dc.description |
KOJALAVIČIUS-VIJŪKAS, Albertas (Wojciech Wijuk Kojałowicz) *1609 Kaune †1677-10-06 kunigas, pedagogas, istorikas, rašytojas, teologijos daktaras. 1627-08-06 Vilniuje įstojo į Jėzaus Draugiją; 1638 priėmė kunigo šventimus. 1629-1632 studijavo filosofiją Nesvyžiaus jėzuitų kolegijoje, 1634-1638 – teologiją Vilniaus akademijoje. Dėstė poetiką, retoriką, filosofiją ir teologiją Vilniaus akademijoje ir kitose jėzuitų mokyklose. 1649 ėjo Vilniaus akademijos vicekanclerio pareigas, 1654-1655 buvo jos rektorius, 1662-1666 – jėzuitų profesų namų viršininkas. Nuo 1666 gyveno Varšuvoje. Rašė lotynų ir lenkų kalbomis. Jo plunksnai dabar priskiriama apie 20 knygų. Rašė teologijos, istorijos, fizikos temomis. Literatūra: Dworzaczek, Włodzimierz. Kojałowicz Wijuk Wojciech h. Kościesza odm. In: Polski słownik biograficzny. Wrocław [etc.]: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich: Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1967, t. 13/2, z. 57, p. 270-272; Plečkaitis, Romanas. Kojalavičius Albertas. In: Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai. T. 1, Feodalizmo laikotarpis. Vilnius: Mintis, 1980, p. 152-153; Grzebień, Ludwik. Kojałowicz Wijuk Wojciech h. Kościesza. In: Słownik polskich teologów katolickich / pod redakciją Ks. Hieronima Eug. Wyczwskiego OFM. T. 2. Warszawa: Akademia Teologii Katolickiej, 1982, p. 318-322; Piechnik, Ludwik. Rozkwit Akademii Wileńskiej w latach 1600-1655. Rzym: Apud "Institutum Historicum Societatis Jesu", 1983, p. 40, 42 [ir kt.];
Kojalavičius-Vijūkas, Albertas. Lietuvos istorija / [iš lotynų k. vertė Leonas Valkūnas]. Vilnius: Vaga, 1988. 819 p. (Lituanistinė biblioteka; 26); Kuolys, Darius. Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: Renesansas. Barokas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992, p. 178-190 [ir kt.]; Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy, 1564-1995 / opracował Ludwik Grzebień. Kraków: Wydział Filozoficzny Towarzystwa Jezusowego, 1996, p. 291; Akademijos laurai / parengė Morkus Svirskas ir Irena Balčienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1996, p. 87, 88 [ir kt.]; Jučas, Mečislovas. Lietuvos metraščiai ir kronikos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 183-199; Albertas Vijūkas-Kojalavičius iš 400 metų perspektyvos / sudarė ir parengė Sigitas Narbutas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 504 p. (Senoji Lietuvos literatūra; kn. 27); Bonda, Moreno. Jėzuitų istoriografinis kanonas A. Vijūko-Kojalavičiaus darbuose istorijos revoliucijos laikotarpiu (1580-1661): daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. 38 p.; Dilytė, Dalia. Albertas Kojalavičius-Vijūkas. In: Senosios Lietuvos literatūra, 1253-1795. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, p. 205-213; Dilytė, Dalia. Alberto Vijūko-Kojalavičiaus "Lietuvos istorija": poetikos bruožai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 279 p. (Parengė Daiva Narbutienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.abstract |
Dvi Lietuvos istorijos dalys: "Historiae Lituanae pars prior, De rebus Lituanorum ante susceptam Christianam religionem coniunctionemque Magni Lituaniae Ducatus cum Regno Poloniae libri novem" (Gdanskas, 1650) ir "Historiae Lituanae pars altera, seu De rebus Lituanorum a coniunctione Magni Ducatus cum Regno Poloniae ad unionem eorum dominiorum libri octo" (Antverpenas, 1669), yra reikšmingiausias Alberto Kojalavičiaus kūrinys ir svarbiausias Lietuvos istoriografijos veikalas iki XIX a. Tai ‒ pirma istorijos sintezė, skirta tik Lietuvos įvykiams (ligi tol sukurti metraščiai ir kronikos aprašinėjo ir kitus kraštus) ir aprėpianti valstybės istoriją nuo legendinių laikų iki karaliaus Žygimanto Augusto mirties 1572. Autorius daugiausia naudojosi Motiejaus Strijkovskio Kronika (Karaliaučius, 1582; lenk.), papildydamas tekstą kitų veikalų teikiamais faktais ir jam prieinamų dokumentų duomenimis. Dėl to Kojalavičiaus Lietuvos istorija turi nemažą mokslinę vertę. Ji svarbi ir kaip grožinės literatūros (retorinės prozos) kūrinys. Iš jo XVII‒XVIII a. Lietuvos jėzuitų provincijos mokyklose studentai mokėsi gražios taisyklingos lotynų kalbos. Veikalas buvo išverstas į lietuvių k. ir 1978 turėjo pasirodyti minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, tačiau tiražas sovietinės valdžios liepimu buvo sunaikintas. Lietuviškas vertimas pirmąsyk išėjo 1988. Vertė Leonas Valkūnas. (Parengė Daiva Narbutienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |