Monografijos, rinkiniai ir kiti leidiniai / Monographs, communities and other publications

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/319

Rodoma 1 - 20 iš 36

Seksterny wykładów kowieńskich Adama Mickiewicza, 1819-1821
(1956)
Adomo Mickevičiaus Kauno mokykloje dėstyti eksternai - tai ankstyvasis istorinis dokumentas pačių pirmųjų poeto žingsnių, kuriuos savo pedagoginiame darbe statė pedagogas - filomatas. Jis savo darbu stengėsi pažadinti lenkų, rusų ir lietuvių jaunimą. Šie eksterna buvo rasti vieno Kauno mokyklos mokinio užrašuose šalia kitų mokytojų dėstytų dalykų. Šiame leidinyje jie yra skelbiami pirmą kartą. Šie užrašai padeda plačiau nušviesti patį A. Mickevičių kaip asmenybę - jo pasaulėžiūrą ir erudiciją.
Revoliucinis judėjimas Lietuvoje ir Baltarusijoje 1905-1907 metais : Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rankraščių aprašas
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1958)
Šioje knygoje yra aprašyti Lietuvoje ir Baltarusijoje 1905-1907 metais vykę revoliuciniai judėjimai, remiantis Lietuvos TSR mokslų akademijos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių) bibliotekoje saugomais dokumentais. Darbas suskirstytas į tris skyrius: pratarmė, aprašas ir trys rodyklės. Aprašo skyriuje vienetai suskirstyti į penkias dalis, rankraščiai suskirstyti istorinių įvykių chronologine tvarka. Pabaigoje pateikiamos trys rodyklės: vardų, vietovardžių ir dalykinė - tematinė.
Valerijonas Vrublevskis
(Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958) Abramavičius, Vladas
Šio leidinio tikslas yra nušviesti Valerijono Vrublevskio, 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų Zigmo Sierakausko ir Kosto Kalinausko artimiausio bendražygio, kovos kelią, išryškinti jo vaidmenį sukilime, taip pat vėlesniąsias pastangas emigracijoje padėti valstiečių išsivadavimo judėjimui Lietuvoje ir Baltarusijoje. Šioje knygoje sudėti ankščiau paskelbti duomenys apie Valerijoną Vrublevskį, taip pat surinkta nemažai naujos medžiagos (iki 1958 metų).
Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1959)
Knygoje trumpai aprašyta Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), jos tuometinė struktūra, knygų, žurnalų, žemėlapių ir kitų spaudinių fondai ir rankraščių rinkiniai, ir nurodyta, kaip jais naudotis. Ši knyga skaitytojams padės susipažinti su bibliotekos knygų ir rankraščių lobynu.
Rankraščių rinkiniai
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)
Knygoje apibūdinta daugiau kaip 160 atskirų fondų ir kolekcijų, sudarančių pagrindinį Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) Rankraščių skyriaus rinkinių branduolį - arti dviejų šimtų tūkstančių XI-XX amžių rankraščių vienetų įvairiomis kalbomis. Be lietuvių nacionalinės raštijos rinkiniai atspindi mūsų krašto, o ypač Vilniaus miesto daugianacionalinės kultūros istorijos specifiką, daugelio mokslų disciplinų vystymosi kelią Lietuvoje, čia gyvenusių tautybių tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą. Daug rankraščių susiję su valstiečių gyvenimu, Lietuvos miestų, švietimo, architektūros, meno, muzikos klausimais. Taip pat reikšmingi gausūs lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų ir kitų tautų rašytojų, dailininkų, kompozitorių, mokslo ir kultūros veikėjų autografai.
Bibliotekininkystė ir bibliografija
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)
Šiame rinkinyje yra sudėti straipsniai, susiję su Lietuvos TSR mokslų akademijos centrine biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Juose aprašomi knygų mainai, bibliotekoje esantys atviri fondai, kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“, tam tikri asmenys, susiję su Lietuvos knygų kultūra, tiksliųjų ir gamtos mokslų vadovėliai XVIII a. pab. Lietuvos mokyklose, dokumentai susiję su 1863 metų sukilimu bei medžiaga apie Vincą Kudirką. Po kiekvieno straipsnio pateikiamos anotacijos anglų ir rusų kalbomis.
Rusų knygos spausdinimo pradžia ir Lietuva
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1966)
Rusų spausdintos knygos 400 metų sukakčiai pažymėti, 1964 metų kovo 31 dieną buvo surengta mokslinė konferencija. Šiame rinkinyje yra surinkti visi konferencijoje skaityti pranešimai, kurie papildyti straipsniais, susijusiais su sukakties tematika. Rinkinyje akcentuojamas rusų ir lietuvių tautos ryšys, sąlygos plisti rusų spausdintam žodžiui. Įvadas ir straipsnių santraukos išverstos į rusų ir anglų kalbas.
Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1967) Laucevičius, Edmundas
Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę. Šiame atlase vandenženkliai grupuojami temiškai pagal jų bendrą išvaizdą. Vandenženklių pavadinimai surašyti atskirame sąraše abėcėlės tvarka. Greta lietuviško pavadinimo, jei vandenženklis yra žinomas už Lietuvos ribų, duodamas jo tarptautinis pavadinimas. Bendri lietuvių ir lenkų herbų pavadinimai surašyti lietuviškai ir lenkiškai. Vakarų Europos herbai tiktai trumpai apibūdinti. Kiekvienas vandenženklis turi eilės numerį, taip pat nurodyta popieriaus panaudojimo data bei vieta (kada ir kur dokumentas surašytas arba išspausdinta knyga) ir kur yra dokumentas arba knyga. Be to, apie vandenženklius, kurie buvo anksčiau kitų autorių paskelbti, yra atitinkamos pastabos, nurodant popieriaus panaudojimo datą.
Šakinių-teminių mokslinių bibliografijų leidimas Tarybų Lietuvoje : (medžiaga 2-ajai respublikinei bibliografų konferencijai)
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1968) Sitnikaitė, Antanina
A. Sitnikaitės straipsnis apie šakinių - teminių mokslinių bibliografijų leidimą Tarybų Lietuvoje, skirtą 2-jai respublikinei bibliografų konferencijai. Straipsnyje kalbama apie įvairaus pobūdžio Lietuvos mokslų akdemijos bibliografijų leidimą, tiek personalines, tiek skirtas įvairioms mokslo šakoms.
Материалы конференции библиотек АН Прибалтийских советских республик : (Вильнюс, 17-21 июня 1969 г.)
(Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1970)
Šiame leidinyje publikuojama konferencijos, vykusios 1969 metų birželio 17-21 dienomis, medžiaga. Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių mokslo akademijų bibliotekų darbuotojai. Jos metu buvo skaitomi pranešimai, diskutuojama tuo metu bibliotekininkams aktualiais klausimais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m.
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1972) Jasas, Rimantas; Truska, Liudas
Šiame darbe tyrinėjama LDK gyventojų surašymo 1790 m., o iš dalies ir 1789 m., genezė ir metodika, publikuojama išlikusi 1790 m. surašymo medžiaga, analizuojama jos mokslinė vertė. Prieinama išvados, kad 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga, nors ir nepilnai išlikusi, yra svarbus šaltinis LDK gyventojų bendrojo skaičiaus, jų sudėties ir natūraliojo judėjimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Ši medžiaga taip pat turi didelę reikšmę ilgai trunkančio istorikų ginčo dėl dūmo koeficiento išsprendimui, krašto administracinio padalijimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Prisilaikant mokslinio publikavimo reikalavimų, 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga (1-24 lentelė), skelbiama originalo (lenkų) kalba, paliekant polonizuotas vietovardžių formas. Lietuviški Lietuvos TSR teritorijos parapijų pavadinimai pateikiami atitinkamų lentelių paaiškinimuose. Autorių sudarytuose lentelėse vietovardžiai pateikti lietuvių kalba.
XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1976) Laucevičius, Edmundas
Knygų įrišimo istorija Lietuvoje yra gana sena, tačiau beveik netyrinėta. Lietuvos Mokslų akademijos biblioteka, nutarusi išleisti E. Laucevičiaus parengtą darbą „XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“, tikisi bent iš dalies užpildyti šią knygotyros ir apskritai kultūros istorijos spragą. Lietuva ir jos sostinė Vilnius viduramžiais užėmė žymią vietą Europos knygų platinimo ir komplektavimo srityje. Senajame Vilniaus universitete ypatingai daug buvo sukaupta Vakarų Europoje spausdintų knygų. Dalis jų įrišta Vilniaus knygrišių ceche. Archyvinė medžiaga apie knygų rišimą bei puošimą Lietuvoje gana negausi - XVII a. viduryje, karo metu, žuvo Vilniaus cechų knygos ir Vilniaus magistrato bei kitų miestų archyvai. Vis dėlto, remiantis surastomis žinių nuotrupomis, autoriui pavyko išaiškinti 130 knygrišių, dirbusių Lietuvoje XV-XVIII amžiais. Darbe surinkta daug vertingų, dar neskelbtų duomenų iš Lietuvos ir užsienio bibliotekų bei archyvų. Čia aprašoma apie šešis šimtus įrišimų knygų, kurios buvo laikomos įvairiose Lietuvos bibliotekose XV-XVIII a., pateikiama žinių iš knygrišystės istorijos, apie knygų rišimo techniką bei jų puošimą, apie Vilniaus knygrišių cechą. Knygos vertę didina iliustracijos - Įrišimų bei jų detalių pavyzdžiai. Leidžiama knyga bus naudinga visiems, kas domisi knygotyra ir apskritai kultūros istorija. Savo recenzijomis prie leidinio patobulinimo prisidėjo istorijos mokslų daktaras Mečislovas Jučas ir docentas Tadas Adomonis, taip pat Danutė Sklėriūtė, patikrinusi lotyniškus tekstus. Paskutiniame darbo etape, baigiant tvarkyti knygos iliustracijas, daug triūso įdėjo Valerija Dichavičienė. Redakcinė kolegija jiems visiems nuoširdžiai dėkoja. Pratarmė
Pirmasis lietuvių kalbos žodynas
(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Cetrinė biblioteka, 1979) Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ir 81-1631.
Konstantino Sirvydo trijų kalbų (lenkų - lotynų - lietuvių) žodynas senoje lietuvių raštijoje užima svarbią vietą. Tai pirmasis spausdintas lietuvių ir apskritai baltų žodynas. Labai reikšmingas kalbos ir kultūros paminklas. Jis pasirodė XVIIa. pr. (apie 1620 metus) ir per šimtmetį pakartotinai buvo išleistas dar keturis kartus.Tai buvo pirmoji pasaulinio turinio knyga XVI-XVIIIa. negausioje, beveik religinėje lietuvių raštijoje. Žodynas, kaip pirmasis leksikografijos darbas, turėjo didelį poveikį bemaž visai vėlesniai lietuvių leksikografijai. Savo žodynu Sirvydas daug prisidėjo prie lietuvių rašomosios kalbos gryninimo, norminimo ir įvairiopo jos ugdymo. Šiame leidinyje pateikiamas pilnas trečiasis žodyno leidimas autentiškiausiu būdu - fotografuotinu būdu. Fotografijos yra šiek tiek padidintos ir retušuotos. Pridedamas Kazio Pakalkos įvadinis straipsnis, kur apžvelgiama žodyno istorija, leksika, reikšmė. Pateikiama žodyno lietuviškų žodžių rodyklė. Leidinys iliustruotas Sirvydo žodyno įvairių leidimų ir lenkų kalbos žodynų, kuriais Sirvydas rėmėsi, fotografijomis. Žodyno trečiojo leidimo fotonuotraukos iš Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinėje bibliotekoje esančio originalo ir iš Oksfordo universiteto gauto trečiojo leidimo mikrofilmo, kurį turi Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Nuotraukų autorius Kazys Vainoras.
Бумага в Литве в XV-XVIII веках
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1979) Laucevičius, Edmundas
„Popierius Lietuvoje XV - XVIII a.“ - tai trumpesnis E. Laucevičiaus knygos, išleistos 1967 m., vertimas iš lietuvių kalbos. Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę.
Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinės bibliotekos veikla, tenkinant mokslo poreikius retrospektyvinei bibliografijai : (metodinė medžiaga)
(Lietuvos TSR moklsų akademija. Centrinė biblioteka., 1979) Kanopkienė, Lina
Šiame leidinyje yra pateikta Lietuvos TSR mokslų akademijos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) veiklos ataskaita už nuveiktus darbus retrospektyvinės bibliografijos srityje.
Централизация и региональная координация комплектования в библиотеках Академий наук Литовской и Белоруской ССР : опыт работы
(Lietuvos TSR Mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1980)
Leidinyje pateikiami Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos ir Baltarusijos TSR centrinės bibliotekos darbuotojų parengti straipsniai. Juose apžvelgiamos tuo metu aktualios bibliotekų centralizacijos ir fondų komplektavimo temos.
Prūsų kalbos paminklai
(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1981)
Tai antrasis fotografuotinas visų prūsų kalba rašytų raštų leidimas. Pirmasis buvo išleistas 1966 metais. Šiame leidinyje transliteruojami vokiečių ir prūsų tekstai - Elbingo žodynėlis; S. Grūnavo žodynėlis, fragmentiniai prūsų kalbos tekstai ir trys prūsų katekizmai; tekstologiškai bei lingvistiškai aiškinami tekstai, pateikiamas prūsų tekstų (be vokiškų įžangų) filologinis vertimas į lietuvių kalbą. Vokiečių kalbos tekstai yra pateikiami sinchroniškai su prūsų kalbos tekstais, o pastarieji yra sinchronizuojami su vertimu į lietuvių kalbą. Tekstologiniam bei lingvistiniam prūsų tekstų nagrinėjimui skiriamos teksto išnašos, kuriuose yra nemažai glaustai suformuluotų prūsų etimologijų. Jomis buvo stengtasi paryškinti prūsų žodžių reikšmes, kuriuos nustatyti svarbu verčiant prūsų tekstus į lietuvių kalbą.
Вопросы библиотековедения : опыт работы
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1982)
Leidinyje pateikiami pranešimai, skaityti tarptautinėje konferencijoje 1981 metų rugsėjo 1 - 5 dienomis apie darbo praktiką ir našumą Baltijos šalių mokslo akademijų bibliotekose. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas knygotyrai, bibliografijai, bei retų knygų ir rankraščių išsaugojimui.
Lietuvių kalbos gramatinė sistema : giminės kategorija
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1984) Valeckienė, Adelė
Leidinyje nagrinėjamos lietuvių kalbos bevardės giminės formų funkcijos bei jų santykis su vyriškosios ir moteriškosios giminės formomis, aptariamas formų funkcijų tyrimo metodas, plačiai nušviečiamos tiriamųjų kategorijų (įvardžių, būdvardžių) ypatybės ir kt. Nemaža vietos skiriama specifinių lietuvių kalbos bevardės giminės formantų kilmės aiškinimui ir t.t. Darbo išvados remiamos apie 30 000 kortelių medžiaga, išrinkta iš lietuvių grožinės, publicistinės bei mokslinės literatūros, tarmių ir senųjų raštų. Pagrindinė tarmių medžiaga imta iš didžiojo Lietuvių kalbos žodyno bei jo kartotekos; rinkta šiek tiek iš gyvosios kalbos. Knygoje pateikiamas tik papildomų šaltinių santrumpų sąrašas.
Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1984) Kisarauskas, Vincas
Leidinyje istoriniu aspektu apžvelgiami knygos įrašai, superekslibriai, knygos antspaudai ir ekslibriai, aptariami šių knygos ženklų tyrinėjimai, nurodomi Lietuvos knygos ženklų rinkėjai ir rinkiniai. Didžiąją leidinio dalį sudaro Lietuvos ir Mažosios Lietuvos knygos ženklų aprašas, kuriame šie ženklai surašyti jų savininkų pavardžių ir bibliotekų pavadinimų abėcėlės tvarka.