4.2. Periodika / Periodicals
Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights
Objektas Biełarus(1913)Objektas Objektas Biełaruskaja Krynica, 1925(1925)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1926(1926)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1927(1927)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1928(1928)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1929(1929)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1930(1930)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1931(1931)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1932(1932)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1933(1933)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1934(1934)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1935(1935)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1936(1936)Objektas Biełaruskaja Krynica, 1937(1937)Objektas Biełaruskaje žyćcio(1919)Objektas Objektas Objektas Dzieje dobroczynności krajowey i zagraniczney z wiadomościami ku wydoskonaleniu jey służącemi : pismo periodyczne z poruczenia J.W. Rimskiego Korsakowa, gubernatora wojennego litewskiego ... na dochod domu ubogich Towarzystwa Wileńskiego Dobroczynności wydawane(1823)Labdarybės istoriją lenkų k. 1820-24 leido Vilniaus labdarybės draugija (VLD), 1807 įkurta ir gyvavusi iki pat 1940. Vilnius, po padalijimų patekęs į Rusijos imperijos sudėtį, pažemintas iki vieno iš daugelio gubernijos miestų, Vilniaus universiteto dėka tapo "prisijungtų žemių" kultūriniu centru. Čia XIX a. pr. kūrėsi įvairios kultūrinės organizacijos, mokslo draugijos, leidyklos ir knygynai. Labdarybės istorija spausdintu žodžiu siekė paveikti plačius visuomenės sluoksnius, įtraukti į veiklą, kurios tikslas pagerinti vargingųjų sluoksnių buitį. Mėnraštis tarnavo mokymo tikslams, savišvietai ir labdaros skatinimui. Be klausimų, susijusių su VLD veikla, vargšų globa Europoje ir pasaulyje, leidinyje buvo sprendžiamos aktualios socialinės problemos: švietimo, medicinos, gydymo įstaigų, technikos ir pramonės, žemės ūkio klausimai. Mėnraštis pasižymėjo turinio įvairumu, be VLD informacijos, spausdino nekrologus, grožinius kūrinius, aprašinėjo kultūrinius renginius, skirtus paremti draugiją. Leidėjai akcentavo "meilės ir gailestingumo artimui" svarbą, paramos ir labdaros skatinimą, deklaravo, kad pelnas bus skiriamas draugijos veiklai. 1824 išėjo paskutinis numeris, leidybinė veikla nutraukta dėl lėšų stokos. Nepaisant savo trumpo gyvavimo, leidinys sudaro vertingą istorijos šaltinį, išgelbėjusį nuo užmaršties daug svarbios informacijos, reikalingos XIX a. pr. socialinės istorijos tyrimams. Redaktoriai: K. Kontrimas (iki 1822), M. Olševskis, M. Malinovskis (1823-24), L. Rogalskis, A.E. Odynecas, A. Marcinovskis, B. Chlebovskis. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.Objektas Dziennik urzędowy Okręgu Szkolnego Wileńskiego(1922)1922 Lenkijos Seimui prijungus Vilniaus kraštą prie Lenkijos, teritorija buvo padalinta į mokyklų apygardas, kurioms vadovavo kuratoriai pavaldūs Tikybų ir viešojo švietimo ministrui, reorganizuotas švietimo reikalų tvarkymas. Dauguma valstybinių mokyklų buvo lenkų. 1938 liko tik dvi privačios lietuvių pradinės mokyklos ir Vytauto Didžiojo gimnazija. Vilniaus mokyklų apygardos kuratorijos žinios - 1922-39 Vilniuje leistas oficialus mokyklų laikraštis lenkų k., kuriame viešinami ministerijos potvarkiai kuratoriams, mokyklų inspektoriams, skelbiami įvairių komisijų veiklos rezultatai, valstybinių ir privačių mokyklų veiklos statistika, spausdintas ministerijos aplinkraštis apie įvairias edukacines veiklas ir jų tvarkas. Pvz.: 1926 veikė 312 viešųjų mokyklų. Mokyklų tinkle priskaičiuoti 2124 etatai (Vilniuje- 303). 1927 žiniose atsiranda turinio abėcėlinė rodyklė. 1933 - pasirodo iliustracijos, 1935 - fotografijos, Nr. 11 straipsnis apie fotografijos poveikį jaunimo estetiniam auklėjimui iliustruotas meninėmis nuotraukomis (Jano Bulhako. Agava, p. 278). 1937 Nr. 2 kronikoje apie mokinių skaičių pagal tautybes paminėta, kad privačiose gimnazijose mokėsi 336 lietuviai. Nr. 10 ir 11 gausiai iliustruoti atnaujintų mokyklų nuotraukomis ir fotografijomis iš renginių J. Pilsudskio metinių proga. 1938 žiniose spausdinami grafikai, žemėlapiai, iliustruojantys straipsnius apie mokyklų turistinę-kraštotyrinę veiklą. Leidinio turinys gali pasitarnauti okupuoto Vilniaus krašto mokyklų, tarp jų ir lietuviškųjų, veiklai tirti. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.