An analysis of sources mentioning the fates of Francysk (František, (†02.06.1541) and Simeon (†not earlier
than 1593) expands our knowledge about the social circle of the Skaryna family. Skaryna’s elder son had
close connections with Jan of Puchov ( Jan z Pśchova), his younger son, with Jiři Cetl Netolickż. The both
patrons were canons of the St. Vitus cathedral in Prague, and, being zealous proponents of Catholicism,
achieved high positions in church hierarchy: those of administrator and archpresbyter. This information
is important when looking into the confessional orientation of the Skaryna family. The children of the
first printer in the Grand Duchy of Lithuania were in service to individuals who accrued the reputation of
distinguished literary figures in Czechia.
Simeon the Russian was employed by a family in Hradec and also had ties to Českż Krumlov, where he was
physician to Jiři Netolickż, Archpresbyter of Bechyne. Jiři served in Hradec from 1564 to 1568 (Simeon
might have become his personal physician at that time or even earlier), after which he went to live in Prague
for two years, and later moved to Krumlov. In a similar fashion, a talented physician-gardener might have
been passed from one master to another.
Skaryna’s printing activities in Prague corresponded in time with the activities with one of the key officials
of the Czech kingdom, whose family seat was also situated in Southern Czechia, in Bechyne. It was Ladislaus
of Šternberk (Ladislav ze Šternberka na Bechyni), who occupied the post of the High Chancellor of the
Kingdom of Bohemia (supremus cancellarius regni Bohemiae) from 1510 to 1521. It is probable that upon
his return to Prague, Skaryna might have approached his old patrons and their descendants, whose favors
might have also been transferred to his son. This may explain why it was in Southern Czechia that Simeon
the Russian pursued his gardening and medical activities.
The personal library of Francysk Skaryna must also have ended up in Sourthern Czechia. One of the books,
the Little Traveller’s Book, was discovered in the early ninth decade of the 18th century by a Czech Slavicist,
the Jesuit Josef Dobrovskż.
Jiři Cetl Netolickż, who was of the similar age as the first printer of the Grand Duchy of Lithuania, earned a
wide acclaim as the author of a book containing interesting botanical and medical reflections. The description
of the sun and the young moon on the pages of his Kįʒanij o Bijdě nyněgʃʃżho naʃʃeho Ʒiwota (1568)
might suggest that this emblematic image of the eternally young (or, more precisely, constantly rejuvenating)
celestial bodies betokens the medical vocation of Francysk Skaryna.
Prior to entering the University of Prague, he could have attended a school in the New Town, a probable
place of residence of Skaryna himself.
Pranciškaus (†1541-06-02) ir Simeono (†ne anksčiau kaip 1593) gyvenimus atspindinčių šaltinių tyrimas
praplečia mūsų žinias apie asmenų, su kuriais bendravo P. Skorinos šeima, ratą. Vyresnį Skorinos sūnų
glaudūs saitai siejo su Janu iš Puchovo ( Jan z Puchova), o jaunesnį – su Iržiu Cetlu Netolickiu ( Jiři Cetl
Netolickż). Abu šie asmenys buvo Prahos Šv. Vito kapitulos kanauninkai, be to, kaip aktyvūs katalikų tikėjimo
gynėjai abu jie pasiekė aukštų vietų Bažnyčios hierarchijoje (administratoriaus ir arkipresbiterio). Ši
informacija svarbi siekiant įvertinti konfesinę P. Skorinos šeimos orientaciją. Spaudos Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje pradininko vaikai tarnavo asmenims, kurie Čekijoje buvo pelnę neeilinių raštijos kūrėjų
šlovę.
Simeonas Rusas tarnavo ponams Gradece, taip pat buvo susijęs su Krumlovu (Českż Krumlov), kur gydė
Bechinės krašto arkipresbiterį Iržį Netolickį. Pastarasis Gradece tarnavo nuo 1564 iki 1568 m. (Simeonas
tuo metu ar kiek anksčiau galėjo tapti jo asmeniniu gydytoju), vėliau dvejiems metams pervažiavo į Prahą, o
paskui išvyko į Krumlovą. Panašiai galėjo keliauti ir jo asmeninis gydytojas-sodininkas.
P. Skorinos knygų spausdinimo Prahoje laikotarpis pagal laiką atliepia svarbiausio Čekijos karalystės pareigūno,
kurio tėvonija irgi buvo Pietų Čekijoje, Bechinės mieste (Bechyně), veiklos metus. Tai Ladislavas
iš Šternberko prie Bechinės (Ladislav ze Šternberka na Bechyni), nuo 1510 iki 1521 m. ėjusio vyriausiojo
kanclerio pareigas (supremus cancellarius Regni Bohemiae). Grįžęs į Prahą, P. Skorina galėjo kreiptis į ankstesnius
savo globėjus bei jų palikuonis, be to, pastarųjų palankumas galėjo paliesti ir jį, ir jo sūnų. Šitaip
galima aiškinti Simeono Ruso medicinos ir sodininkystės veiklą ne kur kitur, o Pietų Čekijos teritorijoje.
Į Pietų Čekiją turėjo patekti ir asmeninė P. Skorinos biblioteka. Mat ten vieną leidinį – Mažąją kelionių
knygelę – XVIII a. paskutinio dešimtmečio pradžioje surado čekų slavistas jėzuitas Jozefas Dobrovskis
( Josef Dobrovskż).
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaudos pradininko amžininkas Iržis Cetlas Netolickis pasidarė
žinomas autorius, kai išleido įdomių medicinos ir botanikos žinių turinčią knygą. Saulės ir jauno mėnulio
apibūdinimas jo kūrinio Kįʒanij o Bijdě nyněgʃʃżho naʃʃeho Ʒiwota (1568) puslapiuose leidžia spėti, kad
embleminis amžinai jaunų (tiksliau, nuolat atjaunėjančių) dangaus šviesulių vaizdavimas išreiškia P. Skorinos
gydytojo pašaukimą.
Iki stojimo į Prahos universitetą Simeonas Rusas galėjo lankyti mokyklą Prahos Naująjame mieste, kur tuo
metu galėjo gyventi ir patsai P. Skorina.
