Monografijos, rinkiniai ir kiti leidiniai / Monographs, communities and other publications

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/319

Rodoma 1 - 20 iš 36

Andrius Sniadeckis
(Vilniaus universiteto leidykla, 2005) Railienė, Birutė
Ši monografija skirta VU profesoriui Andriui Sniadeckiui - chemikui, gydytojui, visuomenės veikėjui. Knygoje siekta pristatyti profesoriaus Andriaus Sniadeckio gyvenimą, atskleisti jo santyki su akademine aplinka Vilniaus universitete ir sudėtinga to meto politine situacija Vilniuje ir Lietuvoje. Knyga papildyta bibliografine medžiaga - A. Sniadeckio darbų bei literatūros apie jį sąrašu. Pabaigoje yra santrauka anglų kalba.
Ant kraterio krašto : vienos šeimos kelionės epas per karo meto Rusiją
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2013) Giedroyć, Michał Jan Henryk
Šie Mykolo Giedraičio prisiminimai yra gana nepaprastas reiškinys. Nors karo metu jis buvo dar berniukas, bet jau pakankamai subrendęs, kad suprastų, kaip žiauriai elgiamasi su jo šeima, ir kad ryškiai tai atsimintų. Jam teko ne savo valia pradėti odisėją, nusitęsusią gerokai už Rytų Lenkijos ribų: iki Artimųjų Rytų, prie Viduržemio jūros ir pagaliau į Didžiąją Britaniją. Būdamas patyręs istorikas, jis geba derinti paauglio rūpesčius su brandaus analitiko apmąstymais. Tarp išgyvenusių Antrąjį pasaulinį karą gal tik keli galėtų prilygti jo erudicijai arba sukurti tokio aukšto lygio pasakojimą. [Norman Davies, iš knygos Ant kraterio krašto pratarmės].
Atminimų sodai : albumistikos etiudai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos album amicorum katalogas
(2016)
Bibliografinio aprašo reikalavimai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje sudaromiems literatūros sąrašams
(Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 1999)
Tai pirmasis leidinys, kuriame yra pateikti bibliografinio aprašo reikalavimai, skirti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje sudaromiems literatūros sąrašams. Kadangi iki tol nebuvo sukurta analogiškų priemonių. Šie reikalavimai yra paremti tarptautiniais standartais. Personalinės literatūros ir šakinės bibliografinės rodyklės Lietuvos MA bibliotekoje (Lietuvos MAB) pradėtos leisti jau nuo 1956 metų. Šiais reikalavimais siūloma naudotis, sudarant literatūros sąrašus ne tik bibliografinėms rodyklėms, bet taip pat ir moksliniams darbams.
Biblioteka im. Wróblewskich Litewskiej Akademii Nauk, 1912-2012
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012) Cicėnienė, Rima
Jubiliejinis informacinis leidinys, skirtas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 100 metų veiklos jubiliejui. Jame rasite bibliotekos istorijas apžvalga, dabarties kontūrus ir ateities perspektyvas. Leidinys lenkų kalba.
Bibliotekininkystė ir bibliografija
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)
Šiame rinkinyje yra sudėti straipsniai, susiję su Lietuvos TSR mokslų akademijos centrine biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Juose aprašomi knygų mainai, bibliotekoje esantys atviri fondai, kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“, tam tikri asmenys, susiję su Lietuvos knygų kultūra, tiksliųjų ir gamtos mokslų vadovėliai XVIII a. pab. Lietuvos mokyklose, dokumentai susiję su 1863 metų sukilimu bei medžiaga apie Vincą Kudirką. Po kiekvieno straipsnio pateikiamos anotacijos anglų ir rusų kalbomis.
Clavis Germanico-Lithvana : rankraštinis XVII amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodynas
(Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995)
Fridrichui Pretorijui Vyresniajam (1624 - 1695) priskiriamas rankraštinis vokiečių - lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico-Lithvana yra vertingas Mažosios Lietuvos XVII amžiaus paskutiniojo ketvirčio lietuvių leksikologijos veikalas. Žodynas turėjo tikslą užfiksuoti to meto religinės raštijos leksiką, ją praturtinti ir apskritai prisidėti prie lietuvių rašomosios kalbos ugdymo. Dėl nepalankių ano meto sąlygų, jis nebuvo išspausdintas. Iki šiol šis žodynas geriau žinomas tiktai lietuvių raštijos istorikams ir bibliografams. Nors jo žodžiai įtraukti į akademinio Lietuvių kalbos žodyno kartoteką, tačiau pats žodynas plačiau netyrinėtas. Tuo tarpu Clavis Germanico-Lithvana ir šiandien nėra praradęs savo reikšmės. Dėl sukauptos leksikos gausumos ir įvairovės, jos gana detalus ir sistemingo pateikimo žodynas yra reikšmingas lietuvių kalbos ir kultūros paminklas. Tai keturių dalių leidinys. Pirmoje dalyje po įvadinio straipsnio eina žodyno fototipinis tekstas - originalo pirmojo tomo A-E raidžių žodžiai. Antroji dalis apima šio tomo raidžių F-L žodžius, trečioji prasideda antrojo tomo raide M ir baigiasi žodžiu ver[s]tehlen, ketvirtoji prasideda žodžiu ver[s]tehlen, baigsis [z] raidės žodžiais ir lietuviškų žodžių rodykle.
Imunologijos raida Lietuvoje: trys amžiai: nuo empirinių užuominų apie atsparumą iki imuniteto studijų: mokslinė monografija
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2016)
Mokslinė monografija „Imunologijos raida Lietuvoje“ apima imunologijos istoriją, studijas, tyrimų kryptis, taip pat atspindi organizacijas, atliekančias imunologinius tyrimus. Leidinio tikslas – apžvelgti šiuolaikinės imunologijos būklę Lietuvoje, atkreipti dėmesį į atskiras jos kryptis, pasiekimus, imunologijos studijas. Sukaupta svarbi istorinė imunologinės veiklos medžiaga: atsiminimai, nuotraukos, citatos, svarbiausia bibliografinė medžiaga, disertacijų ir patentų aprašai. Ji bus įdomi ne tik imunologijos teoretikams, praktikams, bet ir šios srities entuziastams, visiems, besidomintiems imuniteto fenomenu.
Kristijonas Donelaitis : metų ir raštų ratas
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2014)
Šio leidinio atsiradimą lėmė noras trumpais informatyviais tekstais pristatyti skaitytojams, kas žinotina apie Kristijono Donelaičio gyvenimą, kūrybą, jos leidimus, kūrinių vertimus, tyrimus, rašytojo vaizdavimą literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre ir kai kuriuos kitus svarbius dalykus. Knygoje minimi rašytojai, mokslininkai, vertėjai, pedagogai, visuomenės veikėjai, literatūros kūriniai, literatūrinio, meninio, visuomeninio gyvenimo įvykiai, raštijos paminklai žymi XVI–XXI amžių Lietuvos kultūros raidą. Leidiniui panaudota gausi ikonografinė medžiaga, 2011–2013 metais rinkta Lietuvoje bei užsienyje; dalis jos buvo panaudota kelioms parodoms bendru pavadinimu „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“. Viena iš jų buvo surengta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir čia rodyta 2014 I 2–2014 II 12. Kita, kilnojamoji, visus 2014 metus rodoma įvairiose Lietuvos viešosiose bibliotekose. Didžioji šiose parodose eksponuotos medžiagos dalis saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB), Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI ), Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo (LNMMB) ir Vilniaus universiteto (VUB) bibliotekose. Be jų, pasitelkti kai kurie dokumentai iš Baltarusijos valstybinio archyvo-literatūros ir meno muziejaus, Bavarijos valstybinės, Latvijos universiteto akademinės bibliotekos, Lenkijos mokslų akademijos Gdansko bibliotekos, Lenkijos nacionalinės bibliotekos, Lenkijos nacionalinio muziejaus Čartoriskių bibliotekos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto bibliotekos, Melchior Verlag archyvo, „Meno forto“ archyvo, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (NMKČDM), Prūsijos kultūros paveldo Berlyno valstybinės, Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo, teatro „Lėlė“ archyvo, Tryro miesto bibliotekos ir archyvo, Vilniaus universiteto muziejaus, taip pat asmeninių Carmen Caro Dugo, Alfonso Čepausko, Rimanto Dichavičiaus, Petro Gintalo, Alekso Girdenio šeimos, Romualdo Inčirausko, Albino Jovaišo šeimos, Aleksandro Katkovo, Napalio Kitkausko, Vincento Kuprio, Algirdo Matulevičiaus, Vidos Mickuvienės, Kęstučio Stoškaus ir Birutės Žilytės archyvų; dokumentų kopijos publikuojamos, gavus minėtų institucijų bei asmenų leidimą. Už tai visiems reiškiame nuoširdžią padėką. Kai kurie dokumentai skelbiami pirmą kartą. Apie Donelaitį yra labai daug parašyta, jo asmenybė ir personažai įkūnyti gausiuose meno kūriniuose. Nėra lengva aprėpti visa tai netgi keliomis parodomis. Todėl jų rengėjai ir šio leidinio, tarnausiančio parodų katalogu, kūrėjai kreipė dėmesį į pagrindinius dalykus, atskleidžiančius poeto gyvenimą, originalią jo kūrybą ir vertimus į įvairias užsienio kalbas, taip pat jo gyvenimo bei kūrybos tyrimus, kūrinių sklaidą ir jo atminimo įamžinimą – visa tai, kas jį pelnytai leidžia vadinti mūsų Kristijonu Donelaičiu. Šios knygos skaitytojai turi galimybę patys sau žinomais dalykais papildyti kelias jos temas, pratęsti kelis jos pasakojimus ir taip patys tapti savarankiškais jos kūrėjais. Tikimės, kad tam visus mus įkvėps Donelaitis.
Lexicon Lithuanicum
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1987)
Leidinyje spausdinamas vieno pirmųjų leksikografijos paminklų - rankraštinio anoniminio XVII a. vidurio vokiečių - lietuvių kalbų žodyno ,,Lexicon Lithuanicum'' - tekstas, nagrinėjami jo autorystės ir parašymo datos klausimai, pateikiama grafologinė apžvalga, analizuojami leksikografinės technikos ypatumai. Skelbiamas rankraštis XVIIa. vokiečių - lietuvių kalbų žodynas „Lexicon Lithuanicum“ laikomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje. Jis buvo surastas Rytų Prūsijoje, apgriautoje Laukstyčių (Lochšteino) pilyje, kur Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo slepiama Prūsijos valstybinio archyvo Karaliaučiuje dalis fondų. Žodyną surado 1945 metų pabaigoje Povilo Pakarklio ekspedicija lituanistikos vertybėms nuo sunykimo išgelbėti.
Lietuvių kalbos gramatinė sistema : giminės kategorija
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1984) Valeckienė, Adelė
Leidinyje nagrinėjamos lietuvių kalbos bevardės giminės formų funkcijos bei jų santykis su vyriškosios ir moteriškosios giminės formomis, aptariamas formų funkcijų tyrimo metodas, plačiai nušviečiamos tiriamųjų kategorijų (įvardžių, būdvardžių) ypatybės ir kt. Nemaža vietos skiriama specifinių lietuvių kalbos bevardės giminės formantų kilmės aiškinimui ir t.t. Darbo išvados remiamos apie 30 000 kortelių medžiaga, išrinkta iš lietuvių grožinės, publicistinės bei mokslinės literatūros, tarmių ir senųjų raštų. Pagrindinė tarmių medžiaga imta iš didžiojo Lietuvių kalbos žodyno bei jo kartotekos; rinkta šiek tiek iš gyvosios kalbos. Knygoje pateikiamas tik papildomų šaltinių santrumpų sąrašas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m.
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1972) Jasas, Rimantas; Truska, Liudas
Šiame darbe tyrinėjama LDK gyventojų surašymo 1790 m., o iš dalies ir 1789 m., genezė ir metodika, publikuojama išlikusi 1790 m. surašymo medžiaga, analizuojama jos mokslinė vertė. Prieinama išvados, kad 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga, nors ir nepilnai išlikusi, yra svarbus šaltinis LDK gyventojų bendrojo skaičiaus, jų sudėties ir natūraliojo judėjimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Ši medžiaga taip pat turi didelę reikšmę ilgai trunkančio istorikų ginčo dėl dūmo koeficiento išsprendimui, krašto administracinio padalijimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Prisilaikant mokslinio publikavimo reikalavimų, 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga (1-24 lentelė), skelbiama originalo (lenkų) kalba, paliekant polonizuotas vietovardžių formas. Lietuviški Lietuvos TSR teritorijos parapijų pavadinimai pateikiami atitinkamų lentelių paaiškinimuose. Autorių sudarytuose lentelėse vietovardžiai pateikti lietuvių kalba.
Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1984) Kisarauskas, Vincas
Leidinyje istoriniu aspektu apžvelgiami knygos įrašai, superekslibriai, knygos antspaudai ir ekslibriai, aptariami šių knygos ženklų tyrinėjimai, nurodomi Lietuvos knygos ženklų rinkėjai ir rinkiniai. Didžiąją leidinio dalį sudaro Lietuvos ir Mažosios Lietuvos knygos ženklų aprašas, kuriame šie ženklai surašyti jų savininkų pavardžių ir bibliotekų pavadinimų abėcėlės tvarka.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 1912-2012
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012) Cicėnienė, Rima
Jubiliejinis informacinis leidinys, skirtas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 100 metų veiklos jubiliejui. Jame rasite bibliotekos istorijas apžvalga, dabarties kontūrus ir ateities perspektyvas.
Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1959)
Knygoje trumpai aprašyta Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), jos tuometinė struktūra, knygų, žurnalų, žemėlapių ir kitų spaudinių fondai ir rankraščių rinkiniai, ir nurodyta, kaip jais naudotis. Ši knyga skaitytojams padės susipažinti su bibliotekos knygų ir rankraščių lobynu.
Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinės bibliotekos veikla, tenkinant mokslo poreikius retrospektyvinei bibliografijai : (metodinė medžiaga)
(Lietuvos TSR moklsų akademija. Centrinė biblioteka., 1979) Kanopkienė, Lina
Šiame leidinyje yra pateikta Lietuvos TSR mokslų akademijos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) veiklos ataskaita už nuveiktus darbus retrospektyvinės bibliografijos srityje.
Pirmasis lietuvių kalbos žodynas
(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Cetrinė biblioteka, 1979) Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ir 81-1631.
Konstantino Sirvydo trijų kalbų (lenkų - lotynų - lietuvių) žodynas senoje lietuvių raštijoje užima svarbią vietą. Tai pirmasis spausdintas lietuvių ir apskritai baltų žodynas. Labai reikšmingas kalbos ir kultūros paminklas. Jis pasirodė XVIIa. pr. (apie 1620 metus) ir per šimtmetį pakartotinai buvo išleistas dar keturis kartus.Tai buvo pirmoji pasaulinio turinio knyga XVI-XVIIIa. negausioje, beveik religinėje lietuvių raštijoje. Žodynas, kaip pirmasis leksikografijos darbas, turėjo didelį poveikį bemaž visai vėlesniai lietuvių leksikografijai. Savo žodynu Sirvydas daug prisidėjo prie lietuvių rašomosios kalbos gryninimo, norminimo ir įvairiopo jos ugdymo. Šiame leidinyje pateikiamas pilnas trečiasis žodyno leidimas autentiškiausiu būdu - fotografuotinu būdu. Fotografijos yra šiek tiek padidintos ir retušuotos. Pridedamas Kazio Pakalkos įvadinis straipsnis, kur apžvelgiama žodyno istorija, leksika, reikšmė. Pateikiama žodyno lietuviškų žodžių rodyklė. Leidinys iliustruotas Sirvydo žodyno įvairių leidimų ir lenkų kalbos žodynų, kuriais Sirvydas rėmėsi, fotografijomis. Žodyno trečiojo leidimo fotonuotraukos iš Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinėje bibliotekoje esančio originalo ir iš Oksfordo universiteto gauto trečiojo leidimo mikrofilmo, kurį turi Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Nuotraukų autorius Kazys Vainoras.
Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1967) Laucevičius, Edmundas
Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę. Šiame atlase vandenženkliai grupuojami temiškai pagal jų bendrą išvaizdą. Vandenženklių pavadinimai surašyti atskirame sąraše abėcėlės tvarka. Greta lietuviško pavadinimo, jei vandenženklis yra žinomas už Lietuvos ribų, duodamas jo tarptautinis pavadinimas. Bendri lietuvių ir lenkų herbų pavadinimai surašyti lietuviškai ir lenkiškai. Vakarų Europos herbai tiktai trumpai apibūdinti. Kiekvienas vandenženklis turi eilės numerį, taip pat nurodyta popieriaus panaudojimo data bei vieta (kada ir kur dokumentas surašytas arba išspausdinta knyga) ir kur yra dokumentas arba knyga. Be to, apie vandenženklius, kurie buvo anksčiau kitų autorių paskelbti, yra atitinkamos pastabos, nurodant popieriaus panaudojimo datą.
Pranciškaus Skorinos "Rusėniškajai Biblijai" - 500 / [tekstų autoriai: Rima Cicėnienė ... [et al.]] ; sudarė Sigitas Narbutas ; [redaktorė Daiva Narbutienė]
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2017)
2017 m. Lietuva, kartu su kaimyninėmis valstybėmis paminėjo reikšmingą jubiliejų - 500 - ąsias iš Polocko kilusio Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos Rusėniškosios biblijo metines. Šiuo leidiniu Skorina pelnė nemarią pirmojo rytų slavų leidėjo, vertėjo, švietėjo ir humanisto šlovę, o savo tėvynę - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją - prijungė prie anuomet dar negausaus Europos šalių, turėjusių spausdintą Šventraštį, būrio. Knygoje pasakojama apie Pranciškaus Skorinos gyvenimą, darbus ir nuopelnus, daugiau dėmesio skiriant Rusėniškajai Biblijai, Lietuvos raštijai iki Skorinos bei spaudos raidai po jo ir jo atminimo įprasminimui Lietuvoje, Baltarusijoje ir Čekijoje.
Prūsų kalbos paminklai
(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1981)
Tai antrasis fotografuotinas visų prūsų kalba rašytų raštų leidimas. Pirmasis buvo išleistas 1966 metais. Šiame leidinyje transliteruojami vokiečių ir prūsų tekstai - Elbingo žodynėlis; S. Grūnavo žodynėlis, fragmentiniai prūsų kalbos tekstai ir trys prūsų katekizmai; tekstologiškai bei lingvistiškai aiškinami tekstai, pateikiamas prūsų tekstų (be vokiškų įžangų) filologinis vertimas į lietuvių kalbą. Vokiečių kalbos tekstai yra pateikiami sinchroniškai su prūsų kalbos tekstais, o pastarieji yra sinchronizuojami su vertimu į lietuvių kalbą. Tekstologiniam bei lingvistiniam prūsų tekstų nagrinėjimui skiriamos teksto išnašos, kuriuose yra nemažai glaustai suformuluotų prūsų etimologijų. Jomis buvo stengtasi paryškinti prūsų žodžių reikšmes, kuriuos nustatyti svarbu verčiant prūsų tekstus į lietuvių kalbą.