Государственное хозяйство Великаго княжества Литовскаго при Ягеллонах. Т. 1

Доўнар-Запольскi, Мiтрафан Вiктаравiч

dc.creator	Доўнар-Запольскi, Мiтрафан Вiктаравiч	lt
dc.date.accessioned	2021-02-02T13:56:29Z
dc.date.available	2021-02-02T13:56:29Z
dc.date.issued	1901	lt
dc.identifier.other	2-617726/1
dc.identifier.uri	http://elibrary.mab.lt/handle/1/28133
dc.description	DOVNAR-ZAPOLSKIJ Mitrofan (Mitrofanas Dovnár-Zapòlskis) *1867-06-02 Rečicoje (Gomelio sr., Baltarusija) †1934-09-30 Maskvoje baltarusių profesorius, istorikas, etnografas, ekonomistas. Kijeve, dar mokydamasis gimnazijoje, verčiasi pamokomis ir literatūriniu darbu (1887 parašo per 10 straipsnių). 1889-94 studijuoja ir sėkmingai baigia Kijevo universiteto istorijos-filosofijos fakultetą. 1895-98 dirba Maskvos Teisės ministerijos archyve, kur saugomi LDK istoriniai dokumentai, tame tarpe ir Lietuvos Metrika. Būdamas Lietuvos Metrikos archyvaru, jiems skiria visą dėmesį. 1898-1901 - dirba Maskvos, 1901-19 - Kijevo universitete. Vienas iš Archeografinės komisijos prie Maskvos mokslo draugijos steigėjų. 1890-1892 publikuoja antropologinių ir etnografinių ekspedicijų po Baltarusiją tyrimus. 1901 Kijeve apgina disertaciją "LDK valstybinis ūkis Jogailaičių laikais". 1905 Kijeve įkuria aukštuosius moterų vakarinius kursus, 1906 - verslo kursus, vėliau išaugusius į Kijevo verslo institutą, tampa pirmuoju jo rektoriumi. 1918 dalyvauja kartografinės komisijos etninei Lietuvos ir Baltarusijos sienai nustatyti veikloje. Bendradarbiauja su baltarusių spauda, padeda organizuoti Baltarusių valstybinį universitetą. Dėsto Charkove (Ukraina) ir Baku (Azerbaidžanas), 1925-26 profesoriauja ir vadovauja Baltarusijos istorijos katedrai universitete. Persekiojamas ir dėl fundamentalaus veikalo "Baltarusijos istorija" (1925) pasmerkimo, kaip ideologiškai kenksmingo (išleisto tik 1994, praėjus 60 metų po mirties), 1926 išvyksta ir iki mirties dirba Maskvoje. Savo garsiąją tūkstančių tomų biblioteką palieka, kuri vėliau tampa Baltarusijos mokslų akademijos bibliotekos pagrindu. Visi 1930-34 darbai persekiojami aršios kritikos, klijuojant nacionalizmo etiketes. Pagrindinės veiklos kryptys - baltarusiško valstybingumo įtvirtinimo ir ištakų, nacionalinio-kultūrinio išskirtinumo ir etnografijos tyrimai. Publikuota per 200 mokslinių darbų iš Baltarusijos, Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos etnografijos, socialinės-ekonominės ir politinės istorijos. Kiti svarbūs veikalai rusų k. "LDK valstybinis ūkis Jogailaičių laikais" (1901, t.1), "Ginčytini Lietuvos-Rusijos seimo istorijos klausimai" (1901), "Vakarų Rusijos valstietijos struktūros XVI a. apybraižos" (1905). Darbai turi išliekamąją vertę dėl gausybės pirmą kartą panaudotų istorinių šaltinių (tarp jų - Lietuvos Metrikos). Istorinių šaltinių publikacijos: "Lietuvos-Rusijos valstybės aktai" - Lietuvos Metrikos 1390-1529 dokumentų rinkinys, išleistas 1899, kur chronologiškai skelbiama 119 dokumentų, rašytų LDK kanceliarine slavų ir lotynų k. Šios valdovų privilegijos - svarbus šaltinis LDK socialiniams, ekonominiams ir teisiniams santykiams tirti; "Teisingumo ministerijos Maskvos archyvo dokumentai" (1897). Parašė etnografijos veikalų. Straipsnyje "Burtininkavimas Šiaurės vakarų krašte XVII-XVIII a." (1909, rusų k.) pirmasis prabilo apie raganų gaudymą Lietuvoje. Pagrindinė literatūra: Dovnar-Zapolskij Mitrofan. In: VLE, 2004, t. V, Dis-Fatva, p. 104; Гутнов, Д.А. Довнар-Запольский Митрофан Викторович. In: Историки России: Биографии. Москва, 2001, p. 434-440. (Biogramą parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.abstract	LDK valstybinis ūkis Jogailaičių laikais - tai 1 tomas senąja rusų k. išleistas Kijeve 1901 (Minske 2009, 2013). Autorius - LDK ūkio istoriografijos klasikas, kurio veikalai turi išliekamąją vertę dėl gausybės pirmą kartą panaudotų istorinių šaltinių (tarp jų - Lietuvos Metrikos). Dirbdamas Maskvos Teisės ministerijos archyve, autorius išnaudojo progą išsamiai susipažinti su turtingo Lietuvos Metrikos fondo medžiaga. Per 900 puslapių su priedais knygoje istorikas nukreipia tyrimus į ekonominę-finansinę pusę, jau įvade pabrėždamas jų svarbą, kaip mažai tyrinėtą LDK istorijos dalį (XIV a. pab. - XVI a. pr.). Išdėsto sunkumus, kurie palietė tyrimo eigą: finansai- jautri viešinimui medžiaga, šaltiniuose trūko knygų ir aktų apie pajamas ir išlaidas, didžiąja dalimi išvados buvo daromos remiantis teisinio pobūdžio šaltiniais. Įvade pateikia plačią šaltinių paieškos geografiją, vardijant ne vienos šalies ir miesto istorinius archyvus ir bibliotekų retų spaudinių saugyklas. Šis tomas turėjo pasitarnauti pagrindu antrajam - apie valstybės biudžetą. Aplinkybės lėmė, kad antrasis tomas nebuvo išleistas, galbūt medžiaga pasitarnavo publikacijoms, įtvirtinančioms Baltarusijos valstybingumą. Lietuvos autoriai, tirdami istorinius LDK įvairios ūkinės veiklos klausimus, pvz.: miško bei medžioklės ūkio organizavimo ir plėtros ar muitininkų darbo, pabrėžia svarų šios knygos indėlį. Išsamiai ištirta muitų, kaip vieno iš svarbesnių valdovo iždo pajamų šaltinių, raida. Miestų-mokesčių mokėtojų sąrašuose 1567 pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Radviliškis. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.provenance	Submitted by Rytis Leviška (rytis.leviska@mab.lt) on 2021-02-02T13:56:29Z No. of bitstreams: 1 155383.pdf: 724186909 bytes, checksum: f8d0428c3a972ea0391d23d9f3a5f37f (MD5)	en
dc.description.provenance	Made available in DSpace on 2021-02-02T13:56:29Z (GMT). No. of bitstreams: 1 155383.pdf: 724186909 bytes, checksum: f8d0428c3a972ea0391d23d9f3a5f37f (MD5) Previous issue date: 1901	en
dc.relation.isformatof	Государственное хозяйство Великаго княжества Литовскаго при Ягеллонах. Т. 1 / М. Довнар-Запольскiй. Кіев, : О-во печати и издат. дела Н.Т. Корчакъ-Новицкаго, 1901. VIII, 807 puslapiai, CXII	lt
dc.relation.uri	http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000155383	lt
dc.rights	CC BY-NC-SA 4.0	lt
dc.title	Государственное хозяйство Великаго княжества Литовскаго при Ягеллонах. Т. 1	ru
dc.type	Knyga	lt
dc.language.iso	ru	lt