Istoriniai šaltiniai
Objektas Biskupstwo Wileńskie(1912)Objektas Dzieje Litwy i Rusi aż do unji z Polską w Lublinie 1569 zawartej opowiada Joachim Lelewel(1844) Lelewel, JoachimTai antras papildytas knygos leidimas. Darbas parašytas emigracijoje Belgijoje 1838, pirmą kartą išleistas 1839 Lipske. Panašias mintis Lelevelis išdėstė 1824 parengtoje Teodoro Wagos "Lenkijos kunigaikščių ir karalių istorijoje". Dėstė šį kursą VU. Knyga laikoma socialinės istorijos pavyzdžiu. Lelevelis manė, kad istorijos objektu yra visos klasės ir sluoksniai. Darbe daug dėmesio skiriama socialiniams, ekonominiams klausimams, prekybai, muitams. Emigracijoje rašydamas knygą, negalėjo pasinaudoti kitų autorių darbais bei savo užrašais, nurodoma, kad naudojosi Teodoro Narbuto darbais. Knygoje pirmiausia apžvelgiami padavimai ir legendos; Rusios istorija išskiriama į 3, o Lietuvos į 5 periodus iki Liublino unijos. Knygoje yra priedai – genealoginės lentelės: Rusios kunigaikščiai; Riuriko palikuoniai; Gedimino ir Liutauro giminė; Jogailaičiai. (Parengė Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė). InC – galioja autorių teisės.Objektas Objektas Акты издаваемые Виленскою комиссiею для разбора древних актов(1865-1915) Bresto pilies teismasObjektas Objektas Государственное хозяйство Великаго княжества Литовскаго при Ягеллонах. Т. 1(1901) Доўнар-Запольскi, Мiтрафан ВiктаравiчLDK valstybinis ūkis Jogailaičių laikais - tai 1 tomas senąja rusų k. išleistas Kijeve 1901 (Minske 2009, 2013). Autorius - LDK ūkio istoriografijos klasikas, kurio veikalai turi išliekamąją vertę dėl gausybės pirmą kartą panaudotų istorinių šaltinių (tarp jų - Lietuvos Metrikos). Dirbdamas Maskvos Teisės ministerijos archyve, autorius išnaudojo progą išsamiai susipažinti su turtingo Lietuvos Metrikos fondo medžiaga. Per 900 puslapių su priedais knygoje istorikas nukreipia tyrimus į ekonominę-finansinę pusę, jau įvade pabrėždamas jų svarbą, kaip mažai tyrinėtą LDK istorijos dalį (XIV a. pab. - XVI a. pr.). Išdėsto sunkumus, kurie palietė tyrimo eigą: finansai- jautri viešinimui medžiaga, šaltiniuose trūko knygų ir aktų apie pajamas ir išlaidas, didžiąja dalimi išvados buvo daromos remiantis teisinio pobūdžio šaltiniais. Įvade pateikia plačią šaltinių paieškos geografiją, vardijant ne vienos šalies ir miesto istorinius archyvus ir bibliotekų retų spaudinių saugyklas. Šis tomas turėjo pasitarnauti pagrindu antrajam - apie valstybės biudžetą. Aplinkybės lėmė, kad antrasis tomas nebuvo išleistas, galbūt medžiaga pasitarnavo publikacijoms, įtvirtinančioms Baltarusijos valstybingumą. Lietuvos autoriai, tirdami istorinius LDK įvairios ūkinės veiklos klausimus, pvz.: miško bei medžioklės ūkio organizavimo ir plėtros ar muitininkų darbo, pabrėžia svarų šios knygos indėlį. Išsamiai ištirta muitų, kaip vieno iš svarbesnių valdovo iždo pajamų šaltinių, raida. Miestų-mokesčių mokėtojų sąrašuose 1567 pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Radviliškis. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.