Naršoma pagal Autorius "Daugirdas, Aniolas, 1776-1835"
Rodoma 1 - 2 iš 2
- Rezultatų per puslapį
- Rūšiavimo parinktys
Objektas O loice, metafizyce i filozofii moralney : rozprawa, na skutek konkursu ogłoszonego przez Cesarski Uniwersytet Wileński roku 1820 dnia 1go marca do katedry rzeczonych przedmiotów, napisana / przez Anioła Dowgirda(1821) Daugirdas, Aniolas, 1776-1835Vilniuje 1821 A. Marcinovskio spaustuvėje išspausdintas "Traktatas apie logiką, metafiziką ir moralės filosofiją" buvo pristatytas 1820 Vilniaus universiteto paskelbtam konkursui filosofijos katedrai užimti. Leidinį autorius dedikavo Liudvikui Pliateriui. Knygą sudaro įvadas ir trys skyriai. Pirmajame skyriuje "Logika ir psichologija" pateikiamas logikos apibrėžimas, aptariamas juslumas ir gebėjimas justi, žmogiškojo žinojimo pradžios klausimas, gebėjimas suvokti, pažinti išorinius objektus, pateikiamas logikos ir psichologijos dėstymo planas. Antrajame skyriuje nagrinėjamas metafizikos apibrėžimas ir objektas, prigimtinės teologijos dėstymo planas. Trečiajame skyriuje, skirtame moralinei filosofijai, aptariamas moralės dėsnių vaizdinys, jų dvejopas vertinimas besąlygine ir santykine reikšme, moralės paskatos, moralės filosofijos objektas, apimtis ir skirstymas. Aptariamas moralės filosofijos dėstymo planas. Pabaigoje nurodomi autoriai, kurių veikalais remiamasi (E.B. de Condillac, J. Lock, J.-M. Degérand, I. Kant, J.G. Buhle ir kt.). (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės.Objektas Wykład przyrodzonych myślenia prawideł czyli Logika teoretyczna i praktyczna. Cz. 1 / przez Anioła Dowgirda(1828) Daugirdas, Aniolas, 1776-1835Polocke 1828 Pijorų spaustuvėje išspausdinta leidinio "Prigimtinių mąstymo taisyklių išdėstymas arba teorinė ir praktinė logika" pirmoji dalis. 1832 Vilniuje buvo cenzūros peržiūrėta bei aprobuota antroji veikalo dalis, tačiau taip ir nebuvo išspausdinta, rankraštis neišliko. Knygą sudaro pratarmė, įvadas ir du skyriai. Keliami du tikslai: įrodyti žmogiškojo pažinimo tikroviškumą ir išnagrinėti taisykles, kurių sistema būtų vadovas tiesai nustatyti. Nagrinėjama žinojimo kilmė. Klausiama, kokia mąstymo prigimtis, iš ko kyla žinojimas. Mąstymo prigimtis grindžiama įgimtu intelekto dėsniu, kuris yra prigimtinis natūralus procesas, garantuojantis žinojimo teisingumą. Prigimties dėsnius, reguliuojančius pažinimą ir garantuojančius teisingą žinojimą, vadina logikos dėsniais ir juos laiko pastoviais, nekintančiais. Teigiama, jog egzistuoja patyrimo duomenis organizuojantys bei sutvarkantys principai, garantuojantys pažinimo tikrumą - prigimtinės mąstymo taisyklės kaip galutinės intelekto struktūros. Pažinimo objektyvumas, jo tikroviškumas grindžiamas tuo, kad apie išorinį pasaulį neinformuojantis patyrimas yra neįmanomas. Apibrėžia erdvę ir laiką kaip objektyvias pasaulio charakteristikas ir susitelkia ties erdvės ir laiko vaizdinių susidarymo mechanizmo žmogaus sąmonėje aiškinimu. Šiam mechanizmui nustatyti naudoja psichologinės introspekcijos metodą. Tyrimą baigia sąmonės turinio analize. (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės.