Darbuotojų publikacijos / Publications by the staff of the Library
Objektas LABT elektroninių katalogų turinio pateikimas per Lietuvos virtualią biblioteką(2005) Kolesinskienė, NijolėObjektas Dalykinių rubrikų sistema(2006) Kolesinskienė, NijolėObjektas Dokumentų dalykinimas(2006) Kolesinskienė, NijolėObjektas Katalogavimas MARC21 formatu(2009) Kolesinskienė, NijolėObjektas UDK MRF failo naudojimas LABT kataloguose(2009) Kolesinskienė, NijolėObjektas Seminaras „Mokslininkų apklausos rezultatai. Bibliografinės informacijos tvarkymo programa RefWorks“(2013-03-21) Trumpienė, Audrė; Šegždienė, Eglė2013 m. kovo 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko seminaras „Mokslininkų apklausos rezultatai. Bibliografinės informacijos tvarkymo programa RefWorks“. Pirmąjį pranešimą „Bibliografinės informacijos tvarkymo programa RefWorks“ skaitė E. Šegždienė (LMAVB skyrius mokslo institutuose). Pranešimo tikslas – padėti susikurti literatūros sąrašą naudojantis bibliografinės informacijos programa RefWorks. Pranešėja papasakojo apie šios programos privalumus – galimybę importuoti ir tvarkyti duomenis bei dalytis jais su kolegomis, prie bibliografinės nuorodos išsaugoti visą dokumento tekstą ir t. t. Buvo pademonstruota, kaip prisijungti prie programos ir dirbti su ja. Taip pat pranešėja pateikė ir šiai programai skirtų Vartotojo vadovų lietuvių kalba nuorodų sąrašą. Kadangi mokslininkams labai svarbus tikslus citavimas ir profesionaliai sudaryti literatūros sąrašai, juntamas RefWorks programos pristatymo ir individualių mokymų poreikis. Antrąjį pranešimą „Mokslininkų apklausos rezultatai: 2012 m. tyrimas“ skaitė A. Trumpienė (LMAVB skyrius mokslo institutuose). 2010 m. įgyvendinant projektą „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta išaiškinti mokslininkų ir tyrėjų turimas kompetencijas ir įvertinti žinių spragas. Naudojant tą patį klausimyną 2012 m. buvo apklausti tyrėjai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos aptarnaujamuose 4 mokslo institutuose ir 2 mokslo tyrimo centruose. Tyrimo rezultatai buvo paviešinti keliose konferencijose. Šiame pranešime buvo supažindinta su apklausos rezultatais: kokiais informacijos paieškos įrankiais ir informacijos taikymo būdais naudojasi mokslininkai; su duomenų bazių ir atviros prieigos išteklių poreikiais ir žiniomis apie atvirą prieigą. Pranešėja atkreipė dėmesį į atviros prieigos politiką, siekį kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę suteikti galimybę visuomenei, mokslui ir verslui laisvai prieiti prie naujausios mokslinės informacijos. Seminaro pabaigoje pranešėjos atsakė į klausytojų pateiktus klausimus.Objektas Šešeri duomenų bazės metai : [pranešimas Lietuvos mokslo tarybos organizuotame mokslininkų ir kt. tyrėjų seminare "Duomenų bazė "Lituanistika"](2013-03-25) Kolesinskienė, Nijolė2013 metų trijų mėnesių užklausų kiekis (26400 užklausų) ir jų turinys rodo, kad bazė yra žinoma ir naudojama nuolat. Daugiausia užklausų pateikta iš VDU kompiuterių tinklo – per 2000 užklausų. Iš užsienio tinklų gauta per 1000 užklausų. Nuolatiniais bazės vartotojais galima laikyti vidutiniškai po 2–4 adresus iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Anglijos, Norvegijos, Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Rumunijos. Didžioji dalis užklausų atitinka bazės tematiką. Paieškai dažniausiai naudojamas pirmasis (pateikiamas prisijungus) paieškos langas, nors ir ne visoms užklausoms jis yra tinkamiausias. Dažniausiai naudojami paieškos kriterijai: žodis bet kur įraše, autorius, antraštė, ISSN, šaltinių antraštės. Paieškos kriterijai: metai, kalba, žanras, mokslo kryptis, naudojami tik užklausai patikslinti. Lituanistikos bazėje pastebimas neįprastai didelis (lyginant su kitomis bazėmis) paieškų skaičius naudojant autorių, antraščių, šaltinių rodykles. Užklausų analizė parodė, kad iš esmės teisingai yra naudojamos visos bazėje esančios paieškos priemonės. Galima daryti prielaidą, kad dabartinė bazės paieškos sistema vartotojui yra suprantama, o vartotojo sąsaja pakankamai aiški. Didesnę dalį neigiamų atsakymų lemia netinkamas užklausų užrašymas. Situaciją galėtų pataisyti vartotojų mokymai ir trumpieji paaiškinimai šalia paieškos langelių. Teminių užklausų efektyvumą padidintų reikšminių žodžių formalizavimas.Objektas Seminaras „Bibliografinio aprašo reikalavimai LMAVB rengiamoms bibliografijos rodyklėms“(2013-05-08) Railienė, BirutėLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Informacijos skyrius turi daugiametę bibliografijos rodyklių rengimo patirtį. Bibliografijos rodyklei svarbu tikslus leidinio bibliografinis aprašas. 2013 m. gegužės 8 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio seminaro „Bibliografinio aprašo reikalavimai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rengiamoms bibliografijos rodyklėms“ tikslas – pasirinkti optimalų bibliografinio aprašo variantą. Seminarui medžiagą rengė ir pranešimą skaitė Informacijos skyriaus vedėja dr. B. Railienė. Seminaro metu pranešėja papasakojo, kokiais dokumentais remiamasi sudarant bibliografinį aprašą. Svarbiausias bibliografinio aprašo tvarką reglamentuojantis dokumentas yra „Tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas“ (ISBD, angl. International Standard Bibliographic Description). 2010 m. paskelbta nauja ISBD redakcija, kurioje maksimaliai apimta bibliografinio įrašo struktūra, informacijos pateikimo formos. Kaip ir anksčiau, dauguma ISBD reikalavimų lieka rekomendaciniai, tačiau išvardijamos privalomos bibliografinio aprašo dalys bei skyrybos ženklai. Pranešėja palygino 1997 ir 2010 m. ISBD redakcijas (pastaroji šiuo metu verčiama į lietuvių kalbą). Taip pat seminare buvo aptarti teminių (šakinių) ir personalinių (bio-bibliografinių) rodyklių sudarymo skirtumai. Buvo pristatytas konkretaus leidinio bibliografinis aprašas įvairiose duomenų bazėse, bibliotekų elektroniniuose kataloguose. Pranešėja pristatė bibliografinio įrašo kelią nuo informacijos paieškos iki bibliografijos rodyklės. Su pranešėjos parengtu bibliografinio aprašo rodyklėms projektu bibliotekos darbuotojai turėjo galimybę susipažinti prieš seminarą (tekstas buvo išsiuntinėtas e. paštu). Klausytojai seminaro metu pateikė siūlymų dėl asmenvardžių, analizinio aprašo supaprastinimo, nesutrumpintų autorių vardų rašymo. Buvo diskutuota apie bibliografinio aprašo stilius pasaulyje, jų pritaikymą, bibliografijos rodyklių formavimo maketus. Seminaro pabaigoje pranešėja paprašė dalyvių teikti pastabas ir siūlymus, ypač dėl rankraščio, senos knygos aprašo.Objektas UDK indeksų, MARC21 formato ir UDK lentelių suderinamumo galimybės : [pranešimas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo organizuotame katalogavimo seminare "Katalogavimo perspektyvos ir naujienos"](2013-05-21) Kolesinskienė, NijolėObjektas Seminaras „Fondų saugojimas: priežiūros principai, prioritetai ir praktika“(2013-05-30) Giedraitienė, Birutė; Maigienė, RimaFondų apsauga prasideda nuo dokumentų įsigijimo ir tęsiasi tol, kol dokumentai yra bibliotekoje. Dokumentai yra veikiami atmosferos, elektromagnetinių, biologinių ir socialinių veiksnių, jiems pavojingos ekstremalios situacijos. Šie ir kiti dokumentų saugojimo klausimai buvo aptarti 2013 m. gegužės 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusiame seminare „Fondų saugojimas: priežiūros principai, prioritetai ir praktika“. Seminarą pradėjo B. Giedraitienė (Dokumentų konservavimo ir restauravimo sk.) primindama svarbiausius fondų saugojimo dokumentus, kuriais remiantis bibliotekos vykdo savo veiklą. Taip pat pateikė rekomendacijų, skirtų įvairių tipų dokumentų saugojimui. Antrojoje seminaro dalyje R. Maigienė (Dokumentų konservavimo ir restauravimo sk.), remdamasi Britų bibliotekos (British Library, United Kingdom) patirtimi, kalbėjo apie fondų apsaugos praktinius aspektus. Šioje bibliotekoje yra laikomasi prevencinio konservavimo nuostatos (kuo mažiau dokumentų turi pasiekti tokią būklę, kuri pareikalautų restauratorių įsikišimo). Britų biblioteka yra parengusi metodiką dokumentų rinkinių / kolekcijų būklei nustatyti, turi restauravimo darbų finansavimui skirtą duomenų bazę. Šiuo metu pasaulyje vyraujanti tendencija – pusiausvyra tarp didėjančio dokumentų vartojimo / prieinamumo ir dokumentų saugumo užtikrinimo – yra palaikoma šioje bibliotekoje. Siekdama bendradarbiavimo tarp vartotojų ir fondus saugančios institucijos, Britų biblioteka teikia informaciją apie saugomų dokumentų prieinamumą, pabrėždama abipusę atsakomybę ir komunikacijos svarbą. Seminaro pabaigoje pranešėjos atsakė į klausytojų pateiktus klausimus, susijusius su dokumentų saugojimo problemomis.Objektas Duomenų bazė „Lituanistika“(2014) Kolesinskienė, NijolėTarptautinę ekspertuojamą „Lituanistikos“ duomenų bazę rengia Lietuvos mokslo taryba bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo institucijomis ir bibliotekomis. Bazė skirta lituanistikos tyrėjų informaciniam aprūpinimui ir jų tyrimų sklaidai tarptautiniu lygmeniu. 2013 m. atliktas „Lituanistikos“ duomenų bazės vartotojų (mokslininkų ir studentų) poreikių tyrimas parodė, kad apie bazę žino 80 procentų potencialių bazės vartotojų. Bazė mažiau populiari tarp studentų, kurių pagrindinis informacijos paieškos tikslas – ne mokslo tiriamasis darbas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad bazės vartotojai žino ne apie visas duomenų bazės teikiamas paslaugas ir dažnai naudojasi tik pagrindinėmis paieškos funkcijomis. Tai patvirtino tais pačiais metais atlikta vartotojų užklausų analizė. Neįvykdytos užklausos atskleidė, kad ne visi vartotojai žino kokia duomenų bazės tematika, dažnai nepakanka žinių apie duomenų bazės teikiamas paslaugas ir paieškos galimybes. Mokomosios priemonės tikslas – supažindinti su duomenų bazės „Lituanistika“ sandara ir turiniu, bazės rengimu, duomenų paieškos priemonėmis, duomenų pateikimo bei atvaizdavimo skirtingose informacijos paieškos programose ypatumais.Objektas Seminaras „Naujasis ISBD katalogavimo praktikoje“(2014-02-13) Smažinienė, Rūta; Bliūdžiūtė, Onutė2014 m. vasario 13 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko seminaras „Naujasis ISBD katalogavimo praktikoje“. Pranešimus skaitė R. Smažinienė ir O. Bliūdžiūtė (LMAVB Katalogų skyrius). Klausytojai buvo supažindinti su bibliografinio aprašo pasikeitimais, kuriuos nuo šiol būtina taikyti kataloguojant informacinius išteklius. Pasikeitimai paremti 2011 m. išleista nauja ISBD: tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (International Standard Bibliographic Description (ISBD) laida. Taip pat buvo pristatyti Pastabų bloko laukai ir jiems sudarytos rodyklės. Antroje seminaro dalyje buvo aptarti klausimai, iškylantys kataloguojant. Diskusijos metu buvo nutarta pateiktą medžiagą papildyti pavyzdžiais.Objektas Seminaras „Naujovės duomenų bazėje Thomson Reuters Web of Science ir alternatyvūs rodikliai (altmetrics)“(2014-03-20) Šegždienė, Eglė; Trumpienė, Audrė2014 m. kovo 20 d. LMAV bibliotekoje įvyko seminaras „Naujovės duomenų bazėje Thomson Reuters Web of Science ir alternatyvūs rodikliai (altmetrics)“. Pranešimus skaitė E. Šegždienė ir A. Trumpienė (LMAVB). Thomson Reuters Web of Science yra viena iš svarbiausių ekspertų naudojamų mokslo vertinimui bibliografinių duomenų bazių Lietuvoje. E. Šegždienė pristatė pokyčius ir naujoves Thomson Reuters Web of Science duomenų bazėje: naują duomenų bazės platformą, naujus produktus, atnaujintus įrankius. Pranešėja pademonstravo naują duomenų bazės langą su efektyvesne navigacija; paiešką pagal autorių; citavimų ataskaitos galimus variantus; autoriaus citavimo statistiką; klaidų taisymo galimybes. Taip pat pristatė citavimo vertinimo įrankį InCites, kuris ekspertams padeda analizuoti institucijų produktyvumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Kadangi tradiciniai mokslo vertinimo būdai turi trūkumų ir yra mokslininkų kritikuojami, pasaulyje atsiranda daug naujų, alternatyvių vertinimo būdų. Antroje seminaro dalyje A. Trumpienė supažindino su alternatyviu mokslinės veiklos vertinimo metodu – altmetrija. Altmetrijos rodikliai įvardijami kaip kiekybiniai duomenys, kurie parodo, kiek kartų žmonės peržiūri, išsaugo, cituoja, diskutuoja ar rekomenduoja tam tikrą mokslinį darbą elektroninėje erdvėje. Seminare buvo pristatytas Altmetric įrankis, kuris surenka į vieną vietą visus duomenis apie mokslinės produkcijos vertinimą ir citavimą. Šiuo įrankiu jau naudojasi mokslo pasaulyje žinomos duomenų bazės (EBSCO, Science Direct, Wiley). Taip pat buvo apžvelgti bibliometrinių rodiklių vystymosi etapai, pristatyti šiuo metu žinomiausi mokslo vertinimo rodikliai.Objektas Seminaras „Asmens duomenų apsaugos politika ir biblioteka“(2014-04-24) Šegždienė, Eglė; Pilipavičienė, BirutėJau 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijoje asmens teisė į privatumą įtvirtinta kaip pagrindinė žmogaus teisė. Informacinių technologijų epochoje šios teisės užtikrinimas tampa sudėtingu uždaviniu. Informacija, susijusi su asmeniu tampa preke, turinčia didelę komercinę vertę. Biblioteka yra asmens duomenų valdytoja, todėl turi įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, skirtas asmens duomenų apsaugai. Apie asmens duomenis, jų apsaugą, Lietuvos Respublikos įstatymus ir nutarimus, 2014 m. balandžio 24 d. LMAV bibliotekoje vykusiame seminare „Asmens duomenų apsaugos politika ir biblioteka“, pranešimus skaitė E. Šegždienė ir B. Pilipavičienė (LMAVB). E. Šegždienė pristatė projektą „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimo didinimas įgyvendinant asmens duomenų apsaugos politiką“. Projekto tikslas - sustiprinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) bendradarbiavimą, siekiant pagerinti asmens duomenų apsaugos politikos nuostatų įgyvendinimą. Pranešėja pristatė Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos Įstatyme vartojamas pagrindines sąvokas, asmens duomenų naudojimą: tiesioginėje rinkodaroje, sveikatos apsaugos tikslais, atliekant socialinį ir viešosios nuomonės tyrimą, asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti. Antroje seminaro dalyje B. Pilipavičienė supažindino su Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos Įstatymo praktiniu taikymu bibliotekose: asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, jų saugojimu ir sunaikinimu, asmens kodo naudojimu, duomenų subjekto teisėmis. Taip pat galimybe naudoti asmens duomenis mokslinio arba statistinio tyrimo tikslais. Didesnis dėmesys buvo atkreiptas į šio įstatymo 3 skirsnį - Vaizdo stebėjimą. Seminaro auditorija buvo supažindinta su Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių Įstatymu.Objektas Seminaras „Elektroninių knygų komplektavimas akademinėse bibliotekose“(2014-09-29) Venclovienė, AnaElektroninės arba skaitmeninės knygos atsirado neseniai, tačiau dėl itin sparčios informacinių technologijų kaitos jau įsitvirtino ir tapo mūsų kasdienybės dalimi. Svarbiausias veiksnys, lemiantis skaitmeninių knygų paklausą ir tolesnį jų skaičiaus didėjimą, yra per šį laikotarpį užaugusi visai nauja skaitmeninių produktų ir paslaugų vartotojų karta. Ši karta jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be skaitmeninio pavidalo informacijos. Apie šį reiškinį, jo vystymąsi bei problemas rugsėjo 25 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusiame seminare „Elektroninių knygų komplektavimas akademinėse bibliotekose“ pranešimą skaitė A. Venclovienė (LMAVB Komplektavimo sk.). Seminare klausytojai buvo supažindinti su pagrindiniais elektroninių knygų elementais, formatų ir skaitymo įrenginių rūšimis. Pranešėja pabrėžė elektroninio formato svarbą leidžiant mokslinę literatūrą: prieinamumą, automatinį citavimą, paiešką visame tekste, teksto žymėjimą ir išsaugojimą, turinio personalizavimą ir kitus privalumus. Todėl šiuo klausimu yra labai svarbi ne tik leidyklų, bet ir akademinių bibliotekų pozicija. Taip pat A. Venclovienė pristatė pagrindinius elektroninių knygų tiekėjus pasaulyje ir Lietuvoje, vyraujančius prenumeratos / pardavimo modelius, licencinių teisių lygius bibliotekose. Seminaro metu kilo diskusijos dėl elektroninių knygų formatų pakeitimo, įsigijimo modelių, privalomojo egzemplioriaus.Objektas Seminaras „ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyva Lietuvoje“(2014-10-09) Railienė, Birutė; Pilipavičienė, BirutėSparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms kuriamos atvirosios prieigos duomenų bazės ir skaitmeninės bibliotekos, kuriomis galima naudotis visose pasaulio šalyse. Tačiau vis dažniau susiduriama su problema: kaip panaudoti autorių teisių saugomą dokumentą, jei yra nežinomas autorinių teisių savininkas arba neįmanoma nustatyti jo buvimo vietos. 2014 m. spalio 9 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko seminaras „ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyva Lietuvoje“. Pranešėjos dr. B. Railienė (LMAVB Mokslinės informacijos skyrius) ir B. Pilipavičienė (LMAVB Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyrius) supažindino su tarptautiniame seminare „Skaitmeninis kultūros paveldas atsiveria pasauliui: ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyva“ nagrinėtomis temomis. Dr. B. Railienė pateikė daug naudingų nuorodų, susijusių su autorių teises ginančiais norminiais dokumentais, papasakojo apie galimą LATGA vaidmenį nustatant kūrinių autorių teisių turėtojus bei galimybę kolektyviai administruoti kūrinius našlaičius. B. Pilipavičienė plačiau pristatė ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyvą ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimus, išsamiai aptarė įstatymo papildymo VII skyriumi projektą: taikymo objektus ir subjektus, autorinių teisių turėtojų paieškos sąlygas, tvarką bei paieškos šaltinius; leistinus naudojimo būdus ir sąlygas, statuso panaikinimą. Pranešimo pabaigoje supažindino su Latvijos ir Estijos kolegų patirtimi įgyvendinant ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyvą. Seminaro metu pranešėjos atsakė į joms pateiktus klausimus.Objektas „ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyva Lietuvoje“ : įspūdžiai iš tarptautinio seminaro(2014-10-09) Railienė, BirutėTarptautinio seminaro Skaitmenininis kultūros paveldas atsiveria pasauliui: ES nenustatytų teisių turėtojų kūrinių direktyva (vyko Vilniuje 2014 m. spalio 7 d.) medžiagos pristatymas LMAVB darbuotojams. Pateikta dalies pranešimų santraukos.Objektas Seminaras „Paieška internete: darbo strategija ir įgūdžiai“(2014-12-04) Ustinavičius, DonatasInformacinės technologijos žmoniją lydi kiekviename žingsnyje. Kompiuteriniai tinklai apima visas kasdienio gyvenimo sritis. Informacijos srautas didžiulis, todėl vis dažniau susiduriama su informacijos paieškos, atrankos, patikimumo problemomis. Informacijos srautus galima išmokti valdyti: planuoti paiešką, naudoti tam tikrus paieškos įrankius, vertinti gautos informacijos patikimumą. Apie šiuos svarbius dalykus ir kitas informacijos paieškos „gudrybes“ 2014 m. gruodžio 4 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusiame seminare „Paieška internete: darbo strategija ir įgūdžiai“ pranešimą skaitė D. Ustinavičius (LMAVB Mokslinės informacijos sk.). Seminaro tikslas – bibliotekos darbuotojų informacinio raštingumo lygio kėlimas. Klausytojai buvo supažindinti su Informacijos paieškos internete strategijos formavimu, universalių ir specializuotų paieškos įrankių pasirinkimu, duomenų filtravimu. Pranešėjas pateikė daug užklausos formavimo patarimų, supažindino su informacijos paieškos pagalbinėmis priemonėmis (kontroliuojami žodynai, tezaurai), pabrėžė loginių jungtukų (operatorių) svarbą ir užklausos skyrybos ženklų tikslingumą. Taip pat D. Ustinavičius pristatė pagrindinius informacijos patikimumo vertinimo kriterijus. Klausytojams buvo pateiktos naudingos nuorodos, rekomenduojama literatūra, praktiniai informacijos paieškos pavyzdžiai. Seminaro metu pranešėjas atsakė į klausimus bei pabrėžė, kad informacijos paieška yra ypač aktuali skaitytojus aptarnaujantiems bibliotekos darbuotojams.Objektas Lectiones Vilnenses Andreae Sniadecki(2015) Railienė, Birutė2015 m. lapkričio 27 d. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose įvyko kasmetiniai Andriaus Sniadeckio skaitymai. Kitą dieną Andriaus Sniadeckio skaitymai vyko Baltarusijoje, Kalčiūnų vidurinėje mokykloje. Kaimynai baltarusiai jau penktus metus organizuoja skaitymus „Lapkričio susitikimai, skirti Andriaus Sniadeckio gimtadieniui“. Renginio sumanytoja ir įkvėpėja – Tatjana Davidovič. Lietuvos delegacija kartu su Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijos moksleiviais ir mokytojais aplankė Andriaus Sniadeckio kapą, memorialinį muziejų Kalčiūnų vidurinėje mokykloje, Birutė Railienė perskaitė pranešimą rusų kalba „Lectiones Vilnenses Andrea Sniadecki“