Knygos / Books
Rinkinio visus dokumentus galima skaityti tik prisijungus prie elektroninio archyvo. Prisijungimo teisė neribojama. Tekstų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
3 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Бумага в Литве в XV-XVIII веках(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1979) Laucevičius, Edmundas„Popierius Lietuvoje XV - XVIII a.“ - tai trumpesnis E. Laucevičiaus knygos, išleistos 1967 m., vertimas iš lietuvių kalbos. Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę.Objektas Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1967) Laucevičius, EdmundasŠis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę. Šiame atlase vandenženkliai grupuojami temiškai pagal jų bendrą išvaizdą. Vandenženklių pavadinimai surašyti atskirame sąraše abėcėlės tvarka. Greta lietuviško pavadinimo, jei vandenženklis yra žinomas už Lietuvos ribų, duodamas jo tarptautinis pavadinimas. Bendri lietuvių ir lenkų herbų pavadinimai surašyti lietuviškai ir lenkiškai. Vakarų Europos herbai tiktai trumpai apibūdinti. Kiekvienas vandenženklis turi eilės numerį, taip pat nurodyta popieriaus panaudojimo data bei vieta (kada ir kur dokumentas surašytas arba išspausdinta knyga) ir kur yra dokumentas arba knyga. Be to, apie vandenženklius, kurie buvo anksčiau kitų autorių paskelbti, yra atitinkamos pastabos, nurodant popieriaus panaudojimo datą.Objektas XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1976) Laucevičius, EdmundasKnygų įrišimo istorija Lietuvoje yra gana sena, tačiau beveik netyrinėta. Lietuvos Mokslų akademijos biblioteka, nutarusi išleisti E. Laucevičiaus parengtą darbą „XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“, tikisi bent iš dalies užpildyti šią knygotyros ir apskritai kultūros istorijos spragą. Lietuva ir jos sostinė Vilnius viduramžiais užėmė žymią vietą Europos knygų platinimo ir komplektavimo srityje. Senajame Vilniaus universitete ypatingai daug buvo sukaupta Vakarų Europoje spausdintų knygų. Dalis jų įrišta Vilniaus knygrišių ceche. Archyvinė medžiaga apie knygų rišimą bei puošimą Lietuvoje gana negausi - XVII a. viduryje, karo metu, žuvo Vilniaus cechų knygos ir Vilniaus magistrato bei kitų miestų archyvai. Vis dėlto, remiantis surastomis žinių nuotrupomis, autoriui pavyko išaiškinti 130 knygrišių, dirbusių Lietuvoje XV-XVIII amžiais. Darbe surinkta daug vertingų, dar neskelbtų duomenų iš Lietuvos ir užsienio bibliotekų bei archyvų. Čia aprašoma apie šešis šimtus įrišimų knygų, kurios buvo laikomos įvairiose Lietuvos bibliotekose XV-XVIII a., pateikiama žinių iš knygrišystės istorijos, apie knygų rišimo techniką bei jų puošimą, apie Vilniaus knygrišių cechą. Knygos vertę didina iliustracijos - Įrišimų bei jų detalių pavyzdžiai. Leidžiama knyga bus naudinga visiems, kas domisi knygotyra ir apskritai kultūros istorija. Savo recenzijomis prie leidinio patobulinimo prisidėjo istorijos mokslų daktaras Mečislovas Jučas ir docentas Tadas Adomonis, taip pat Danutė Sklėriūtė, patikrinusi lotyniškus tekstus. Paskutiniame darbo etape, baigiant tvarkyti knygos iliustracijas, daug triūso įdėjo Valerija Dichavičienė. Redakcinė kolegija jiems visiems nuoširdžiai dėkoja. Pratarmė