4.1. Knygos / Books
Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights
34 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Iезуиты в Литве(1875) Kirkor, Adam Honory, 1818–1886Objektas Obrazki litewskie : ze wspomnień Tułacza Sobarri(1874) Kirkor, Adam Honory, 1818–1886Objektas Objektas Złota księga szlachty polskiej(1879) Żychliński, TeodorObjektas Отчет Виленскаго дворянскаго клуба ...(1873-[1915]) Klub Szlachecki (Vilnius)Objektas Vaikų knįgelē(1864) Valančius, MotiejusObjektas Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna(1860) Syrokomla, WładysławIškylos iš Vilniaus po Lietuvą - XIX a. poeto ir kultūros veikėjo, betarpiškai susijusio su Lietuva ir Vilniaus kraštu, viena iš kraštotyros ir kelionių įspūdžių dviejų dalių knyga, išleista lenkų k. Vilniuje 1857-1860 A. Marcinovskio spaustuvėje. Tai poetiškas ir kartu informatyvus išsilavinusio keliautojo, mylinčio savo kraštą, dialogas su istorija. Autorius ragina pirmiau pažinti savo kraštą, jo pažinimą istoriniu, gamtiniu, etnografiniu, archeologiniu ir geografiniu požiūriu laiko tikrosios Tėvynės meilės išraiška. Knygas galima laikyti ir turistiniu vadovu- aprašytas kelias, atstumai, poilsio vietos, ir - kelionių po Lietuvą istorine panorama, kadangi lankomų vietų aprašymai remiasi nuodugniais istorijos tyrinėjimais ir istorinių šaltinių analize. Visas Trakų karaimų istorijos aprašymas paremtas karaimų rankraščiais, gautais iš karaimų teologo Firkovičiaus, kurį autorius pažinojo asmeniškai. Antroje dalyje autorius panaudojo Nemėžio totorių dokumentus. Tarp įdomiausių - 1684 po mūšio su turkais sunkiai sužeisto Lietuvos totorių kario testamentas. Nuoroda rodo, kad Kernavės istorija remiasi jos bažnyčios archyvais. Kad autorius įvaldė istoriografijos taisykles, rodo cituojamų autorių ir jų darbų gausa. Panaudoti 23 autorių darbai, kurių didžioji dalis buvo iš Sirokomlės Bareikiškių bibliotekos rinkinių. Autorius ne tik lankė ir aprašė piliakalnius, pilis, bažnyčias, dvarus ir miestelius, jis rinko ir lietuviškus žodžius, ne tik juos fiksavo, bet ir aiškinosi jų kilmę. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.Objektas Dumania nad najwyższemi zagadnieniami człowieka, poprzedzone historyczném rozwinięciem głównych systematów filozoficznych od Kanta do najnowszych czasów(1861) Gołuchowski, Józef1861 Juozapo Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje lenkų filosofės ir pedagogės Eleonoros Ziemienckos (Eleonora Ziemięcka, 1819-1869) lėšomis išleistas didelės apimties dviejų tomų veikalas pasirodė jau po autoriaus mirties. Pirmąjame tome spausdinami Eleonoros Ziemenckos atsiminimai apie Juzefą Goluchovskį. Knygoje remiantis įvairių filosofų (Kanto, Fichtės, Šelingo, Hėgelio, Herbarto ir kt.) idėjomis nagrinėjami žmogaus ir gamtos santykis, filosofijos mokslo uždaviniai, problemos, jo padėtis slavų bei germanų tautų kultūrose, istorijos, meno, tikėjimo įtaka žmogaus gyvenime. (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės.Objektas O litewskich i polskich prawach, o ich duchu, źródłach, związku i o rzeczach zawartych w pierwszym Statucie dla Litwy 1529 roku wydaném.(1861) Czacki, Tadeusz, 1765-1813Dviejų tomų veikalo "O litewskich i polskich prawach, o ich duchu, źródłach, związku i o rzeczach zawartych w pierwszym Statucie dla Litwy 1529 roku wydaném" (Apie lietuvių ir lenkų teises I Lietuvos Statute) 3-iasis leid., išleistas 1861 K. J. Turovskio (Kazimierz Józef Turowski), spaustuvėje "Czasu" Krokuvoje. Knygoje rašoma apie Lietuvos ir Lenkijos įstatymus ir pateikiamas I Lietuvos Statuto tekstas (1529). Autorius I Lietuvos Statutą iš lotynų k. išvertė į lenkų k. ir pateikė išsamius paaiškinimus. Šis darbas pradėjo Lietuvos Statuto ir Lietuvos teisės mokslinius tyrinėjimus. Veikalą parašė remdamasis paties sukaupta didžiule biblioteka. Autorius buvo kritikuojamas, kad I Lietuvos Statutą vertė ne iš LDK slavų kanceliarinės k., o nelabai tikslaus lotynų k. vertimo, todėl kai kur prisidėjo prie teksto iškraipymo. Vis dėlto, šio darbo didžiausia vertė buvo ne tiek vertimas, kiek atskirų Statuto dalių komentarai, kurių veikale yra daug ir kai kurie jų apima atskirus vieną ar net kelis puslapius, o kiti išauga į atskirus esė. Nors ir nebuvo išvengta klaidų, šis darbas autorių išgarsino mokslo pasaulyje. Pirmasis leidimas -1800-01 Varšuvoje, antrasis - 1843 Poznanėje, vėlesnis - 1987 Varšuvoje. Jonas Šliūpas (1861-1944) I Lietuvos Statutą iš lenkų k. išvertė į lietuvių k. ir išspausdino Lietuvos istorijos 3-iame tome ("Lietuvių tauta senovėje ir šiądien", Chicago, Ill., 1909), pateikdamas ir dalį T. Časkio komentarų. (Parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės.Objektas