Vaizdo įrašai, filmai / Video records, films
Rinkinio vaizdo įrašus galima žiūrėti prisijungus prie elektroninio archyvo. Prisijungimo teisė neribojama. Įrašų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Objektas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka(2012) Sipavičius, Raimondas2012 metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka minėjo šimto metų jubiliejų. Nuo pat įkūrimo 1912-aisiais ji garsėjo kaip Vilniaus ir Lietuvos valstybės istoriją ženklinančių reikšmingų dokumentų saugykla. Tokia ji išliko iki pat šių dienų. Tiesa, šiandien joje saugomi ne tik senieji rankraščiai, pergamentai, leidiniai ir žemėlapiai. Tai -- viena iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų Lietuvoje. Tokią padėtį jai pelnė didžiausias valstybėje įvairių mokslo šakų literatūros rinkinys, prenumeruojamos mokslinės duomenų bazės, atliekami unikalūs mokslo tiriamieji ir taikomieji taip pat restauravimo ir skaitmeninimo darbai ir gausus kvalifikuotų darbuotojų būrys. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka įsikūrusi pačioje senojo Vilniaus širdyje šalia Gedimino aikštės. Šią aplinkybę laikome lemtingu ženklu. Vilniaus širdį tebeglobojantis šitos šventvietės „genius loci" saugo ir gina visus Šventaragio slėnio įnamius. Tai dar viena priežastis su pasitikėjimu žvelgti į antrąjį Bibliotekos šimtmetį, stengtis išsaugoti kultūros vertybes, kurias likimas perdavė į šiųdienės Bibliotekos darbuotojų rankas, ir siekti jas praturtinti, papildyti, pagausinti ir visokeriopai išpuoselėti. Dėl to verta gyventi. [Sigitas Narbutas]Objektas Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusios diskusijos „Menininko pilietinė laikysena ir kūrybos laisvė: simbiozė ar konfliktas?“ metu(2014-03-27) Kuprevičius, GiedriusGiedrius Kuprevičius – įvairiapusė asmenybė, kompozitorius, eseistas, publicistas, aktyvus visuomenės veikėjas bei pedagogas (skaito paskaitas muzikos estetikos, muzikos filosofijos, Lietuvos muzikos istorijos, meno ir civilizacijos temomis). Bene geriausiai visuomenei žinomas jo miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, o minėto kūrinio daina „Kregždutės“ – iki šiol vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitoriaus žanrų įvairovė itin plati – nuo miuziklų, kamerinių kūrinių, oratorijų iki operų ir simfonijų. Autorius taip pat kuria muziką dramos spektakliams bei kino filmams. G. Kuprevičiaus apdovanojimų sąrašas taip pat gausus. 2003 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“ jis pelnė „Įsimintiniausio Kauno menininko“ titulą. Dar po dviejų metų maestro apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. O šiemet kompozitoriui buvo įteikta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija už plačiąmuzikinės raiškos gamą, nuo miuziklo iki operos ir baleto. G. Kuprevičius yra daugiau nei 300 muzikos kūrinių ir kelių knygų autorius. Šiemet pasirodė kompozitoriaus autobiografinė knyga „Koncertas“. „Knygą pavadinau Koncertu, nes ji ir yra koncertas, mano gyvenimo koncertas, su mano muzika, jos atlikėjais, manimi besidominčia publika, kritika, aplinka, kurioje formavausi, klydau, švenčiau pergales ir galiausiai esu laimingas,“ – sako kompozitorius.Objektas Paskaita „Jogaila ir Jadvyga Vrublevskių bibliotekoje : pasakojimas apie skulptūrą“(2014-04-08) Kairelienė, LeokadijaTomo Oskaro Sosnovskio sukurta karališkosios poros balto marmuro skulptūra yra vos vieno metro aukščio; pastatyta ant balto medinio postamento. Skulptūra "Jogaila ir Jadvyga" 1856 m. eksponuota Vilniuje, Senienų muziejuje. Ji tapo lenkų ir lietuvių tautų vienybės simboliu - prie skulptūros plaukė sukilėlių piligrimai. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, atsiųstas malšinti maišto, įsiplieskusio vakarinėse carinės Rusijos gubernijose, įsakė skulptūrą išvežti į Rusiją. Skulptūra 1929 m. eksponuota Varšuvos senamiestyje kartu su kitomis meno vertybėmis, grąžintomis Lenkijai po Lenkijos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymo Rygoje. "Jogaila ir Jadvyga" 1931 m. sugrįžo į Vilnių ir buvo perduota į Mokslo bičiulių draugijos Istorijos ir meno muziejų. 1941 m. Draugijos rinkiniai tapo Lietuvos mokslų akademijos turtu ir šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka didžiuojasi, kad yra šios istorinės skulptūros globėja.Objektas Teminis vakaras „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“(2014-04-16)2014 m. balandžio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko teminis vakaras „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“, kurio metu dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, fotomenininkė Lilija Valatkienė bei Mažosios Lietuvos kultūros žinovas Vytautas Juška. Renginio vedėja - Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė. Meninę programą atliko liaudies dainų atlikėjas Regimantas Pranaitis. Vakaro metu buvo diskutuojama, kaip šiandien yra reflektuojamas Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas. Šiame vaizdo įraše M. Sabutis aptarė liuteronų įtaką kultūroje, švietime bei priminė netikėtas švenčių ir kasdienybės tradicijas. V. Juška, apie penkiasdešimt metų gyvenęs Australijoje, papasakojo, kokias vietas rinkdavosi emigrantai iš Mažosios Lietuvos, kokias vertybes jie išlaikydavo savo šeimoje ir ką perduodavo ateinančioms kartoms. Vakaro metu buvo galima apžiūrėti L. Valatkienės fotorefleksijų parodą „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“. Autorė savo kūrybiniais darbais parodė, kas liko šiandien iš senosios Mingės, Kintų, Rusnės, Uostadvario, Šilokarčemos bei kitų istorinių Mažosios Lietuvos vietovių.Objektas Eustachijus Tiškevičius - beletristas : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.(2014-05-07) Griškaitė, Reda2014 m. gegužės 7 d. 16.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Vakaro metu dr. Reda Griškaitė pristatė E. Tiškevičiaus įdirbį literatūros srityje, aptarė jo kūrybą, spausdintą ne tik periodiniuose leidiniuose, bet ir atskiromis knygelėmis. Kaip ypatingą ir iki šiol neakcentuotą literatūrinį pomėgį lektorė minėjo ir rankraščiuose likusią poeziją. E. Tiškevičiaus grožinė kūryba teikia unikalios medžiagos paties autoriaus portretui, sudarydama sąlygas giliau pažinti šio savito, intelektines aspiracijas puoselėjusio bajorijos atstovo gyvenseną.Objektas E. Tiškevičius asmenybės ir veiklos recepcijos : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.(2014-05-07) Bušys, Žygintas2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Vakaro metu dr. Žygintas Būčys aptarė E. Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcijas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Prelegentas svarstė, kokios priežastys lėmė šios įvairiapusės asmenybės veiklos ignoravimą ir kas ėmėsi jo mokslinio bei kultūrinio palikimo aktualinimo, kiek šiandien E. Tiškevičius yra mums pažintas ir kiek nepažintas.Objektas Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje teminio vakaro „Mažosios Lietuvos žemė – tarp praeities ir dabarties“ metu(2014-05-15) Kaunas, DomasMažosios Lietuvos kultūros istorikas dr. Domas Kaunas, pristatydamas V. Juraičio leidinį „Karaliaučiaus kraštas“, kalba apie Mažosios Lietuvos rašytinio paveldo sklaidą ir būklę šiandieniniame kontekste.Objektas Parodos „Senosios teatro afišos“ atidarymas(2014-09-03)2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rotušėje buvo atidaryta LMA Vrublevskių bibliotekos paroda „Senosios teatro afišos“. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė. Renginio metu kalbėjo menotyrininkas ir teatro kritikas dr. Helmutas Šabasevičius ir parodos kuratorė Justina Toliautienė. Bibliotekoje saugomos teatro afišos apima kultūriškai ir geografiškai įvairų laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Per tą laiką Vilniaus miesto teatras keliskart keitė pasirodymų vietą, nuolat kito aktorių trupės sudėtis, šalį krėtė sukilimai, o šie išprovokuodavo vis griežtesnius politinius teatro suvaržymus. Senosios afišos – tarsi to laikmečio veidrodis ne tik atspindintis teatro repertuarą, bet punktyrine linija žymintis istorinius įvykius.Objektas Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu(2014-09-11) Raila, Eligijus2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė ir parodos sumanytoja bei rengėjaVrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti istoriko dr. Eligijaus Railos pasakytą kalbą.Objektas Parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas(2014-09-11)2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikai habil. dr. Ingė Lukšaitė ir dr. Eligijus Raila. Smuiku griežia smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti parodos sumanytojos bei rengėjos Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotojos Rasos Sperskienės kalbą apie parodoje pristatytus Bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose saugomus unikalius dokumentus bei leidinius naujai ir netikėtai atskleidžius to meto visuomenėje vykusius procesus, pasakojančius apie karo veiksmų fone besiplėtojusius santykius tarp lietuvių politinio pasaulio konservatorių ir radikalų. Pagrindinis dėmesys skiriamas karo metu susikūrusioms struktūroms, kurioms teko rūpintis nuo karo nukentėjusiais gyventojais.Objektas Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu(2014-09-11) Lukšaitė, Ingė2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas, kurio metu istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė kalbėjo apie to meto visuomenės atstovų, bendruomenių ir kitų organizacijų indėlį atgaivinant Lietuvą.Objektas Paskaita „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais"(2014-09-18) Bimbirytė-Mackevičienė, Aistė2014 m. rugsėjo 18 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais“. Renginys yra Europos paveldo dienų programos dalis. Paskaitoje narpliojama grafo Antano Tiškevičiaus (1866-1920 m.) asmenybė ir jo veiklos bruožai. XIX a. pabaigoje paveldėjęs milžiniškus turtus, grafas Antanas Tiškevičius vos per keletą metų sugebėjo išjudinti Vilniaus pramonę ir prekybą, sukaupti įspūdingą biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. Pasak amžininkų jo ypatingas bruožas buvo tas, kad jis be galo mylėjo Vilnių. Išties A. Tiškevičius gyveno išskirtinai tik Vilniuje, nesistatė stambios užmiesčio rezidencijos ar parko, kadangi visas savo jėgas atidavė miestui, kurį be galo mylėjo. Šiandien beveik neturime jokių aiškiai matomų grafo Antano Tiškevičiaus veiklos pėdsakų, tačiau istoriniai dokumentai atskleidžia daug įdomių detalių. Išsilavinusio ir pasiturinčio jauno didiko veiklos ratas buvo labai platus – nuo prekybos duonos gaminiais tinklo iki aistringo savo meno kūrinių ir knygų kolekcijos pildymo ar tipiškų diduomenės pasilinksminimų. Kur gyveno grafas? Kas nutiko jam, jo šeimai ir kolekcijoms? Kur dingo jo sukurtas pramoninis kvartalas? Į visus šiuos klausimus buvo bandoma atsakyti viešoje paskaitoje, kurioje siekiama naujai pažvelgti į nepelnytai pamirštą istorinę asmenybę, tragiškai baigusią savo gyvenimą.Objektas Parodos „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“ atidarymas(2014-10-07)LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“. Renginyje dalyvavo Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Muzikinius kūrinius atliko Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas, direktorius, mokytojas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis (afrikietiški būgnai, kalabašas, balafonas).Objektas Parodos „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“ atidarymas(2014-10-07)LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose“. Renginyje dalyvavo parodos kuratorė Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė ir Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti Violetos Radvilienės kalbą apie parodoje eksponuojamus, kelias dešimtis apimančius, Retų spaudinių skyriuje saugomus XVI, XVII, XVIII amžių dokumentus, kuriuose užfiksuoti naujausi to laikotarpio atradimai, kelionių dienoraščiai. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Muzikinius kūrinius atliko Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas, direktorius, mokytojas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis (afrikietiški būgnai, djembe, balafonas).Objektas Paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“(2014-10-28) Liekis, Daumantas2014 m. spalio 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, įvyko vieša gamtininko, gamtos ir mokslo žurnalisto, keliautojo Daumanto Liekio paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“. Vakaro metu lektorius pristatė seniausių Europos kanalizacijų gyvybes, giliausią pasaulio urvą ir Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios kriptos mumijų tyrimus. Kaip pastebi Daumantas Liekis, nusileidęs į seniausius miestų kanalus tarsi peržengi laiko erdvę. Po šulinio dangčiu, rieduliu ar už seno rūsio sienos slypi nepaliesta ir neišmindyta praeitis: nuo II pasaulinio karo iki imperatoriaus Marko Ulpijaus Nervos Trajano ar Aleksandro Makedoniečio. Tos požeminės erdvės tokios pačios, kokias savo vizijose regėjo projektuotojai, o košmaruose – statybininkai ar vergai. Į požeminius miestų kanalus potvynių metu ar gryno atsitiktinumo dėka suplaukia galybė įvairius laikmečius ir kataklizmus menančių daiktų: nuo šiuolaikinių banko kortelių iki galvijų ragų ar amforų šukių.Objektas Paskaita „Ką reiškia knyga mano gyvenime"(2014-11-12) Nausėda, Gitanas2014 m. lapkričio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vieša ekonomisto, finansų analitiko Gitano Nausėdos paskaita apie knygos svarbą ekonomisto gyvenime, arba kaip finansininkai tampa kolekcininkaisObjektas Paskaita "Graffiti senųjų knygų paraštėse: kūrybinės iškrovos mėginant plunksną"(2014-11-19) Pacevičius, ArvydasKnygų graffiti – tai marginalijos knygose, proveniencijos bei kiti ženklai, dažniausiai neturintys jokių tiesioginių sąsajų su knygos turiniu. Anot profesoriaus Arvydo Pacevičiaus, svarbu yra suprasti, kad visi šie įrašai ir piešiniai yra puikus šaltinis studijuojant praėjusių epochų žmonių gyvenimo būdą, visuomenės nuotaikas, atskirų žmonių pasąmonės slėpinius, jų kasdienybės detales. Tuose ženkluose svarbios medžiagos randa ne tik knygotyrininkai, bet ir socialinės psichologijos, menotyros ar bendrosios istorijos tyrinėtojai. Knygotyrininkus šie ženklai labiausiai domina knygų ir visuomenės sąsajų, informacijos socialinės sklaidos, skaitymo proceso raidos požiūriais. Paskaitos metu prof. dr. Arvydas Pacevičius aptarė, kokias naujas interpretacijos galimybes atveria ši nauja ir netyrinėta socialinės komunikacijos išraiškos sritis.Objektas Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymo metu(2015-02-05) Radvilienė, VioletaParodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirtos garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. Renginyje dalyvavo istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti vienos iš parodos rengėjų – LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografės Violetos Radvilienės kalbą. Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami P. Vergerijaus parengti ir 1556 m. Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“ (vieno jų autorius yra Mikalojus Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine Mikalojaus Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis. Itin vertingi Mikalojaus Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.Objektas Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymo metu(2015-02-05) Karvelis, DeimantasParodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirtos garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti, atidarymas. Kalba istorikas dr. Deimantas Karvelis.Objektas Kalba, pasakyta viešnagės LMA Vrublevskių bibliotekoje metu(2015-02-05) Pavalkis, Dainius2015 m. vasario 5 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto kvietimu Bibliotekoje apsilankė Lietuvos mokslo ir švietimo ministras prof. Dainius Pavalkis. Svečią lydėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas. Bibliotekos vadovybė supažindino svečius su kultūros paveldo lobynu, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir gausiu pasaulio mokslinės literatūros rinkiniu, saugomu LMAVB. Taip pat buvo parodytos istorinių rūmų erdvės ir avarinės būklės knygų saugyklos. Atvirame pokalbyje su ministru D. Pavalkiu Bibliotekos vadovybė išreiškė nuogąstavimus, kad jei pastatų rekonstrukcijai ir kitais metais nebus skirta lėšų, o rekonstrukcija – nepradėta, saugykla gali sugriūti. Po ilgokos diskusijos nutarta pokalbį pratęsti kovo mėnesį platesniame rate, pakviečiant Vyriausybės, Kultūros ministerijos, miesto valdžios atstovus. Viešnagės Bibliotekoje metu ministras D. Pavalkis T. Vrublevskio skaitykloje bendravo su ten dirbančiais lenkų mokslininkais, tarė sveikinimo žodį į parodos, skirtos Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui, atidarymą susirinkusiems Bibliotekos lankytojams.