Teminiai vakarai / Thematic evenings
http://elibrary.mab.lt/handle/1/2068
2024-03-28T18:11:06ZParodos „Lietuvos Prezidento institucijai – 100“ atidarymas
http://elibrary.mab.lt/handle/1/23002
Parodos „Lietuvos Prezidento institucijai – 100“ atidarymas
Adamkus, Valdas; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Kasparavičius, Algimantas
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tarė Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai apžvelgė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Žodį tarė ir dr. Stasys Stačiokas – kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius.
2019-04-02T00:00:00ZArvydo Anušausko naujausios knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas
http://elibrary.mab.lt/handle/1/22882
Arvydo Anušausko naujausios knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas
dr. Anušauskas, Arvydas
Daugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949-1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones? Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau, iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė...
2019-03-20T00:00:00ZProfesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės
http://elibrary.mab.lt/handle/1/22380
Profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės
prof. habil. dr. Mikulėnienė, Danguolė; prof. dr. Kardelis, Vytautas; prof. dr. Aliūkaitė, Daiva; prof. dr. Blažienė, Grasilda; dr. Lemeškinas, Ilja
2019 m. vasario 14 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėja – dr. Rima Cicėnienė.
Kaimiškoji tradicinės tarmės gyvavimo aplinka ir ištikimas jos sergėtojas – menkai išsilavinęs senyvo amžiaus vietinis gyventojas – modernybės laikais sudaro galimybę tarsi „iš aukšto“ žvelgti į, kai kurių vertintojų nuomone, gerokai senstelėjusią kaimiškąją ar net kaimietiškąją dialektologiją ir „aukso amžių“, regis, jau nugyvenusius dialektologus.
Pristatoma knyga – tai patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė tyrinėja ikitarmėtyrinį laikotarpį ir lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias ir jaunagramatiškąsias jos ištakas, lietuvių tarmių skyrimą, tyrimų perspektyvų užuomazgas ir jų tipus.
Naujai atrasti (kai kurie visai dar nežinomi) dokumentai ir nauja senųjų faktų interpretacija leidžia pažvelgti į lietuvių dialektologiją kitaip. Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis.
Šiame trijų monografijų cikle lietuvių tarmėtyros faktai pateikiami sistemiškai, t. y. ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Todėl aptariamà ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų ar net visai nežinomų lietuvių tarmių tyrėjų veikla, taip pat išryškinama istorinė ir (ar) išliekamoji jų darbų vertė.
Bene pirmą kartą Lietuvoje pabrėžiamas dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumas.
2019-02-14T00:00:00ZKnygos „Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas
http://elibrary.mab.lt/handle/1/22018
Knygos „Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas
Junevičius, Dainius; dr. Staliūnas, Darius
2019 m. sausio 31 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginio metu buvo pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).
Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai yra jo padarytos pirmosios Lietuvoje nuotraukos už studijos sienų. Korzonas taip pat yra stereoskopinės fotografijos pradininkas Lietuvoje.
Remdamasis Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga, sunkiai prieinamais publikuotais šaltiniais knygos autorius rekonstravo fotografo biografiją, vienoje vietoje sukaupė po pasaulį pasklidusias Korzono darytas nuotraukas. Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Pasakodamas apie fotografo gyvenimą, veiklą, dalyvavimą 1863 m. sukilime bei tremtį, autorius pateikia labai platų istorinį ir kultūrinį kontekstą, todėl knygos skaitytojai sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis, pridėti specialūs akiniai trimačiams vaizdams žiūrėti.
Knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, dailininkė Rasa Janulevičiūtė.
2019-01-31T00:00:00Z