Straipsnyje filologiškai nagrinėjamos trys Prūsijos karalystės kunigo Vilhelmo Martinio į lietuvių
kalbą išverstos ir Danieliaus Kleino giesmyne 1666 m. paskelbtos giesmės. Jos aprašomos vertimo
požiūriu (atsižvelgiant į galimą originalų poveikį), nagrinėjama jų eilėdara (silabotoniškumas ir rimai)
ir kalbos ypatybės (atskleidžiami archajiški žodžiai, morfologijos ir sintaksės ypatybės, senovinės žodžių
reikšmės ir formos).
