Naršoma pagal Autorius "Markauskaitė, Neringa"

Rodoma 1 - 6 iš 6

Akmenynės bažnyčia: šaltinių ir ikonografijos tyrimai
(2022) Markauskaitė, Neringa
Prie Šalčininkų–Turgelių kelio įkurto Akmenynės dvaro valdoje kelis šimtmečius stovėjusi bažnyčia iki XX a. neišliko. 1926–1928 m. įsteigta nauja Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, kuri, kaip jos pirmtakė, iki šiol nepateko į architektūros tyrėjų akiratį. Šios bažnyčios tyrinėjimus paskatino XVI–XX a. pirmos pusės dvaro dokumentai, kurie saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau – LMAVB) ir Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA). Šaltinių ir iki šiol nedaug pažįstamos ikonografinės medžiagos tyrimai padeda atskleisti Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios architektūros bruožus, įrangą, inventorių. Esminiai žodžiai: Akmenynės dvaras ir bažnyčia, XVII–XIX a. pirma pusė; Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, XX a. pirma pusė; architektūra; inventorius; kūrėjai.
Kristijonas Donelaitis : metų ir raštų ratas
(Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2014)
Šio leidinio atsiradimą lėmė noras trumpais informatyviais tekstais pristatyti skaitytojams, kas žinotina apie Kristijono Donelaičio gyvenimą, kūrybą, jos leidimus, kūrinių vertimus, tyrimus, rašytojo vaizdavimą literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre ir kai kuriuos kitus svarbius dalykus. Knygoje minimi rašytojai, mokslininkai, vertėjai, pedagogai, visuomenės veikėjai, literatūros kūriniai, literatūrinio, meninio, visuomeninio gyvenimo įvykiai, raštijos paminklai žymi XVI–XXI amžių Lietuvos kultūros raidą. Leidiniui panaudota gausi ikonografinė medžiaga, 2011–2013 metais rinkta Lietuvoje bei užsienyje; dalis jos buvo panaudota kelioms parodoms bendru pavadinimu „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“. Viena iš jų buvo surengta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir čia rodyta 2014 I 2–2014 II 12. Kita, kilnojamoji, visus 2014 metus rodoma įvairiose Lietuvos viešosiose bibliotekose. Didžioji šiose parodose eksponuotos medžiagos dalis saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB), Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI ), Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo (LNMMB) ir Vilniaus universiteto (VUB) bibliotekose. Be jų, pasitelkti kai kurie dokumentai iš Baltarusijos valstybinio archyvo-literatūros ir meno muziejaus, Bavarijos valstybinės, Latvijos universiteto akademinės bibliotekos, Lenkijos mokslų akademijos Gdansko bibliotekos, Lenkijos nacionalinės bibliotekos, Lenkijos nacionalinio muziejaus Čartoriskių bibliotekos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto bibliotekos, Melchior Verlag archyvo, „Meno forto“ archyvo, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (NMKČDM), Prūsijos kultūros paveldo Berlyno valstybinės, Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo, teatro „Lėlė“ archyvo, Tryro miesto bibliotekos ir archyvo, Vilniaus universiteto muziejaus, taip pat asmeninių Carmen Caro Dugo, Alfonso Čepausko, Rimanto Dichavičiaus, Petro Gintalo, Alekso Girdenio šeimos, Romualdo Inčirausko, Albino Jovaišo šeimos, Aleksandro Katkovo, Napalio Kitkausko, Vincento Kuprio, Algirdo Matulevičiaus, Vidos Mickuvienės, Kęstučio Stoškaus ir Birutės Žilytės archyvų; dokumentų kopijos publikuojamos, gavus minėtų institucijų bei asmenų leidimą. Už tai visiems reiškiame nuoširdžią padėką. Kai kurie dokumentai skelbiami pirmą kartą. Apie Donelaitį yra labai daug parašyta, jo asmenybė ir personažai įkūnyti gausiuose meno kūriniuose. Nėra lengva aprėpti visa tai netgi keliomis parodomis. Todėl jų rengėjai ir šio leidinio, tarnausiančio parodų katalogu, kūrėjai kreipė dėmesį į pagrindinius dalykus, atskleidžiančius poeto gyvenimą, originalią jo kūrybą ir vertimus į įvairias užsienio kalbas, taip pat jo gyvenimo bei kūrybos tyrimus, kūrinių sklaidą ir jo atminimo įamžinimą – visa tai, kas jį pelnytai leidžia vadinti mūsų Kristijonu Donelaičiu. Šios knygos skaitytojai turi galimybę patys sau žinomais dalykais papildyti kelias jos temas, pratęsti kelis jos pasakojimus ir taip patys tapti savarankiškais jos kūrėjais. Tikimės, kad tam visus mus įkvėps Donelaitis.
Kunigui Pranciškui Tičkovskiui lietuvių kalba mielesnė nei svetima
(2016-01-04) Markauskaitė, Neringa
LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus mokslo darbuotoja, menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė pasakoja apie Bibliotekoje atrastą kolekcininko kunigo Pranciškaus Tičkovskio lietuviškai rašyto laiško juodraštį Kauno kolekcininkui Stasiui Pilkai. Šį dokumentą dr. N. Markauskaitė atrado tyrinėdama dokumentus, susijusius su P. Tičkovskio kolekcija, kurią jis XX a. ketvirtajame dešimtmetyje atidavė Vrublevskių bibliotekai. Tyrimai buvo atliekami rengiant parodą „Kolekcininko kabinetas“.
LMA Vrublevskių bibliotekos raižinių rinkiniai: įrašai ir savininkai
(2015) Markauskaitė, Neringa
Tado Vrublevskio įsteigtoje Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugijoje, taip pat Vrublevskių bibliotekos draugijoje mokslui remti, vėliau Vrublevskių bibliotekoje, be rankraščių, knygų ir kitų spaudinių, buvo renkami ir grafikos kūriniai. Dabar jie saugomi LMA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose. Straipsnyje norima aptarti Vrublevskių bibliotekos raižinių rinkinį. Tyrinėjami grafikos kūriniuose esantys įrašai, kurie padeda atskleisti sąsajas su buvusiais savininkais ir jų rinkiniais.
Pranciškaus Tičkovskio kolekcijos ir archyvo tyrimas: chronologinis aspektas
(2018) Markauskaitė, Neringa
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi kunigo Pranciškaus Tičkovskio rankraščiai, knygos, grafikos kūriniai ir ekslibrisai, senienos ir dantiraščiai, taip pat laiškai ir atvirukai, kurie XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo atiduoti Vrublevskių bibliotekai. Devintajame dešimtmetyje iš nemažos kolekcijos ir asmeninio archyvo dalies, išsaugotos Bibliotekos Rankraščių skyriuje, buvo suformuotas Pranciškaus Tičkovskio fondas (F147). Tačiau kita kolekcijos dalis, apie kurią žinoma iš pavienių spaudinių ir grafikos kūrinių, dar nėra mums pažįstama. Straipsnio tikslas yra aptarti P. Tičkovskio kolekciją, surinktą skirtingais gyvenimo laikotarpiais, atskleisti šios kolekcijos ir archyvo ryšį. Esminiai žodžiai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Pranciškus Tičkovskis; kolekcija; asmeninis archyvas. Keywords: The Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences; Franciszek Tyczkowski; collection; private archive.
Vilniaus bernardinų ansamblis: dvasia ir gyvenimas
(2011) Markauskaitė, Neringa
Recenzuojama knyga: Janonienė, Rūta. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje : pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje. – Vilnius : Aidai, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). – 511, [1] p. : iliustr., faks. ; 25 cm. – Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių ordino 800 metų jubiliejui. – Lietuvos tūkstantmečio programos leidinys. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 483–495. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 503–511. – ISBN 978-9955-656-80-7