Anotacija, santrauka:
Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams. Autorius pabrėžia, kad nuo seno chemija buvo vadinama amatų motina, kuri toli pažengė ir prisidėjo prie daugelio menų tobulėjimo, todėl stengėsi aprašyti ir taikomąsias chemijos žinias. Vadovėlis didelės apimties, du tomai- 775 p., trys dalys, 36 skyriai ir 699 poskyriai. Autorius, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis, 266 terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos, kaip rašoma pratarmėje, perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis, citavo jį bei naudojo terminus. Tiek pirmasis, tiek ir vėlesni vadovėlio leidimai (1807, 1816-17) nebuvo verčiami į kitas kalbas, greičiausiai dėl greitai plintančių teorinių ir taikomųjų tos srities žinių ir augančio Vakarų Europos originalių mokslo veikalų skaičiaus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį Vilniaus universitetas (VU) pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido vadovėlio vertimą į lietuvių k. Šis leidimas, nors ir praktiškai nepritaikytas, yra vertingas tuo, kaip pirmasis išsamus chemijos vadovėlis, parašytas ir išleistas VU. Iš lenkų k. vertė: E. Ivaškevič ir M. Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
