1930–1940 m. Kaune veikusi „XXVII knygos mėgėjų“ draugija propagavo elitinę bibliofiliją:
turėjo nustatytą narių skaičių (ne daugiau kaip 27), svarbiausiu savo uždaviniu laikė numeruotų bibliofilinių
leidinių leidybą (išleido 10 leidinių, tapusių pavyzdinės leidybos etalonais), estetiškos (dailiosios) knygos
aktualinimą ir jos sklaidą visuomenėje. Straipsnyje nagrinėjama draugijos leidybinė veikla: finansiniai
reikalai, leidinių rengimo (redakcinio darbo), gamybos (spausdinimo) ir platinimo klausimai. Atsiribojama
nuo repertuaro ir leidinių meninio apipavidalinimo analizės, nes šias temas jau yra tyrę kiti mokslininkai
(Vladas Žukas, Ingrida Korsakaitė). Prieita prie išvados, kad draugija veikė kaip profesionali leidykla: patys
nariai gebėjo organizuoti redakcinį, gamybinį, spaustuvinį darbą, susirinkimuose kartu spręsti repertuaro
formavimo klausimus. Nors tai buvo saviveiklinė organizacija, visos leidybos grandys veikė darniai – leidybinė
veikla buvo grindžiama atsakingumu, reiklumu ir profesionalumu.
