Vaizdo įrašai, filmai / Video records, films
Rinkinio vaizdo įrašus galima žiūrėti prisijungus prie elektroninio archyvo. Prisijungimo teisė neribojama. Įrašų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Objektas Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas(2018-10-03) dr. Vėlius, Gintautas; Žygelis, Dalius; Peikštenis, Eugenijus; dr. Anušauskas, Arvydas2018 m. spalio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas. Dalyvavo: dr. Gintautas Vėlius, Dalius Žygelis, Eugenijus Peikštenis, dr. Arvydas Anušauskas. Šie metai paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) metais. Jis vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas. 2018 m., po kelis dešimtmečius trukusių paieškų, Vilniaus našlaičių kapinėse buvo atrasti A. Ramanausko-Vanago palaikai ir, pasitelkus istorijos, archeologijos, teismo medicinos ir antropologijos specialistus, atlikti unikalūs tyrimai. Juos pristatė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Gintautas Vėlius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Tuo pačiu metu istorikas dr. Arvydas Anušauskas baigė A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimą. Jo parengtoje knygoje aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų naudojimas, nagrinėjamas Vanago suėmimo ir kankinimo 1956 m. spalio 12 d. epizodas, nustatomi penki asmenys, galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkęs teisminės medicinos, psichiatrijos ir kriminalistikos ekspertus, knygos autorius išaiškina KGB klastotes, atskleidžia asmeninę įkalinto A. Ramanausko-Vanago dvikovą su KGB ir kitus nežinomus šios istorijos puslapius.Objektas Albumo „Vilnius ženkleliuose“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijoje(2015-11-19) Railienė, Birutė; Raila, DariusLietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2015 m. lapkričio 19 d. buvo pristatytas LMA Vrublevskių bibliotekoje vykdyto Lietuvos kultūros paveldo tyrimo projekto rezultatas – albumas „Vilnius ženkleliuose“. Dalyvavo: knygos autoriai, Lietuvos banko pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Kęstutis Skerys. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.Objektas Arvydo Anušausko naujausios knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas(2019-03-20) dr. Anušauskas, ArvydasDaugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949-1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones? Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau, iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė...Objektas Atradimai rengiant parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“(2015-11-13) Junevičius, DainiusDiplomatas, fotografijos istorikas Dainius Junevičius pasakoja apie savo atradimus rengiant parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“. Rengdamas parodą jos kuratorius išsiaiškino daugelį iki šiol nežinomų fotografo biografijos iki atvykimo į Vilnių bei veiklos Vilniuje faktų. Junevičiui pavyko rasti oficialų leidimo laidoti dokumentą, o padedant bibliotekos darbuotojai ir dokumentus nurodžiusius tikslią fotografo palaidojimo vietą. Parodoje greta meninių nuotraukų pirmą kartą eksponuojami Čechavičiaus biografiją ir veiklą nušviečiantys archyviniai dokumentai, šeimos albumo nuotraukos, autoportretai, asmeninis fotografo spaudas, Alfredo Römerio ranka piešta karikatūra iš „linksmųjų piešinių“ aplanko, atvirukai. Nuotraukas ir dokumentus, maloniai paskolino parodos partneriai, tarp kurių – ir LMA Vrublevskių biblioteka. Taip pat, D. Junevičius savo kalboje pamini siekius parašyti visą XIX a. Lietuvos fotografijos istorijos knygą.Objektas Atradimas rengiant leidinį apie Vilniaus kapines(2015-11-12) Girininkienė, VidaIstorikė Vida Girininkienė kalba apie LMA Vrublevskių bibliotekoje atrastus Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinių planus, kurie vėliau buvo naudojami restauruojant karių kapines Vingio parke.Objektas Atrasti dokumentai, liudijantys grafienės K. Tiškevičienės buitį(2016-02-05) Bimbirytė-Mackevičienė, AistėLietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė pasakoja apie LMA Vrublevskių bibliotekoje atrastus dokumentus, liudijančius rūmų Neries krantinėje savininkės grafienės Klementinos Potockytės-Tiškevičienės buitį. Buvusiuose grafienės rūmuose dabar įsikūrus LMA Vrublevskių biblioteka.Objektas Atrasti pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo dokumentai(2015-06-10) Ginkus, RimvydasLietuvos edukologijos universiteto magistrantas, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas, Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei, atrado pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo dokumentus.Objektas Bibliotekos leidinio „Jūratė Stauskaitė. Esu: bibliografijos rodyklė“ pristatymas(2017-02-26)2017 m. vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas LMA Vrublevskių bibliotekos leidinys „Jūratė Stauskaitė. Esu: bibliografijos rodyklė“ (sudarytoja Bronislava Kisielienė). Dalyvavo doc. dr. Sigitas Narbutas, dailininkė Jūratė Stauskaitė, menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius, Bronislava Kisielienė. Operatorė Natalija Kolesnik.Objektas Bibliotekos leidinio „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai 500“ pristatymas(2017-02-23)2017 m. Europoje iškilmingai minimas Pranciškaus Skorinos Rusėniškosios Biblijos 500 metų jubiliejus. Ta proga LMA Vrublevskių biblioteka išleido straipsnių rinkinį, kurį pristatė Vilniaus knygų mugėje.Objektas Doc. dr. Zinaidos Manžuch paskaita „Klestintys bibliotekininkai: kaip jie naudojasi galimybėmis ir įveikia iššūkius darbe“(2018-05-25) dr. Manžuch, Zinaida2018 m. balandžio 25 d. 14.00 val., Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyko doc. dr. Zinaidos Manžuch paskaita „Klestintys bibliotekininkai: kaip jie naudojasi galimybėmis ir įveikia iššūkius darbe“. Lietuvos bibliotekos kviečia diskutuoti apie bibliotekų ateitį, partnerystes, bibliotekų bendruomenėms naujus iššūkius, susijusius su technologijų plėtra, socialiniais reiškiniais ir problemomis. Kartu mes kuriame ateitį.Objektas E. Tiškevičius asmenybės ir veiklos recepcijos : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.(2014-05-07) Bušys, Žygintas2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Vakaro metu dr. Žygintas Būčys aptarė E. Tiškevičiaus asmenybės ir veiklos recepcijas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Prelegentas svarstė, kokios priežastys lėmė šios įvairiapusės asmenybės veiklos ignoravimą ir kas ėmėsi jo mokslinio bei kultūrinio palikimo aktualinimo, kiek šiandien E. Tiškevičius yra mums pažintas ir kiek nepažintas.Objektas Eustachijus Tiškevičius - beletristas : kalba, pasakyta 2014 m. gegužės 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio vakaro, skirto 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms, metu.(2014-05-07) Griškaitė, Reda2014 m. gegužės 7 d. 16.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyko vakaras, skirtas 200-osioms archeologo, muziejininko, visuomenės veikėjo Eustachijaus Tiškevičiaus (Eustachy Tyszkiewicz) gimimo metinėms. Vakaro metu dr. Reda Griškaitė pristatė E. Tiškevičiaus įdirbį literatūros srityje, aptarė jo kūrybą, spausdintą ne tik periodiniuose leidiniuose, bet ir atskiromis knygelėmis. Kaip ypatingą ir iki šiol neakcentuotą literatūrinį pomėgį lektorė minėjo ir rankraščiuose likusią poeziją. E. Tiškevičiaus grožinė kūryba teikia unikalios medžiagos paties autoriaus portretui, sudarydama sąlygas giliau pažinti šio savito, intelektines aspiracijas puoselėjusio bajorijos atstovo gyvenseną.Objektas Išspręsti darbo vietos problemą taip pat svarbu(2015-06-02) Gailiūtė-Bernotienė, GabrielėA. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė, „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorė, vertėja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė pasakoja apie netikėtai atrastą visais atžvilgiais puikią darbo vietą miesto centre: geras susiekimas, ramu, maloni ir jauki aplinka, netrukdo mobilieji telefonai ...Objektas Jėzuitų veiklos paieškos(2015-03-17) Skłodowski, Jan TadeuszJanas Sklodovskis (Jan Tadeusz Skłodowski) – Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, fotografas, rašytojas, keliautojas. Mokslininkas LMA Vrublevskių bibliotekoje domėjosi Kražių gimnazijos veiklos dokumentais, kuriuos ruošiasi panaudoti savo knygoje apie buvusias jėzuitų kolegijas ATR ir LDK teritorijose.Objektas Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Į Šiaurę!“ atidarymas(2016-01-29)2016 m. sausio 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko vakaras, kurio metu buvo atidaryta Juozo Kazlausko fotografijų paroda „Į Šiaurę!“. Sveikinimo žodį tarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, renginį vedė fotografijos tyrinėtoja dr. Agnė Narušytė, kalbėjo fotografo kūrybinio palikimo tvarkytoja Dalia Kazlauskienė, mokslininkai prof. dr. Valentinas Baltrūnas ir doc. dr. Donatas Brandišauskas.Objektas Kaišiadorių vietovardžio kilmė(2015-06-09) Gustaitis, RolandasVU Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos studijų programos magistras Rolandas Gustaitis kalba apie tai, kaip jam pavyko išaiškinti Kaišiadorių vietovardžio kilmę.Objektas Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio „Vietos dvasios beieškant" straipsnių rinkinio pristatymo metu(2015-03-26) Čepaitienė, Rasa2015 m. kovo 26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptarė knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį. Iš pirmo žvilgsnio „vietos dvasios“ sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis daugiasluoksnis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos iki architektūros ir net muzikos... Lietuvos akademinėje aplinkoje genius loci – vietos dvasios – reiškinys, nepaisant keleto paminėjimų, iki šiol plačiau nagrinėtas nebuvo. Tad šiame mokslinių straipsnių rinkinyje pabandyta visapusiškiau ir išsamiau panagrinėti genius loci filosofines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis-metodologinėmis prieigomis. Rengiant leidinio koncepciją pavyko suburti tarpdisciplininę ir iš dalies tarptautinę (be lietuvių, į šį projektą įsitraukė ir vokiečių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų mokslininkai) kultūros tyrinėtojų komandą. Tai leido iš įvairių požiūrio taškų, turint labai skirtingą akademinį-egzistencinį bagažą, pasigilinti į šį sudėtingą, nelengvai apčiuopiamą ir nevienareikšmiškai interpretuotiną reiškinį. Vienuolikos originalių straipsnių rinktinėje, remiantis „gerosios“ ir „blogosios“ praktikos pavyzdžiais, buvo siekta išryškinti probleminius ir disonuojančius, istorinius ir mentalinius „vietos dvasios“ aspektus Lietuvoje ir jos regionuose siekiant šį reiškinį geriau pažinti ir adekvačiau įvesdinti į nūdienį paveldosaugos ir kultūros politikos lauką.Objektas Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio „Vietos dvasios beieškant" straipsnių rinkinio pristatymo metu(2015-04-26) Šermukšnytė, Rūta2015 m. kovo 26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė. Viena iš bendraautorių doc. dr. Rūta Šermukšnytė kalbėjo apie knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.Objektas Kalba pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusios diskusijos „Menininko pilietinė laikysena ir kūrybos laisvė: simbiozė ar konfliktas?“ metu(2014-03-27) Kuprevičius, GiedriusGiedrius Kuprevičius – įvairiapusė asmenybė, kompozitorius, eseistas, publicistas, aktyvus visuomenės veikėjas bei pedagogas (skaito paskaitas muzikos estetikos, muzikos filosofijos, Lietuvos muzikos istorijos, meno ir civilizacijos temomis). Bene geriausiai visuomenei žinomas jo miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, o minėto kūrinio daina „Kregždutės“ – iki šiol vienas populiariausių kūrinių Lietuvoje. Kompozitoriaus žanrų įvairovė itin plati – nuo miuziklų, kamerinių kūrinių, oratorijų iki operų ir simfonijų. Autorius taip pat kuria muziką dramos spektakliams bei kino filmams. G. Kuprevičiaus apdovanojimų sąrašas taip pat gausus. 2003 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“ jis pelnė „Įsimintiniausio Kauno menininko“ titulą. Dar po dviejų metų maestro apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. O šiemet kompozitoriui buvo įteikta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija už plačiąmuzikinės raiškos gamą, nuo miuziklo iki operos ir baleto. G. Kuprevičius yra daugiau nei 300 muzikos kūrinių ir kelių knygų autorius. Šiemet pasirodė kompozitoriaus autobiografinė knyga „Koncertas“. „Knygą pavadinau Koncertu, nes ji ir yra koncertas, mano gyvenimo koncertas, su mano muzika, jos atlikėjais, manimi besidominčia publika, kritika, aplinka, kurioje formavausi, klydau, švenčiau pergales ir galiausiai esu laimingas,“ – sako kompozitorius.Objektas Kalba, pasakyta LMA Vrublevskių bibliotekoje parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymo metu(2014-09-11) Raila, Eligijus2014 m. rugsėjo 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“ atidarymas. Renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė ir parodos sumanytoja bei rengėjaVrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė. Šiame vaizdo įraše galima išgirsti istoriko dr. Eligijaus Railos pasakytą kalbą.