Krassowski, Kajetan, 1784-1854.
Anotacija, santrauka:
Suskaitmenintas leidinys - 1839 Vilniuje Rubeno Rafalovičiaus spaustuvėje perleistas ir papildytas darbas (1834, lenk.) apie ūkinių pastatų statybą iš viržių ir molio būdus ir jų dengimą nedegiais stogais. Autorius pirmasis Lietuvoje kiek išsamiau aprašė molio statybos techniką, o technologiją įvardijo kaip "kopėčių tipo sienos" - virbais arba šiaudais išpintas medžio karkasas, drėbtas moliu. Pažangesne autorius vadina statybą iš molio iš šilų jau naudojamą Livonijoje, Kurše, Lietuvoje ir Baltarusijoje, bet niekur nebuvo rašoma, kaip šia technologija statyti. Pastatai iš viržių ir molio, pasak autoriaus, mūsų klimatui pigiausi, lengviausiai pastatomi, stipriausi ir geriausiai atitinka visus ūkio poreikius. Autorius 1832 netoli Mikailiškių (Vilniaus apskritis) pastatė spirito varyklą, 1833 vandens malūną ir avidę, 1835 palivarko oficiną aprašytu būdu. Knyga remiasi patirtimi, nuosekliai išdėstyta statybų eiga, o pats darbo procesas labai paprastas. Knyga turėjo įtakos tokio būdo populiarinimui ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Paplito ne tik pažangiuose ūkiuose, dvaruose bei sodybose, bet ir kaimuose. Autoriai, aprašantys panašios technologijos istorinį paveldą, pažymi, kad šis metodas turėjo stebėtini ilgą tarnavimo laiką, vystėsi ir tobulėjo sudėtingumo ir struktūrinio subtilumo kryptimi ir išgyveno iki XXI a. Suskaitmeninta knyga turi mokslo istoriko J. Bielinskio (Józef Bieliński, 1848-1926) provenienciją. Pagrindinė literatūra: Bertašiūtė, R., Skorupskas, R. Molis - seniai lietuvių naudojama statybinė medžiaga. In: Ozonas, 2012, 3(44), p. 25-27. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
