3. Bibliotekos leidiniai / Publications of the Library

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/1

Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights

Rodoma 1 - 20 iš 554

Lietuvių kalbotyra
(1917-2010)
„Lietuvių kalbotyros“ bibliografijos knygos yra didžiulis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto įnašas į tautos kultūrą. Jos ne tik yra nuolatinės tūkstančių Lietuvos ir kitų šalių kalbininkų, kitų sričių mokslininkų, dėstytojų, mokytojų, kalbos mylėtojų ir mokslus einančių jaunų žmonių pagalbininkės. Kartu šis leidinys yra savotiškas mūsų kalbos ir jos ryšių bei santykių su kitomis kalbomis tyrinėjimo, rūpinimosi kalba ir jos mokymu bei mokymusi, jos priežiūros ir plėtojimo bei ugdymo darbų metraštis, bibliografijos pavidalu rašoma mūsų kalbos tyrinėjimo ir minčių apie ją skelbimo istorija.
Seksterny wykładów kowieńskich Adama Mickiewicza, 1819-1821
(1956)
Adomo Mickevičiaus Kauno mokykloje dėstyti eksternai - tai ankstyvasis istorinis dokumentas pačių pirmųjų poeto žingsnių, kuriuos savo pedagoginiame darbe statė pedagogas - filomatas. Jis savo darbu stengėsi pažadinti lenkų, rusų ir lietuvių jaunimą. Šie eksterna buvo rasti vieno Kauno mokyklos mokinio užrašuose šalia kitų mokytojų dėstytų dalykų. Šiame leidinyje jie yra skelbiami pirmą kartą. Šie užrašai padeda plačiau nušviesti patį A. Mickevičių kaip asmenybę - jo pasaulėžiūrą ir erudiciją.
Lietuvos mokslų akademijos leidinių bibliografinė rodyklė
(1956-2003)
„Lietuvos mokslų akademijos leidinių bibliografinė rodyklė“ - tai leidinių ciklas, apimantis laikotarpį nuo 1941 iki 1991 metų. Šiuose leidiniuose yra surinktos bibliotekos išleistos knygos, testiniai leidiniai, darbuotojų publikacijos, disertacijų autoreferatai ir t.t. Visa medžiaga yra skirstoma stambiomis mokslo šakomis. Skyrių pradžiose yra dedamos knygos, o po jų straipsniai. Knygos ir straipsniai grupuojami lotyniškos ir rusiškos abėcėlės tvarka. Leidinių pabaigoje randame pavardžių ir mokslo akademijos leidinių rodykles. Nuo 1956 iki 1989 metų šis leidinys buvo leidžiamas pavadinimu „Lietuvos TSR mokslų akademijos leidinių bibliografinė rodyklė“, nuo 1998 - „Lietuvos mokslų akademijos leidinių bibliografinė rodyklė“.
Lietuvos TSR Mokslų Akademijos rankraštinių darbų ir disertacijų bibliografija, 1946-1956
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1958)
Šioje bibliografijoje aprašyti nespausdinti darbai, kuriuos Centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) gavo saugoti 1946 - 1956 m. laikotarpiu. Šiame leidinyje atrinkti ne visi darbai, bet tik tie, kuriuos atrinko patys institutai. Aprašai lietuvių kalbą yra išverti į rusų kalbą. Kiekvieno aprašo gale yra pridėta rankraščio saugojimo signatūra (šifras). Bibliografija yra suskirstyta sistemine tvarka - mokslo šakomis. Atskirų skyrių ir grupių ribose darbai suskirstyti kalbomis - lietuviškos ir rusiškos abėcėlių seka. Pabaigoje yra pridėtos 4 rodyklės. Iš viso bibliografijoje aprašyti 633 darbai.
Medicinos daktarų disertacijos, apgintos arba pripažintos Vilniaus universitete 1793-1842 metais : bibliografinė rodyklė
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1958)
Vilniaus aukštoji medicinos mokykla buvo įkurta 1781 metais Lietuvos Didžiosiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos „Collegium medicum“ vardu. Ji kelis kartus buvo reorganizuota ir veikė iki 1842 metų, kol caras Nikalojus I ją uždarė. Per savo gyvavimo metus ši mokykla paruošė daugiau kaip pusantro tūkstančio gydytojų, taip pat pasižymėjo ir moksline veikla. Į šią bibliografiją įtraukta 171 disertacija, apginta Vilniaus aukštojoje medicinos mokykloje. Be to, į rinkinį įdėtos 9 disertacijos, kurios spausdintos ir gintos užsienyje, tačiau pripažintos Vilniuje. Bibliografijos gale pridedamos šešios rodyklės: autorių pavardžių ir jų kilimo, sisteminė - dalykinė, dalykinė, disertantų kilimo ir spaustuvių bei Vilniaus universiteto medicinos daktarų, kurių disertacijos arba tezės nesurastos Lietuvos mokslinėse bibliotekose. Šią bibliografinę rodyklę paruošė Lietuvos Mokslų akademijos centrinės bibliotekos vyriausiasis bibliografas Alfonsas Bielinis (1906-1970). Vilniaus Stepono Batoro universitete jis studijavo klasikinę filologiją, etnologiją ir istoriją, 1935 m. apgynė etnologijos magistro, o 1939 m. – klasikinės filologijos magistro baigiamuosius darbus. 1926–1938 m. A. Bielinis dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, rinko kraštotyrinę ir folklorinę medžiagą, ją sistemino ir publikavo. Nuo 1946 m. iki mirties jis dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos vyriausiuoju bibliografu, tvarkė mokslinius fondus ir rengė bibliografijos rodykles.
Revoliucinis judėjimas Lietuvoje ir Baltarusijoje 1905-1907 metais : Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rankraščių aprašas
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1958)
Šioje knygoje yra aprašyti Lietuvoje ir Baltarusijoje 1905-1907 metais vykę revoliuciniai judėjimai, remiantis Lietuvos TSR mokslų akademijos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių) bibliotekoje saugomais dokumentais. Darbas suskirstytas į tris skyrius: pratarmė, aprašas ir trys rodyklės. Aprašo skyriuje vienetai suskirstyti į penkias dalis, rankraščiai suskirstyti istorinių įvykių chronologine tvarka. Pabaigoje pateikiamos trys rodyklės: vardų, vietovardžių ir dalykinė - tematinė.
Valerijonas Vrublevskis
(Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958) Abramavičius, Vladas
Šio leidinio tikslas yra nušviesti Valerijono Vrublevskio, 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų Zigmo Sierakausko ir Kosto Kalinausko artimiausio bendražygio, kovos kelią, išryškinti jo vaidmenį sukilime, taip pat vėlesniąsias pastangas emigracijoje padėti valstiečių išsivadavimo judėjimui Lietuvoje ir Baltarusijoje. Šioje knygoje sudėti ankščiau paskelbti duomenys apie Valerijoną Vrublevskį, taip pat surinkta nemažai naujos medžiagos (iki 1958 metų).
Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1959)
Knygoje trumpai aprašyta Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), jos tuometinė struktūra, knygų, žurnalų, žemėlapių ir kitų spaudinių fondai ir rankraščių rinkiniai, ir nurodyta, kaip jais naudotis. Ši knyga skaitytojams padės susipažinti su bibliotekos knygų ir rankraščių lobynu.
Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas
(Laikraščių ir žurnalų leidykla, 1963)
„Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas'' - tai knyga, kurioje surašyta 1500 vienetų rankraščių, susijusių su Lietuvos ir Baltarusijos žemės valdų inventoriumi, kurie buvo atrinkti iš 34 atskirų fondų. Daugiausia inventorių yra iš Vilniaus kapitulos fondų (apie 370), o taip pat iš buvusio Šiaulių „Aušros'' muziejaus rankraščių kolekcijos (apie 370). Iš atskirų feodalų valdų minėtini Reomerių, Sapiegų ir Tiškevičių giminių vardai ir t.t. Inventorių turinys - baudžiauninkų šeimų, valakų, pasėlių, kilnojamojo turto, įvairių prievolių ir mokesčių, pabėgusių, dingusių ar mirusių žmonių sąrašai. Šiuose inventoriuose informacijos gali rasti bet kokios srities tyrinėtojas - nuo žemės ūkio iki Lietuvių literatūros istorijos. Inventorių chronologinės ribos - XVI-XIXa. Kalbos: baltarusų, lotynų, lenkų, rusų ir vokiečių. Inventorių aprašymas išdėstytas griežta chronologine seka, o vienetai be datų - kiekvieno šimtmečio pabaigoje valdų pavadinimų abėcėlės seka. Aprašas susideda iš 5 pagrindinių elementų: vieneto eilės numeris, sutrumpinta antraštė originalo kalba, kiekybinė charakteristika, anotacija ir inventoriaus saugojimo vieta. Pabaigoje randame nelietuviškų ir tris lietuviškų tekstų rodykles (pavardžių, vietovardžių ir dalykų).
Rankraščių rinkiniai
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)
Knygoje apibūdinta daugiau kaip 160 atskirų fondų ir kolekcijų, sudarančių pagrindinį Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) Rankraščių skyriaus rinkinių branduolį - arti dviejų šimtų tūkstančių XI-XX amžių rankraščių vienetų įvairiomis kalbomis. Be lietuvių nacionalinės raštijos rinkiniai atspindi mūsų krašto, o ypač Vilniaus miesto daugianacionalinės kultūros istorijos specifiką, daugelio mokslų disciplinų vystymosi kelią Lietuvoje, čia gyvenusių tautybių tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą. Daug rankraščių susiję su valstiečių gyvenimu, Lietuvos miestų, švietimo, architektūros, meno, muzikos klausimais. Taip pat reikšmingi gausūs lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų ir kitų tautų rašytojų, dailininkų, kompozitorių, mokslo ir kultūros veikėjų autografai.
Bibliotekininkystė ir bibliografija
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)
Šiame rinkinyje yra sudėti straipsniai, susiję su Lietuvos TSR mokslų akademijos centrine biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Juose aprašomi knygų mainai, bibliotekoje esantys atviri fondai, kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“, tam tikri asmenys, susiję su Lietuvos knygų kultūra, tiksliųjų ir gamtos mokslų vadovėliai XVIII a. pab. Lietuvos mokyklose, dokumentai susiję su 1863 metų sukilimu bei medžiaga apie Vincą Kudirką. Po kiekvieno straipsnio pateikiamos anotacijos anglų ir rusų kalbomis.
Kristijonas Donelaitis, 1714-1964 : (parodos katalogas)
(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1964)
Kristijono Donelaičio jubiliejinės parodos katalogo tikslas - ne tik supažindinti plačiąją visuomene su jubiliejine paroda. Ji bus naudinga bibliografinė priemonė visiems skaitytojams, norintiems giliau pažinti K. Donelaičio kūrybą: čia nurodyta pagrindinė literatūrinė donelaitiana, kuria galima rasti didžiosiose Vilniaus bibliotekose. Kataloge medžiaga išdėstyta taip, kaip ji buvo eksponuota parodoje. Pradžioje nurodoma literatūra apie Donelaičio epochą - istorinė ir etnografinė medžiaga apie Rytų Prūsiją bei jos gyventojus, literatūra apie pirmuosius lietuviškus leidinius ir kt., toliau K. Donelaičio kūriniai ir vertimai; po to literatūra apie Donelaitį. Donelaičio kūrinių aprašai skyrelių viduje išdėstyti chronologine seka. Literatūra apie Donelaitį pateikiama pagal kalbas, o skyrelių ribose - abėcėline seka. Citatos, foto nuotraukos, žemėlapiai ir kt. nurodoma atitinkamuose skyriuose. Pabaigoje pridedamas parodoje buvusių skulptūrų, medalių, paveikslų sąrašas. Prie knygų, periodinių leidinių, rankraščių sutartiniais sutrumpinimais pažymėta, kurioje bibliotekoje jie yra. Prie naujų knygų ir žurnalų, kuriuos galima gauti visose bibliotekose, santrumpos nerašomos. Į katalogą įtraukta ir dalis tokių vertingų leidinių, kurių dėl vietos stokos nebuvo galima eksponuoti parodoje, bet kurie yra vienoje iš didžiųjų Vilniaus bibliotekų. Tokių leidinių aprašai kataloge pažymėti žvaigždute. Katalogo pabaigoje duodama autorių ir paminėtų pavardžių rodyklė.
Rusų knygos spausdinimo pradžia ir Lietuva
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1966)
Rusų spausdintos knygos 400 metų sukakčiai pažymėti, 1964 metų kovo 31 dieną buvo surengta mokslinė konferencija. Šiame rinkinyje yra surinkti visi konferencijoje skaityti pranešimai, kurie papildyti straipsniais, susijusiais su sukakties tematika. Rinkinyje akcentuojamas rusų ir lietuvių tautos ryšys, sąlygos plisti rusų spausdintam žodžiui. Įvadas ir straipsnių santraukos išverstos į rusų ir anglų kalbas.
Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1967) Laucevičius, Edmundas
Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę. Šiame atlase vandenženkliai grupuojami temiškai pagal jų bendrą išvaizdą. Vandenženklių pavadinimai surašyti atskirame sąraše abėcėlės tvarka. Greta lietuviško pavadinimo, jei vandenženklis yra žinomas už Lietuvos ribų, duodamas jo tarptautinis pavadinimas. Bendri lietuvių ir lenkų herbų pavadinimai surašyti lietuviškai ir lenkiškai. Vakarų Europos herbai tiktai trumpai apibūdinti. Kiekvienas vandenženklis turi eilės numerį, taip pat nurodyta popieriaus panaudojimo data bei vieta (kada ir kur dokumentas surašytas arba išspausdinta knyga) ir kur yra dokumentas arba knyga. Be to, apie vandenženklius, kurie buvo anksčiau kitų autorių paskelbti, yra atitinkamos pastabos, nurodant popieriaus panaudojimo datą.
Šakinių-teminių mokslinių bibliografijų leidimas Tarybų Lietuvoje : (medžiaga 2-ajai respublikinei bibliografų konferencijai)
(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1968) Sitnikaitė, Antanina
A. Sitnikaitės straipsnis apie šakinių - teminių mokslinių bibliografijų leidimą Tarybų Lietuvoje, skirtą 2-jai respublikinei bibliografų konferencijai. Straipsnyje kalbama apie įvairaus pobūdžio Lietuvos mokslų akdemijos bibliografijų leidimą, tiek personalines, tiek skirtas įvairioms mokslo šakoms.
Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinės bibliotekos atlasų ir žemėlapių katalogas
(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1969)
Katalogas apima XVI-XX a. atlasus ir žemėlapius. Į šį katalogą įtraukti 458 atlasai ir 2053 žemėlapiai. Visa sukaupta medžiaga labai įvairi. Greta retų, senų atlasų ir žemėlapių - G. Merkatoriaus, K. Ptolomėjaus, M. K. Radvilo, G. A. Rizi-Zanonio - yra naujų vėlesnių laikų atlasų ir žemėlapių. Į katalogą įtraukti taip pat žemėlapiai, išplėšti iš įvairių neišaiškintų enciklopedijų, atlasų, vadovų, įvairių knygų ir žurnalų, žemėlapiai-priedai, kurie neabejojamai turi svarbią reikšmę kai kurių mokslo šakų specialistams. Taip pat labai įvairus ir medžiagos turinys: čia yra istorinių, geologinių, kalbinių, susisiekimo ir kitos paskirties atlasų ir žemėlapių. Visi leidiniai kataloge aprašyti originalo kalba; kiekybinė charakteristika duota lietuvių kalba, o rusų kalba leidiniams - rusų kalba. Kiekvieno aprašo gale nurodytas vieneto šifras. Visa katalogo medžiaga suskirstyta į du skyrius - atlasai ir žemėlapiai. Atlasai suskirstyti chronologine tvarka, o metų ribose - abėcėlės seka. Atlasai, kurių išleidimo metų nepavyko išaiškinti, nukelti į skyriaus galą. Žemėlapiai suskirstyti pagal Bibliotekinės bibliografinės klasifikacijos teritorinio tipinio dalinimo lenteles. Skyrių viduje - pagal žemėlapių turinį ir paskirtį, jų viduje - abėcėlės seka. Į skyrelį „Lietuvos TSR. Lietuva“ įtraukti visi žemėlapiai, kuriuose atvaizduota Lietuvos teritorija, nors antraštėse ji ir nenurodyta. Katalogo gale pridedamos pavardžių, geografinė ir sisteminė rodyklės. Į pavardžių rodyklę įtraukti autoriai, sudarytojai, braižytojai, redaktoriai, vertėjai ir leidėjai. Geografinė rodyklė sudaryta lietuvių kalba. Vietovardžiai paimti iš aprašo, tiktai buvusios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, o taip pat tų žemėlapių, kurių antraštėse nenurodytos valstybės, rodyklėje kraštai įtraukti iš pačio žemėlapio. Vietovardžiai duodami pagal dabartinį pavadinimą, neišaiškintos vietovės - pažymėtos ženkliuku x. Gubernijos, vaivadijos, pavietai ir kitos istoriškai susiformavusios sritys pažymėtos kaip originale.
Lietuvos istorijos bibliografija
(1969-2006)
„Lietuvos istorijos bibliografija'' - tai suvestinės, atrankinės bibliografijos Lietuvos istorijos, archeologijos, etnografijos ir ir kitais istorijos mokslų klausimais. Knygas sudaro Lietuvoje ir kitose šalyse išėjusi literatūra, skirta Lietuvos istorijai, taip pat istorikų darbų recenzijos bei referatai. Leidiniai apima laikotarpį nuo 1940 iki 1980 metų. Leidinio pavadinimas ilgainiui keitėsi. Nuo 1969 metų leidinys vadinosi „Lietuvos TSR istorijos bibliografija“, o nuo 1992 metų - „Lietuvos istorijos bibliografija“. Visuose leidiniuose galima rasti senesnių bibliografijų papildymus (į ankstesnę bibliografiją neįtraukta literatūra). Leidinių tematika ir struktūra panašios. Visa medžiaga suskirstyta į skyrius, kurie skirstomi į poskyrius. Literatūra išdėstyta abėcėlės tvarka, pradžioje lotynų, po to kirilicos. Pradžioje pateikiamos knygos, po jų straipsniai.
Материалы конференции библиотек АН Прибалтийских советских республик : (Вильнюс, 17-21 июня 1969 г.)
(Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1970)
Šiame leidinyje publikuojama konferencijos, vykusios 1969 metų birželio 17-21 dienomis, medžiaga. Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių mokslo akademijų bibliotekų darbuotojai. Jos metu buvo skaitomi pranešimai, diskutuojama tuo metu bibliotekininkams aktualiais klausimais.
Lietuvos geologijos bibliografija, 1800-1965
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1970) Sitnikaitė, Antanina
„Lietuvos geologijos bibliografija'' apima mokslinę spaudą Lietuvos geologijos klausimais nuo XVIII a. pabaigos iki 1965 m. imtinai. Bibliografijoje aprašyti ne tik mokslo darbai, bet ir kai kurios populiarios bei kronikinio pobūdžio publikacijos, iliustruojančios geologijos minties raidą Lietuvoje. Bibliografijos medžiaga suskirstyta į 11 skyrių pagal respublikos gelmių sąrangai svarbias geologijos šakas. Vienuoliktąjį skyrių „Varia'' sudaro daugiausiai laikraščių straipsniai įvairiais geologijos klausimais. Jie, kaip turintys mažesnę mokslinę vertę, rodyklėje neatsispindi. Skyriai sujungti nuorodomis: jeigu darbas liečia kelias geologijos mokslo šakas, tai pagrindinis aprašas daromas tame skyriuje, su kurio tema jis glaudžiai susijęs, o kituose skyriuose nurodomas pagrindinio aprašo eilės numeris. Skyrių viduje medžiaga išdėstyta autorių abėcėlės seka: pradžioje - lotynų, o toliau rusų abėcėle. Knygų ir straipsnių antraštės išverstos į rusų kalbą. Po pagrindinio aprašo nurodytos įdomesnės recenzijos. Leidinio pabaigoje pridėtos pavardžių, dalykinė ir šaltinių trumpinimo rodyklės.
Lietuvos TSR mokslininkų disertacijos, 1945-1968 : bibliografija
(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1971) Petrauskienė, Zofija Milda; Valentėlienė, Petronėlė
Ši bibliografija yra pirmasis bandymas viename leidinyje surinkti visas Lietuvos mokslo daktarų ir kandidatų disertacijas, parašytas 1945-1968 m. laikotarpiu ir viešai gintas Lietuvos ir kitų šalių mokslo institucijose. Čia suregistruoti ir išspausdinti darbai, už kuriuos mokslininkams buvo suteikti mokslo laipsniai. Bibliografijoje disertacijos išdėstytos sistemine tvarka, o skyriaus viduje - abėcėlės tvarka: pradžioje - lietuvių, toliau - rusų kalba. Kiekvieno skyriaus arba poskyrio pradžioje dedamos mokslo daktarų, o po jų mokslo kandidatų disertacijos, nurodant kokių mokslų ir koks laipsnis suteiktas. Jeigu į skyrių ir poskyrį įtraukta giminingos šakos disertacija, tai patikslinama pastabose. Disertacijos aprašas duodamas ta kalba, kuria jis parašytas. Lietuvių kalba parašytų disertacijų pavadinimai ir rusų kalba taip, kaip jie suformuluoti autoreferatuose. Darbo vadovai ir konsultantai apraše nurodomi tuo atveju, jeigu jie yra įrašyti disertacijos antraštiniame lape. Antraštiniuose duomenyse nurodytos įstaigos, kuriuose buvo rengta disertacija. Jeigu ji parengta ir ginta toje pačioje įstaigoje, tai įstaigos pavadinimas apraše nekartojamas. Pastabose pateiktas mokslo įstaigos pavadinimas kartu rodo, kad atitinkama disertacija yra saugoma tos įstaigos bibliotekoje. Šioje bibliografijoje užregistruotos 2546 kandidatinės ir 144 daktarinės disertacijos. Leidinio pabaigoje pridedamos disertantų, vadovų bei konsultantų pavardžių ir personalijų abėcėlinės rodyklės.