizmas buvo laikomas dingusiu: jokie istoriografijos šaltiniai nenurodė šio egzemplioriaus likimo. 2002 m. konvoliutas restauruotas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje išsaugant senąjį įrišą. [Daiva Narbutienė]