4.1. Knygos / Books

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/18

Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights

Paieškos rezultatai

Rodoma 1 - 10 iš 11

Teorya jestestw organicznych
(1838) Śniadecki, Jędrzej
Pagrindinė knygos "Organinių būtybių teorija" medžiaga - materialistinių ir idealistinių pažiūrų nesutarimai ir noras pritaikyti jas gyvajai gamtai, diskusijų įvairovė aiškinant ir kuriant gyvybinių procesų sistemas. Pirmasis tomas išleistas 1804 Varšuvoje, antrasis - 1811 Vilniuje. Apibendrinęs fiziologijos kurso paskaitas, mokslininkas sukūrė vieną pirmųjų teorinių biochemijos darbų pasaulyje ir padėjo fiziologijos mokslo pagrindus Lietuvoje. Leidinys atnešė autoriui pasaulinę šlovę ir gamtos filosofo vardą. 1810 Karaliaučiuje pasirodė pirmo tomo vertimas į vokiečių k., o 1825 - ir visų trijų tomų vertimai Niurnberge. 1825 veikalas išverstas į prancūzų k. Paryžiuje. Šis darbas daugelyje Europos universitetų dešimtmečiais buvo pagrindinis vadovėlis, kuriame gilios mintys reiškiamos aiškiai ir glaustai, o medžiaga svarbi organinės gamtos fiziologijos perpratimui. Pirmasis tomas skirtas bendriesiems principams ir pagrindams, kuriais remiasi gyvybės teorija, aptarti. Antrasis ir trečiasis tomai - išsamiai žmogaus, gyvūnų ir augalų fiziologijai. Savo veikale autorius cituoja 68 autorius. Aprašomas nuskenuotas tritomis- tai 1838 Vilniuje po autoriaus mirties išleistos papildytos ir pataisytos knygos. Kiti leidimai: 1861, 1905 Vilniuje, 2000 Bydgoščiuje (Bydgoszcz, Lenkija), 2018 išverstas į anglų ir lietuvių k. ir išleistas Vilniuje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Teorya jestestw organicznych
(1838) Śniadecki, Jędrzej
Pagrindinė knygos "Organinių būtybių teorija" medžiaga - materialistinių ir idealistinių pažiūrų nesutarimai ir noras pritaikyti jas gyvajai gamtai, diskusijų įvairovė aiškinant ir kuriant gyvybinių procesų sistemas. Pirmasis tomas išleistas 1804 Varšuvoje, antrasis - 1811 Vilniuje. Apibendrinęs fiziologijos kurso paskaitas, mokslininkas sukūrė vieną pirmųjų teorinių biochemijos darbų pasaulyje ir padėjo fiziologijos mokslo pagrindus Lietuvoje. Leidinys atnešė autoriui pasaulinę šlovę ir gamtos filosofo vardą. 1810 Karaliaučiuje pasirodė pirmo tomo vertimas į vokiečių k., o 1825 - ir visų trijų tomų vertimai Niurnberge. 1825 veikalas išverstas į prancūzų k. Paryžiuje. Šis darbas daugelyje Europos universitetų dešimtmečiais buvo pagrindinis vadovėlis, kuriame gilios mintys reiškiamos aiškiai ir glaustai, o medžiaga svarbi organinės gamtos fiziologijos perpratimui. Pirmasis tomas skirtas bendriesiems principams ir pagrindams, kuriais remiasi gyvybės teorija, aptarti. Antrasis ir trečiasis tomai - išsamiai žmogaus, gyvūnų ir augalų fiziologijai. Savo veikale autorius cituoja 68 autorius. Aprašomas nuskenuotas tritomis- tai 1838 Vilniuje po autoriaus mirties išleistos papildytos ir pataisytos knygos. Kiti leidimai: 1861, 1905 Vilniuje, 2000 Bydgoščiuje (Bydgoszcz, Lenkija), 2018 išverstas į anglų ir lietuvių k. ir išleistas Vilniuje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Początki chemii dla użycia słuchaczów przy Imperatorskim Wileńskim Uniwersytecie
(1817) Śniadecki, Jędrzej
Chemijos pradmenys - tai 3-iasis pataisytas ir papildytas leidimas (1800 - 1-asis, 1807 - 2- asis). Kaip rašo autorius pratarmėje, leidimas tarnauja tikslui, kad papildyti vadovėlį naujai atrastais elementais, naujais stebėjimais, nes chemija tobulėja ir keičiasi beveik kasdien, keičiasi taisyklės moksle, tad teko redaguoti ir perdaryti kai kurias dalis. Teko koreguoti ir patį žodyną, autorius kritikuoja žalojančius kalbą, svetimų naujadarų plitimą, kreipiasi į mokinius, kad jie rūpintųsi mokslo tobulinimu ir populiarinimu ir "duotų ramybę kalbai", kad prigytų nusistovėję apibrėžimai. Autorius apgailestauja, kad iki šiol nėra pateikiamas atskirai cheminės technologijos kursas. Vadovėlis didelės apimties - du tomai per 900 p. Dar pirmos laidos vadovėlio pasirodymą pats autorius pavadino būtinybe chemijos mokymo klausimui spręsti bei terminijai norminti. Didžioji dalis terminijos perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas, pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis ir citavo jo samprotavimus bei naudojo terminus. Pirmas tomas iliustruotas 3 lentelių lapais, kuriuose vaizduojami chemijos laboratoriniams darbams naudojami prietaisai ir indai. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Początki chemii dla uzycia słuchaczow akademickich
(1807) Śniadecki, Jędrzej
Chemijos pradmenys - tai pirmos laidos vadovėlio, išleisto 1800, antroji pataisyta ir papildyta laida. Profesorius išanalizavo ir apibendrino naujausius chemijos mokslo laimėjimus, kurie ir pasirodė naujoje laidoje. Didžiausias papildymas- tirpumo teorija. Būtinybe išleisti antrą leidimą pats autorius įvardija pratarmėje, kaip norą savo mokiniams išdėstyti šiuolaikinio lygio mokslą. Turėdamas tikslą glaustai, bet vaizdingai išdėstyti dalyką, autorius kai kuriuos aprašymus išplėtė ir papildė. Pirmojo chemijos vadovėlio pasirodymą lėmė būtinybė chemijos mokymo klausimui spręsti bei terminijai norminti. A. Sniadeckis, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis - terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas, pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis ir citavo jo samprotavimus bei naudojo terminus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį VU pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido 1800 leidimo vertimą į lietuvių k. Iš lenkų k. vertė: Emilija Ivaškevič ir Mudis Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Początki chemii
(1800) Śniadecki, Jędrzej
Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams. Autorius pabrėžia, kad nuo seno chemija buvo vadinama amatų motina, kuri toli pažengė ir prisidėjo prie daugelio menų tobulėjimo, todėl stengėsi aprašyti ir taikomąsias chemijos žinias. Vadovėlis didelės apimties, du tomai- 775 p., trys dalys, 36 skyriai ir 699 poskyriai. Autorius, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis, 266 terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos, kaip rašoma pratarmėje, perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis, citavo jį bei naudojo terminus. Tiek pirmasis, tiek ir vėlesni vadovėlio leidimai (1807, 1816-17) nebuvo verčiami į kitas kalbas, greičiausiai dėl greitai plintančių teorinių ir taikomųjų tos srities žinių ir augančio Vakarų Europos originalių mokslo veikalų skaičiaus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį Vilniaus universitetas (VU) pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido vadovėlio vertimą į lietuvių k. Šis leidimas, nors ir praktiškai nepritaikytas, yra vertingas tuo, kaip pirmasis išsamus chemijos vadovėlis, parašytas ir išleistas VU. Iš lenkų k. vertė: E. Ivaškevič ir M. Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
O fizyczném wychowaniu dzieci
(1856) Śniadecki, Jędrzej
Teorya jestestw organicznych
(1861) Śniadecki, Jędrzej
Początki chemii dla uzycia słuchaczow akademickich
(1807) Śniadecki, Jędrzej
Chemijos pradmenys - tai pirmos laidos vadovėlio, išleisto 1800, antroji pataisyta ir papildyta laida. Profesorius išanalizavo ir apibendrino naujausius chemijos mokslo laimėjimus, kurie ir pasirodė naujoje laidoje. Didžiausias papildymas- tirpumo teorija. Būtinybe išleisti antrą leidimą pats autorius įvardija pratarmėje, kaip norą savo mokiniams išdėstyti šiuolaikinio lygio mokslą. Turėdamas tikslą glaustai, bet vaizdingai išdėstyti dalyką, autorius kai kuriuos aprašymus išplėtė ir papildė. Pirmojo chemijos vadovėlio pasirodymą lėmė būtinybė chemijos mokymo klausimui spręsti bei terminijai norminti. A. Sniadeckis, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis - terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas, pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis ir citavo jo samprotavimus bei naudojo terminus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį VU pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido 1800 leidimo vertimą į lietuvių k. Iš lenkų k. vertė: Emilija Ivaškevič ir Mudis Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Początki chemii
(1800) Śniadecki, Jędrzej
Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams. Autorius pabrėžia, kad nuo seno chemija buvo vadinama amatų motina, kuri toli pažengė ir prisidėjo prie daugelio menų tobulėjimo, todėl stengėsi aprašyti ir taikomąsias chemijos žinias. Vadovėlis didelės apimties, du tomai- 775 p., trys dalys, 36 skyriai ir 699 poskyriai. Autorius, nenusileidęs rektoriaus raginimui skaityti paskaitas lotyniškai, vaizdingai dėstė kursą lenkų k. ir, rašydamas vadovėlį, kūrė lenkiškus pavadinimus ir terminus. Trečioje dalyje pateiktas chemijos žodynėlis, 266 terminai lenkų k., daugelio jų atitikmenys naująja ir senąja lotynų k. Didžioji dalis terminijos, kaip rašoma pratarmėje, perimta iš Liudviko Pliaterio (Plater, 1775-1846). Kaip žymaus prancūzų mokslininko A.L. Lavuazje (Antoine-Laurent de Lavoisier, 1743-94) pasekėjas pirmame tome pilnai rėmėsi jo teorijomis, citavo jį bei naudojo terminus. Tiek pirmasis, tiek ir vėlesni vadovėlio leidimai (1807, 1816-17) nebuvo verčiami į kitas kalbas, greičiausiai dėl greitai plintančių teorinių ir taikomųjų tos srities žinių ir augančio Vakarų Europos originalių mokslo veikalų skaičiaus. Švenčiant chemijos dėstymo 220 metų sukaktį Vilniaus universitetas (VU) pagerbė pirmąjį Chemijos katedros vedėją ir 2004 išleido vadovėlio vertimą į lietuvių k. Šis leidimas, nors ir praktiškai nepritaikytas, yra vertingas tuo, kaip pirmasis išsamus chemijos vadovėlis, parašytas ir išleistas VU. Iš lenkų k. vertė: E. Ivaškevič ir M. Šalkauskas. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
Teorya jestestw organicznych
(1838) Śniadecki, Jędrzej
Pagrindinė knygos "Organinių būtybių teorija" medžiaga - materialistinių ir idealistinių pažiūrų nesutarimai ir noras pritaikyti jas gyvajai gamtai, diskusijų įvairovė aiškinant ir kuriant gyvybinių procesų sistemas. Pirmasis tomas išleistas 1804 Varšuvoje, antrasis - 1811 Vilniuje. Apibendrinęs fiziologijos kurso paskaitas, mokslininkas sukūrė vieną pirmųjų teorinių biochemijos darbų pasaulyje ir padėjo fiziologijos mokslo pagrindus Lietuvoje. Leidinys atnešė autoriui pasaulinę šlovę ir gamtos filosofo vardą. 1810 Karaliaučiuje pasirodė pirmo tomo vertimas į vokiečių k., o 1825 - ir visų trijų tomų vertimai Niurnberge. 1825 veikalas išverstas į prancūzų k. Paryžiuje. Šis darbas daugelyje Europos universitetų dešimtmečiais buvo pagrindinis vadovėlis, kuriame gilios mintys reiškiamos aiškiai ir glaustai, o medžiaga svarbi organinės gamtos fiziologijos perpratimui. Pirmasis tomas skirtas bendriesiems principams ir pagrindams, kuriais remiasi gyvybės teorija, aptarti. Antrasis ir trečiasis tomai - išsamiai žmogaus, gyvūnų ir augalų fiziologijai. Savo veikale autorius cituoja 68 autorius. Aprašomas nuskenuotas tritomis- tai 1838 Vilniuje po autoriaus mirties išleistos papildytos ir pataisytos knygos. Kiti leidimai: 1861, 1905 Vilniuje, 2000 Bydgoščiuje (Bydgoszcz, Lenkija), 2018 išverstas į anglų ir lietuvių k. ir išleistas Vilniuje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.

4.1. Knygos / Books

Filtrai

Nustatymai

Rikiuoti pagal

Rezultatų puslapyje

Paieškos rezultatai