4.1. Knygos / Books

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/18

Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights

Paieškos rezultatai

Rodoma 1 - 10 iš 12
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Teorya jestestw organicznych
    (1838) Śniadecki, Jędrzej
    Pagrindinė knygos "Organinių būtybių teorija" medžiaga - materialistinių ir idealistinių pažiūrų nesutarimai ir noras pritaikyti jas gyvajai gamtai, diskusijų įvairovė aiškinant ir kuriant gyvybinių procesų sistemas. Pirmasis tomas išleistas 1804 Varšuvoje, antrasis - 1811 Vilniuje. Apibendrinęs fiziologijos kurso paskaitas, mokslininkas sukūrė vieną pirmųjų teorinių biochemijos darbų pasaulyje ir padėjo fiziologijos mokslo pagrindus Lietuvoje. Leidinys atnešė autoriui pasaulinę šlovę ir gamtos filosofo vardą. 1810 Karaliaučiuje pasirodė pirmo tomo vertimas į vokiečių k., o 1825 - ir visų trijų tomų vertimai Niurnberge. 1825 veikalas išverstas į prancūzų k. Paryžiuje. Šis darbas daugelyje Europos universitetų dešimtmečiais buvo pagrindinis vadovėlis, kuriame gilios mintys reiškiamos aiškiai ir glaustai, o medžiaga svarbi organinės gamtos fiziologijos perpratimui. Pirmasis tomas skirtas bendriesiems principams ir pagrindams, kuriais remiasi gyvybės teorija, aptarti. Antrasis ir trečiasis tomai - išsamiai žmogaus, gyvūnų ir augalų fiziologijai. Savo veikale autorius cituoja 68 autorius. Aprašomas nuskenuotas tritomis- tai 1838 Vilniuje po autoriaus mirties išleistos papildytos ir pataisytos knygos. Kiti leidimai: 1861, 1905 Vilniuje, 2000 Bydgoščiuje (Bydgoszcz, Lenkija), 2018 išverstas į anglų ir lietuvių k. ir išleistas Vilniuje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Teorya jestestw organicznych
    (1838) Śniadecki, Jędrzej
    Pagrindinė knygos "Organinių būtybių teorija" medžiaga - materialistinių ir idealistinių pažiūrų nesutarimai ir noras pritaikyti jas gyvajai gamtai, diskusijų įvairovė aiškinant ir kuriant gyvybinių procesų sistemas. Pirmasis tomas išleistas 1804 Varšuvoje, antrasis - 1811 Vilniuje. Apibendrinęs fiziologijos kurso paskaitas, mokslininkas sukūrė vieną pirmųjų teorinių biochemijos darbų pasaulyje ir padėjo fiziologijos mokslo pagrindus Lietuvoje. Leidinys atnešė autoriui pasaulinę šlovę ir gamtos filosofo vardą. 1810 Karaliaučiuje pasirodė pirmo tomo vertimas į vokiečių k., o 1825 - ir visų trijų tomų vertimai Niurnberge. 1825 veikalas išverstas į prancūzų k. Paryžiuje. Šis darbas daugelyje Europos universitetų dešimtmečiais buvo pagrindinis vadovėlis, kuriame gilios mintys reiškiamos aiškiai ir glaustai, o medžiaga svarbi organinės gamtos fiziologijos perpratimui. Pirmasis tomas skirtas bendriesiems principams ir pagrindams, kuriais remiasi gyvybės teorija, aptarti. Antrasis ir trečiasis tomai - išsamiai žmogaus, gyvūnų ir augalų fiziologijai. Savo veikale autorius cituoja 68 autorius. Aprašomas nuskenuotas tritomis- tai 1838 Vilniuje po autoriaus mirties išleistos papildytos ir pataisytos knygos. Kiti leidimai: 1861, 1905 Vilniuje, 2000 Bydgoščiuje (Bydgoszcz, Lenkija), 2018 išverstas į anglų ir lietuvių k. ir išleistas Vilniuje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Zoologia albo historya naturalna źwierząt, w głównych zasadach, podług systematu Linneusza trybem Blumenbacha z wielą dodatków i odmian, zastosowanych do dzisiejszego stanu tej nauki
    (1837) Kumelski, Norbert Alfons
    Vilniuje 1836-1837 išleistas zoologijos vadovėlis, kurį sudaro trys dalys (D. 1-2 išspausdinta T. Gliuksbergo, d. 3- J. Zavadzkio spaustuvėje). Pirmojoje dalyje plačiai apžvelgiama zoologijos mokslo raida, gyvūnų klasifikacijos sistemos, akcentuojami naujausi zoologijos mokslo pasiekimai (vokiečių gamtininko J.F. Bliumenbacho (1752-1780) ir kt. tyrinėjimai), pateikiamos bendrosios žinios apie gyvūnijos pasaulį, jo įvairovę, anatominės sandaros ypatumus, mitybos įpročius ir kt. Remiantis K. Linėjaus (Carl von Linné, 1707-1778) klasifikavimo sistema, apibūdinami žinduoliai, jų rūšys. Antroji vadovėlio dalis skirta paukščių rūšių aprašymui, trečioji - varliagyviams ir žuvims. Kiekvienos knygos dalies pabaigoje spausdinamos abėcėlinės gyvūnų pavadinimų prancūzų, lenkų, lotynų, rusų, vokiečių kalbomis rodyklės. (Biogramą parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    De ossibus fractis tractatus in discentium usum
    (1837) Korzeniowski, Józef
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Teorya jestestw organicznych
    (1838) Śniadecki, Jędrzej
    Pagrindinė knygos "Organinių būtybių teorija" medžiaga - materialistinių ir idealistinių pažiūrų nesutarimai ir noras pritaikyti jas gyvajai gamtai, diskusijų įvairovė aiškinant ir kuriant gyvybinių procesų sistemas. Pirmasis tomas išleistas 1804 Varšuvoje, antrasis - 1811 Vilniuje. Apibendrinęs fiziologijos kurso paskaitas, mokslininkas sukūrė vieną pirmųjų teorinių biochemijos darbų pasaulyje ir padėjo fiziologijos mokslo pagrindus Lietuvoje. Leidinys atnešė autoriui pasaulinę šlovę ir gamtos filosofo vardą. 1810 Karaliaučiuje pasirodė pirmo tomo vertimas į vokiečių k., o 1825 - ir visų trijų tomų vertimai Niurnberge. 1825 veikalas išverstas į prancūzų k. Paryžiuje. Šis darbas daugelyje Europos universitetų dešimtmečiais buvo pagrindinis vadovėlis, kuriame gilios mintys reiškiamos aiškiai ir glaustai, o medžiaga svarbi organinės gamtos fiziologijos perpratimui. Pirmasis tomas skirtas bendriesiems principams ir pagrindams, kuriais remiasi gyvybės teorija, aptarti. Antrasis ir trečiasis tomai - išsamiai žmogaus, gyvūnų ir augalų fiziologijai. Savo veikale autorius cituoja 68 autorius. Aprašomas nuskenuotas tritomis- tai 1838 Vilniuje po autoriaus mirties išleistos papildytos ir pataisytos knygos. Kiti leidimai: 1861, 1905 Vilniuje, 2000 Bydgoščiuje (Bydgoszcz, Lenkija), 2018 išverstas į anglų ir lietuvių k. ir išleistas Vilniuje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Sposob stawiania budowli gospodarskich z wrzosu i gliny, i pokrycia onych dachem niepalnym / opisany przez Kajetana Krassowskiego.
    (1839) Krassowski, Kajetan, 1784-1854.
    Suskaitmenintas leidinys - 1839 Vilniuje Rubeno Rafalovičiaus spaustuvėje perleistas ir papildytas darbas (1834, lenk.) apie ūkinių pastatų statybą iš viržių ir molio būdus ir jų dengimą nedegiais stogais. Autorius pirmasis Lietuvoje kiek išsamiau aprašė molio statybos techniką, o technologiją įvardijo kaip "kopėčių tipo sienos" - virbais arba šiaudais išpintas medžio karkasas, drėbtas moliu. Pažangesne autorius vadina statybą iš molio iš šilų jau naudojamą Livonijoje, Kurše, Lietuvoje ir Baltarusijoje, bet niekur nebuvo rašoma, kaip šia technologija statyti. Pastatai iš viržių ir molio, pasak autoriaus, mūsų klimatui pigiausi, lengviausiai pastatomi, stipriausi ir geriausiai atitinka visus ūkio poreikius. Autorius 1832 netoli Mikailiškių (Vilniaus apskritis) pastatė spirito varyklą, 1833 vandens malūną ir avidę, 1835 palivarko oficiną aprašytu būdu. Knyga remiasi patirtimi, nuosekliai išdėstyta statybų eiga, o pats darbo procesas labai paprastas. Knyga turėjo įtakos tokio būdo populiarinimui ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Paplito ne tik pažangiuose ūkiuose, dvaruose bei sodybose, bet ir kaimuose. Autoriai, aprašantys panašios technologijos istorinį paveldą, pažymi, kad šis metodas turėjo stebėtini ilgą tarnavimo laiką, vystėsi ir tobulėjo sudėtingumo ir struktūrinio subtilumo kryptimi ir išgyveno iki XXI a. Suskaitmeninta knyga turi mokslo istoriko J. Bielinskio (Józef Bieliński, 1848-1926) provenienciją. Pagrindinė literatūra: Bertašiūtė, R., Skorupskas, R. Molis - seniai lietuvių naudojama statybinė medžiaga. In: Ozonas, 2012, 3(44), p. 25-27. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Pszczelnictwo ogrodowe czyli domowe : z figurami litografowanemi / przez Józefa Strumiłłę autora Ogrodów północnych
    (1837) Strumiłło, Józef, 1774-1847.
    Vilniuje 1837 autoriaus lėšomis išleistas bitininkystės vadovas, išspausdintas Diecezijos (Misionierių) spaustuvėje. Knygą sudaro 18 skyrių. Pateikiamos žinios apie bičių biologiją bei jų šeimos sandarą (motinėlės, darbininkių ir tranų išvaizdą, paskirtį, kiekį). Aptariami avilių tipai, patariama kaip laikyti bites sudvejintuose aviliuose, kaip juose apgyvendinti. Išsamiai aprašomas bičių spietimas, spiečių surinkimas, perkėlimo į naujus avilius, gabenimo būdai. Pateikiama žinių apie bičių maitinimą, jų ligas ir kenkėjus, vietos bitynui parinkimą, medingus augalus, medaus naudą, medaus ir vaško apdorojimą ir laikymą. Autorius nurodo medaus sirupo (panašaus į cukrų) gaminimo receptus, kitus medaus panaudojimo būdus - vyno, acto, medaus gėrimo (lipčiaus) gaminimo būdus. Aptariamas bitynui reikalingas inventorius, finansinės investicijos bei ekonominė nauda. Leidinyje spausdinamas bitininko kalendorius, kuriame išvardinami kiekvieno metų mėnesio darbai bityne. Knygą papildo du pridėtiniai iliustruoti lapai, kuriuose pavaizduoti avilių piešiniai ir brėžiniai, bityno schema. Litografijos spausdintos Antano Kliukovskio (1806-1864) litografijų spaustuvėje, raižė F. Veisas (F. Weiss). (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas