dc.description |
KIRKOR Adam Honory (Adomas Honoris Kirkoras), slapyv. Jan ze Śliwina, J. Ze Ś., Jan Waligórski, Sobarri, Tulacz Sobarri *1818-01-21 Slivina (Smolensko sr.) †1886-11-23 Krokuva, lenkų archeologas, publicistas, leidėjas, Lietuvos praeities tyrėjas. 1832-34 mokėsi Mogiliavo gimn., 1834-38 - Vilniaus 2-oje gimn. 1838 pradėjo dirbti Vilniaus gubernijos iždo rūmuose. 1849-54 Vilniaus gubernijos statistikos komitete ėjo kanceliarijos viršininko pareigas. Dirbant šioje įstaigoje, domėjosi ne tik statistika, bet ir Lietuvos istorija. 1855 įkūrus Vilniaus laikinąją archeologijos komisiją ir Vilniaus senienų muziejų, išrinktas komisijos nariu ir paskirtas vadovauti muziejaus Istorijos ir archeologijos skyriui. Muziejui jis padovanojo kelis šimtus eksponatų. Vasaromis K. tyrė piliakalnius, pilkapius ir kapinynus Lietuvoje ir Baltarusijoje, o vėliau ir Lenkijoje. Lietuvoje kasinėjo Bražuolėje (Trakų apskr.), Drucminų ir Mantotų (Varėnos apskr.), Šventos (Švenčionių apskr.) ir kitose vietovėse. Apie savo darbus referavo komisijos posėdžiuose, o tyrimų duomenis skelbdavo rusų bei lenkų spaudoje. Šie darbai išgarsino K. vardą. 1859 įsigijo spaustuvę Vilniuje (per visą veiklos laikotarpį 1859-67, išleista 120 knygų ir brošiūrų, iš jų - apie 10 liet. k.). 1867 spaustuvės veiklą perkėlė į Peterburgą. Nuo 1871 gyveno Krokuvoje, daugiausiai laiko skyrė archeologiniams tyrinėjimams Krokuvos apyl., Podolėje ir kt. Rezultatus skelbė Lenkijos mokslų akademijos leidiniuose.
1856 patvirtintas Rusijos Imperatoriškosios archeologijos d-jos nariu korespondentu, 1857 - Rusijos geografijos d-jos tikruoju nariu, 1857 - Peterburgo viešosios bibliotekos garbės korespondentu. 1860 apdovanotas šv. Stanislovo ordinu. 1873 išrinktas Lenkijos mokslų akademijos nariu. Parašė daug darbų Lietuvos istorijos, archeologijos, etnografijos temomis. Išleido knygas: "Черты из исторiи и жизни литовскаго народа" (1854, su Pavelu Kukolniku, 1795-1884), "Przechadzki po Wilnie i jego okolicach" (1856, 1859, liet. k. - 1991, 2012), "Перечневый каталог предметов в Виленском музеум древностей" (1858), "Album Wileńskie" (1858), "Skarbiec katedralny w Wilnie" (1877), "Живописная Россия. Ч. 1, Литовское полесье" (1882, 1994, liet. k. 1995), "Groby wielkoksiążęce i królewskie w Wilnie" (1882, liet. k. 1898) ir kitas. Redagavo periodinius leidinius (dalį jų ir spausdino): 1845-46 - "Pamiętniki Umysłowe" (3 t.), 1850-54 - "Памятная книжка Виленской губернiи", 1857-58 - "Teka Wileńska", 1859-62 - "Pismo Zbiorowe Wileńskie", 1860-65 - "Kurier Wileński", 1867-71 - "Новое время". Pagrindinė literatūra: Brensztejn, Michał. Adam-Honory Kirkor: wydawca, redaktor i właściciel drukarni w Wilnie od roku 1834 do 1867. Wilno: Skład Główny w Księgarni św. Wojciecha, 1930. 90 p.; Maceika, Juozas. Adomas Honoris Kirkoras. Jo gyvenimas ir darbai. In: Kirkoras, Adomas Honoris. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vilnius: Mintis, 1991, p. 5-15. (Parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.abstract |
"Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes" - pirmasis vadovas po Vilnių, išleistas lenk. k. 1856 A. Marcinovskio spaustuvėje. Knygoje aprašoma Vilniaus geografinė padėtis, istorija, menas, memorialinės vietos, garsios asmenybės, pateikiama daugybė vertingų faktų, pasakojama ir apie tokius Vilniaus paminklus ir gatves, kurie iki šių dienų neišliko. Autorius stengėsi priminti skaitytojams garsiąją Lietuvos praeitį, jos šlovės ir nesėkmių metus. Knygoje tekstas suskirstytas į 18 skyrių, vadinamų pasivaikščiojimais, kurių kiekviename aprašytas maršrutas pėsčiomis. Nors šis leidinys buvo sumanytas kaip vadovas po miestą, bet gerokai peržengė tokio tipo leidinių ribas, taigi, galėtų būti vadinamas ir istorinių apybraižų rinkiniu. Trumpesnis knygos variantas buvo publikuotas rusų k. išleistame Vilniaus albume ("В память пребыванiя государя императора Александра II в Вильне, 6 и 7 сентября 1858 г.", Вильно, 1858), skirtame padovanoti carui Aleksandrui II (1818-81), jo vizito į Vilnių proga. Tokiu caro priėmimu pasipiktino dalis lenkų visuomenės, albumo rengėjai buvo apkaltinti pataikavimu carui, tėvynės išdavyste. Visgi manoma, kad rengėjai turėjo tikslą gauti lengvatų Vilniaus kultūriniam gyvenimui. Kiti leidimai - 1859 papild. leid. lenk. k., 1991, 2012 liet. k. Suskaitmenintame dokumente yra Biržų ordinacijos bibliotekos lipdė bei knygos autoriaus dovanojimo įrašas Astravo dvaro bibliotekos savininkui grafui J. Tiškevičiui (Jan Tyszkiewicz, 1802-62). (Parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |