Anotacija, santrauka:
"Sposob stawiania budowli gospodarskich z wrzosu i gliny" - 1834 Vilniuje A. Marcinovskio spaustuvėje išleistas nedidelės apimties darbas lenkų k. apie ūkinių pastatų statybą iš viržių ir molio būdus, vėliau perleistas ir papildytas 1839. Autorius pirmasis Lietuvoje kiek išsamiau aprašė molio statybos techniką, tai buvo jo atsakas į Lietuvos teritorijoje ir kaimyninėse šalyse statomus pastatus iš drėbto molio ir šiaudų. Darbe glaustai aprašomi plūkto ir drėbto molio su šiaudais statiniai, o technologija įvardijama kaip „kopėčių tipo sienos“ - virbais arba šiaudais išpintas medžio karkasas, drėbtas moliu. Pažangesne technologija autorius įvardija statybą iš molio iš šilų jau naudojamą Livonijoje, Kurše, Lietuvoje ir Baltarusijoje, bet niekur nebuvo rašoma, kaip šia technologija statyti. Pastatai iš viržių ir molio, pasak autoriaus, mūsų klimatui pigiausi, lengviausiai pastatomi, stipriausi ir geriausiai atitinka visus ūkio poreikius. Darbas remiasi patirtimi, nuosekliai išdėstyta statybų eiga, o pats darbo procesas toks paprastas, kad kartą pamatęs, gali jam vadovauti. Knyga turėjo įtakos tokio būdo populiarinimui ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Paplito ne tik pažangiuose ūkiuose, dvaruose bei sodybose, bet ir kaimuose. Leidinį papildo litografija su reikalingais darbui įrankiais: šakėmis, kabliais, molio minkymo mašina. Pagrindinė literatūra: Bertašiūtė, R., Skorupskas, R. Molis - seniai lietuvių naudojama statybinė medžiaga. In: Ozonas, 2012, 3(44), p. 25-27. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
