Straipsnyje svarstomi tradicinio ir modernaus muziejaus klausimai, nagrinėjama dabartinė Europos
knygos muziejų situacija, kai naujo, modernaus, dalyvaujamojo muziejaus reikmė susiduria su įprastinio
akademinio pobūdžio knygos muziejų tradicija. Pateikiama persitvarkančių ir nelabai vykusių knygos
muziejų praktikos pavyzdžių, aptariama Lietuvos muziejų padėtis, mąstant, ko galėtume pasimokyti ne tik
iš knygos, bet ir iš kitų įvairaus profilio užsienio muziejų, kuriuose eksponuojama daug rankraštinio ir spausdintinio
paveldo. Ši patirtis galėtų būti pravarti kuriant knygos muziejų Lietuvoje.
