Straipsnyje nagrinėjama kol kas vienintelė žinoma lietuviška Abraomo Kulviečio giesmė. Aprašomos
jos vertimo ypatybės ir eilėdara, tiriama kalba. Siekiama nustatyti skiriamąsias giesmės ypatybes. Tokiomis
laikomos ne tik išskirtinės, t. y. tik nagrinėjamam kūriniui būdingos ir kituose to meto kūriniuose nerandamos,
ypatybės, bet ir tokios, kurios kitų autorių kūriniuose yra ne taip paplitusios. Atsižvelgiama į verstinį
giesmės pobūdį, autoriaus ir redaktorių gimtąsias šnektas, redagavimo pobūdį. Straipsnio išvadose siūlomas
giesmės skiriamųjų kalbos ypatybių rinkinys, apibūdinantis Kulviečio kalbą.
Esminiai žodžiai: Abraomas Kulvietis; skiriamosios kalbos ypatybės; vertimas; eilėdara; fonetika; morfologija;
sintaksė; žodžių tvarka.
