dc.date.accessioned |
2020-12-16T07:03:51Z |
|
dc.date.available |
2020-12-16T07:03:51Z |
|
dc.date.issued |
1641 |
lt |
dc.identifier.other |
L-17/103/1 |
|
dc.identifier.uri |
http://elibrary.mab.lt/handle/1/28087 |
|
dc.description |
GRUŽEVSKIS, Jonas (Jan Grużewski) *1578 Niagnevičiuose (Naugarduko apskr., Baltarusija) †1646-08-12 Varšuvoje, lietuvių ir lenkų katalikų teologas, jėzuitas (įstojo 1595-10-30), teologijos daktaras (1609), Vilniaus akademijos filosofijos ir scholastinės teologijos profesorius, kilęs iš gausios žemaičių šeimos (tėvai Mikalojus ir Regina Fursaitė susilaukė dviejų dukrų ir penkių sūnų, iš kurių du tapo jėzuitais). Studijavo Vilniuje ir Romoje. 1609-1616 dėstė filosofiją ir teologiją Pultusko, Branevo, Nesvyžiaus ir Vilniaus jėzuitų mokyklose. 1618-1625, 1641-1643 Vilniaus akademijos rektorius. 1628-1631 Varšuvos jėzuitų kolegijos rektorius, 1626-1630 karaliaus Zigmanto Vazos rūmų pamokslininkas. 1642 Kauno jėzuitų kolegijos rektorius. 1643-1646 Lietuvos jėzuitų provincijolas. Prisidėjo, kad 1644 Vilniaus akademijoje būtų įsteigtas Teisės fakultetas. Parašė poleminių religinių veikalų (dalis jų liko neišspausdinta). Garsėjo tolerancija kitatikiams, pasižymėjo giliu pamaldumu, daug dėmesio skyrė katechizavimui Vilniaus mieste. Mokėjo lietuvių kalbą, kuria rašė tikėjimo tiesas aiškinančius eilėraščius, taip pat sakė lietuviškus pamokslus.
Literatūra: Plečkaitis, Romanas. Gruževskis Jonas. In: Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai. T. 1, Feodalizmo laikotarpis / Lietuvos TSR mokslų akademija. Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Vilnius: Mintis, 1980, p. 111–113; Piechnik, Ludwik. Rozkwit Akademii Wileńskiej w latach 1600-1655. Rzym: Apud "Institutum Historicum Societatis Jesu", 1983, p. 26-28, 33-35 [ir kt.]. (Dzieje Akademii Wileńskiej; t. 2); Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy, 1564-1995 = Enciklopedija apie jėzuitus Lenkijos ir Lietuvos žemėse, 1564-1995 / opracował Ludwik Grzebień. Kraków: Wydział Filozoficzny Towarzystwa Jezusowego, 1996, p. 200; Tumelis, Juozas. Gruževskis Jonas. In: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 7, p. 237; Preuschoff, Jan Antoni. Akademijos laurais žydintis Jogailos ir Batoro Vilniaus universitetas / [iš lotynų kalbos vertė Evaldas Grigonis]. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, p. 128–129; Drungilas, Jonas. Jėzuitiškos kilmės "formulės": Jono Gruževskio SJ (*1578–†1646) pavyzdys. In: Drungilas, Jonas. Erelis lokio guolyje: lenkų bajorai Žemaitijoje XVI–XVIII a.: migracija, kalba, atmintis. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 215-220. (Biogramą parengė Daiva Narbutienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.abstract |
Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje 1641 išėjo Vilniaus akademijos rektoriaus J. Gruževskio teologijos veikalo lot. "Ultima et maxima hominis mutatio, sive De mystica cum Deo unione" (Aukščiausias ir didžiausias žmogaus pasikeitimas, arba Apie mistinę vienybę su Dievu) pirmoji dalis. Moralinės teologijos darbe dėstoma katalikiškosios scholastinės moralės filosofijos sistema: kalbama apie įgytą moralinį dorovingumą ir dvi jo dalis - išmintingumą ir saikingumą (nusižeminimą, prielankumą, skaistybę, santūrumą). 1644 ten pat išleista antroji dalis. (Parengė Daiva Narbutienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.provenance |
Submitted by Rytis Leviška (rytis.leviska@mab.lt) on 2020-12-16T07:03:51Z
No. of bitstreams: 1
288958t1.pdf: 373015645 bytes, checksum: fca57276e44c397ddd88f264169c17f6 (MD5) |
en |
dc.description.provenance |
Made available in DSpace on 2020-12-16T07:03:51Z (GMT). No. of bitstreams: 1
288958t1.pdf: 373015645 bytes, checksum: fca57276e44c397ddd88f264169c17f6 (MD5)
Previous issue date: 1641 |
en |
dc.relation.isformatof |
Ultima et maxima hominis mutatio, sive De mystica cum Deo unione, eaque admirabili, et de duplici dispositione ad eandem, tribus libris explicanda. De honestate morali acquisita in communi, eiusq[ue] subiectis partibus duabus prudentia et temperantia ... . Vilnae [Vilnius], 1641. [14], 493, [20] p. |
lt |
dc.relation.uri |
http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000288958 |
lt |
dc.rights |
CC BY-NC-SA 4.0 |
lt |
dc.subject |
Senosios knygos |
lt |
dc.title |
Ultima et maxima hominis mutatio, sive De mystica cum Deo unione, eaque admirabili, et de duplici dispositione ad eandem, tribus libris explicanda |
lt |
dc.type |
Knyga |
lt |
dc.language.iso |
la |
lt |