Abstract:
Vilniaus viešoji biblioteka veikė 1867-1915. Pasak Vadovo sudarytojo, 1832 uždarius Vilniaus universitetą (VU), steigimo idėja kilo 1864, siekiant sudaryti sąlygas visiems savarankiškai šviestis, tam palankios buvo ir istorinės aplinkybės. Knygas kirilica iš Vakarų išstūmė lotyniškoji, o Vilnius tuo metu buvo vadinamas Vakarų Rusijos slavų kalba spausdintų knygų sostine, kuri net 39 metais lenkė Maskvą. Realiai 1864-65 buvo lietuviškos spaudos draudimo pradžia. Aprašomos bibliotekos fondą sudarė VU bibliotekos, Senienų muziejaus, po 1831, 1863 sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų knygos, rankraščiai ir kiti dokumentai. Vardindamas jos turtą, autorius akcentuoja, kad biblioteka pirmauja tarp provincialių viešųjų ir yra trečia po Peterburgo Imperatoriškos ir Maskvos Rumiancevo bibliotekų. Čia randame išsamų jos rinkinių išdėstymą 17-oje salių, patalpose, priklausiusiose universitetui. Aprašydamas keturis pagrindinius skyrius: rusų, užsienio, retų spaudinių ir rankraščių, autorius pateikia lyginamąją leidinių skaičiaus statistiką pagal tematiką nuo bibliotekos atidarymo iki 1904 (viso apie 200 000 tomų). Aprašytas katalogavimo procesas, išvardyti 22 šio darbo leidiniai. Paminėta, kad kasmet bibliotekoje ir muziejuje apsilankydavo 20000 žmonių. Aprašyta kiekviena salė, su jas puošiančiais paveikslais ir biustais, pvz.: Skaitykloje (A) - 50 spintų ir 29 vitrinos, 12-oje galima buvo pamatyti pirmąją kirilica išspausdintą knygą P. Skorinos spaustuvėje Vilniuje Apaštalų darbai ir laiškai (Апостол, 1525; 1564, Maskvoje). (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
