Wiadomość o gabinecie fizycznym Uniwersytetu Wileńskiego / Drzewiński Feliks.
Įkeliama...
Dokumentai
Data
Laikotarpis
Autoriai
Sudarytojas, rengėjas ir kt.
Leidėjas
Dokumento šifras
F9-1476
Kitos antraštės
Anotacija, santrauka
Žinios apie Vilniaus imperatoriškojo universiteto Fizikos kabinetą, rektoriaus V. Pelikano nurodymu pateiktos VU istoriją rašančiam komitetui (juodraštis, su taisymais, išbraukymais). Pateikti Fizikos kabineto istorijos faktai nuo 1775 iki 1826 m. (jėzuitų įkurtas "Museum Phisicum" buvo perduotas Edukacinei komisijai), nurodytas VU dėstytojų (F. Dževinskio, K. Krasovskio, S. Stubelevičiaus) indėlis plečiant kabinetą, išvardinti prietaisai. Finansinės ataskaitos pobūdžio informacijoje nurodytos 1789-1822 m. gautos pinigų sumos, už juos įgyti daiktai, prenumeruoti leidiniai ("Description de l`Egypte"), išvardinti 1806 iš Mikuličių nupirktame name rasti sidabriniai daiktai, kurie Fizikos kabineto inventoriuje neįrašyti ir kt. (Parengė Gita Drungilienė). InC – galioja autorių teisės.
Kiti duomenys
DRZEWIŃSKI, Felix (Feliksas Dževinskis) *1788 Voluinėje (Ukraina) †1850 Maskvoje, Vilniaus universiteto (VU) fizikos profesorius, mineralogas ir geologas, įnešęs svarų indėlį keičiant dėstomos fizikos pobūdį iš filosofinio į eksperimentinį, mokant naudotis moksliniais prietaisais, pradedant taikyti matematiką fizikinių reiškinių aprašymui, atnaujinant Fizikos kabinetą bei parankinį jo bibliotekos fondą. Nuo 1809 studijavo Mokytojų seminarijoje prie VU. 1810 suteiktas filosofijos kandidato laipsnis, 1811 studijavo Astronomijos observatorijoje, 1812 tapo filosofijos magistru, 1813 gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1813 iki 1817 VU dėstė mineralogijos kursą. 1816 parengė ir išleido Vilniuje gamtos mokslų mokymo priemonę "Mineralogijos pagrindai" (lenk.). 1817-19 gilino fizikos žinias Paryžiuje, vertė Jeano-Baptiste Bio paskaitų kursą, pargabeno 20 prietaisų ir 110 mokslo veikalų universiteto Fizikos kabinetui bei mineralų mineralogijos kabinetui. Grįžęs 1819, tapo VU Fizikos katedros vedėju ir dėstė fiziką, vadovavo Fizikos kabinetui, nuo 1824- ordinarinis profesorius. Pirmasis dėstė universitete atskirą matematinės fizikos kursą.
Dėstydamas fiziką, naujoviškai aiškino elektromagnetizmo ir optinius reiškinius. Parašė vadovėlį "Eksperimentinės fizikos metinis kursas" (1823, lenk.). Šis Vilniuje išleistas vadovėlis buvo moderniausias Rytų Europoje. Tuo metu universiteto fizikos profesoriai naujienas sužinodavo iš prenumeruojamų mokslinių periodinių leidinių (Journalde Physique, de Chemie et d‘Histoire naturelle, Annales de Chimie et de Physique, Journal de Physique et de Chimie, Journal der Physik ir kiti). Dalis kurso konspektų "Atmosferologija" (lot.) buvo išversta į rusų k. ir išleista Charkove 1833. Parengė fizikos pradžiamokslį ir vadovėlius gimnazijos antrai ir trečiai klasei (1825, lenk.). Paskelbė straipsnių apie elektromagnetizmą, garo mašinas ir meteoritus dienraštyje Dziennik Wileński, kuris tuo metu buvo skirtas mokslo sklaidai. Po universiteto uždarymo, 1832 dėstė fiziką lotynų k., vėliau rusų k. Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje, kur buvo perkeltas ir gerai jo sutvarkytas Fizikos kabinetas (443 prietaisai). 1840 tapo emeritu ir išvyko gyventi į Maskvą. Iki išvykimo į Maskvą toliau rūpinosi Fizikos kabineto prietaisais, kurie atiteko akademijai. Pagrindinė literatūra: Klimka, Libertas; Kivilšienė, Rasa. Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje. Vilnius: VPU leidykla. 2005. 194 p.; Klimka, Libertas, Kivilšienė, Rasa. Edukacinė komisija ir fizikos mokymas senajame Vilniaus universitete. Iš: Istorija, 1999, [T.] 42, p. 31-41. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Apimtis
6 lap. ; 37x24.
Skaitmenintas dokumentas
Leidinyje
Bendrasis fondas. F9. F9, Raidė D.
Rinkinyje
Dokumento bibliografinis aprašas
Kolekcijoje
Naudojimo teisės
CC BY-NC-SA 4.0