Początki chemii

Śniadecki, Jędrzej

dc.creator	Śniadecki, Jędrzej	lt
dc.date.accessioned	2021-06-06T17:26:47Z
dc.date.available	2021-06-06T17:26:47Z
dc.date.issued	1800	lt
dc.identifier.other	L-19/267
dc.identifier.uri	http://elibrary.mab.lt/handle/1/28278
dc.description	SNIADECKIS Andrius (Jędrzej Śniadecki) *1768-11-30 Žnine (Gniezno vaivadija, Lenkija) †1838-05-16 Vilniuje (palaidotas Gorodnikų km., Ašmenos raj. Baltarusijoje) Vilniaus universiteto (VU) profesorius, chemijos žinių skleidėjas, chemiją iškėlęs į populiariausių disciplinų tarpą, VU chemijos mokyklos kūrėjas, studijų reformų aktyvus šalininkas, garsus gydytojas, Vilniaus medicinos draugijos steigėjas, Šubravcų draugijos pirmininkas, jos laikraščio Wiadomości Brukowe nuolatinis autorius. 1787 baigė Novodvorsko gimnaziją. 1787-91 studijavo matematiką, vėliau mediciną Krokuvos Jogailos vyriausioje mokykloje. Keletą metų dėstė Fizinėje kolegijoje. 1792-93 studijavo Pavijos universitete (Italija), tobulinosi Milano ligoninėse. 1793 suteiktas medicinos ir filosofijos daktaro laipsnis.1793-95 studijavo Edinburgo universitete, praktikavosi Vienos ligoninėse. 1796 dirbo Voluinėje (Ukraina) šeimos gydytoju. Nuo 1797 VU Chemijos katedros vedėjas, parengė studijų programą. 1798-1803 m. dėstė ir farmaciją. VU įrengė chemijos laboratoriją. 1800 išleido pirmąjį dviejų tomų chemijos vadovėlį lenkų k. "Chemijos pradmenys" (1807- 2-as leidimas, 1816-17 3-ias, 2004- lietuvių k.). 1804 parengė vyriausiosios medicinos mokyklos Voluinėje projektą, išleido vieną pirmųjų pasaulyje biochemijos monografijų "Organinių būtybių teorija" I dalį lenkų k. 1805-1807 parašė "Pastabos apie fizinį vaikų auklėjimą", kur ragino tobulinti medicinos pagalbą, propagavo higieną, sveiką mitybą ir fizinį lavinimą. Knyga pakartotinai išleista 9 kartus. 1806 aktyvus Vilniaus medicinos draugijos kūrėjas, aštuonis kartus išrinktas jos pirmininku. Tais pačiais metais įsigijo Baltupio (Ašmenos raj., Baltarusija) dvarą. 1808 paskelbė atradęs naują cheminį elementą vestį, parengė chemijos vadovėlio mokykloms rankraštį, kuris nebuvo publikuotas. 1811 išleido "Organinių būtybių teorijos" II dalį. 1810-1821 pasirodė vertimai į vokiečių, o 1825 - ir prancūzų k. Lenkijoje. 1812 susitiko su imperatoriumi Napoleonu. 1817 vienas iš Šubravcų (Nenaudėlių) draugijos steigėjų, o 1819 išrinktas jos pirmininku. Draugija humoristiniu stiliumi pašiepė atgyvenusius socialinius papročius. 1817 tapo Peterburgo medicinos-chirurgijos akademijos garbės nariu. 1822 išėjo į pensiją, pasitraukė iš VU, vertėsi medicinos praktika. 1827 grįžo į VU vadovauti Terapijos ir klinikinės medicinos katedrai. 1828 išrinktas Varšuvos medicinos draugijos nariu. 1834 tris mėnesius buvo Medicinos-chirurgijos akademijos rektoriumi. 1838 po mirties išleisti "Organinių būtybių teorija" trys tomai lenkų k. 1861, 1905, 2000 išleista Lenkijoje, 2018 išversta į anglų ir lietuvių k. Visus savo darbus parašė gyvendamas Vilniuje arba Rovnopolio (Baltarusija) dvare. Iš viso išspausdino 34 mokslinius darbus (19 medicinos, 15 chemijos). Nemažai mokslinių darbų skelbė Dziennik Wileński (steigėjas ir redaktorius). Pagrindinė literatūra: Railienė, Birutė. Andrius Sniadeckis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 269 p.; Lietuvos chemijos istorija : nuo seniausių laikų iki 2008 metų. Vilnius : VUL, 2014, 772 p. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.abstract	Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams. Autorius pabrėžia, kad nuo seno chemija buvo vadinama amatų motina, kuri toli pažengė ir prisidėjo prie daugelio menų tobulėjimo, todėl stengėsi aprašyti ir taikomąsias chemijos žinias. Vadovėlis didelės apimties, du tomai- 775 p., trys dalys, 36 skyriai ir 699 poskyriai. Autorius, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis, 266 terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos, kaip rašoma pratarmėje, perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis, citavo jį bei naudojo terminus. Tiek pirmasis, tiek ir vėlesni vadovėlio leidimai (1807, 1816-17) nebuvo verčiami į kitas kalbas, greičiausiai dėl greitai plintančių teorinių ir taikomųjų tos srities žinių ir augančio Vakarų Europos originalių mokslo veikalų skaičiaus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį Vilniaus universitetas (VU) pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido vadovėlio vertimą į lietuvių k. Šis leidimas, nors ir praktiškai nepritaikytas, yra vertingas tuo, kaip pirmasis išsamus chemijos vadovėlis, parašytas ir išleistas VU. Iš lenkų k. vertė: E. Ivaškevič ir M. Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.provenance	Submitted by Rytis Leviška (rytis.leviska@mab.lt) on 2021-06-06T17:26:47Z No. of bitstreams: 1 267844.pdf: 425527554 bytes, checksum: ffd51cff7a45eac290f3e8bc10e83c28 (MD5)	en
dc.description.provenance	Made available in DSpace on 2021-06-06T17:26:47Z (GMT). No. of bitstreams: 1 267844.pdf: 425527554 bytes, checksum: ffd51cff7a45eac290f3e8bc10e83c28 (MD5) Previous issue date: 1800	en
dc.relation.isformatof	Początki chemii : stosownie do teraznieyszego tey umieiętnosci stanu dla pozytku uczniow i słuchaczow ułozone y za wzor lekcyi akademickich słuzyc maiące / przez Jędrzeia Sniadeckiego. W Wilnie : w Drukarni Akademickiey, 1800. 4 nenumeruoti puslapiai, 326 puslapiai, 38 nenumeruoti puslapiai.	lt
dc.relation.uri	http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000267844	lt
dc.rights	CC BY-NC-SA 4.0	lt
dc.subject	Senosios knygos	lt
dc.title	Początki chemii	lt
dc.type	Knyga	lt
dc.language.iso	pl	lt