3. Bibliotekos leidiniai / Publications of the Library
Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights
7 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Oto fon Mauderodės spaudiniai LMA Vrublevskių bibliotekoje(2023) Braziūnienė, Alma; Rekašiūtė, Kotryna2022-aisiais sukako 170 metų nuo vieno svarbiausių XIX a. lietuviškosios knygos spaustuvininkų – Oto fon Mauderodės (Otto von Mauderode, 1852–1909) – gimimo. Šia proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2022 m. gegužės 30 – birželio 30 dienomis veikė paroda, skirta šio spaustuvininko gimimo metinėms paminėti. Joje eksponuoti Bibliotekoje saugomi leidiniai: knygos, brošiūros, periodiniai leidiniai, atsišaukimai, žemėlapiai. O. von Mauderodės spaustuvė paliko reikšmingą pėdsaką lietuviškos knygos istorijoje. Joje pasirodė beveik visi reikšmingiausi Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai, taip pat apie 800 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Spaudos draudimo laikotarpiu O. von Mauderodės įmonė buvo viena pagrindinių, spausdinusių knygas lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis (kontrafakcinius leidinius). Kaip spaustuvininko, O. von Mauderodės reikalavimai leidinių poligrafinei kokybei buvo aukšti, jis itin rūpinosi meniniu knygų apipavidalinimu. O. von Mauderodės spaudos įmonė glaudžiai bendradarbiavo su įvairiomis XX a. pradžios Lietuvos ir JAV lietuvių leidyklomis, redakcijomis ir knygynais (pavyzdžiui, Marijos Šlapelienės Vilniuje), vertėsi lietuviškų knygų prekyba, turėjo knygyną, prekiavusį ne tik savo, bet ir kitų leidėjų spaudiniais ir kt. Už įvairiapusę veiklą O. von Mauderodės firma ne kartą buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais. Šios apžvalgos tikslas – remiantis parodoje eksponuota medžiaga, aptarti O. fon Mauderodės kelią „spaustuvininkų kunigaikščio“ įvaizdžio link ir šios spaudos įmonės produkciją, saugomą Bibliotekoje. Joje esanti kelių šimtų leidinių sankaupa liudija O. fon Mauderodės spaudos įmonės produkcijos apimtis ir aukštą jos kokybę.Objektas Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės rankraštinis paveldas(2022) Braziūnienė, Alma; Rekašiūtė, KotrynaLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830–1886), kurios rankraštinis paveldas saugomas LMAVB Rankraščių skyriuje (F9 ir F75), buvo pedagogė ir literatė, nors jos kūryba niekada nebuvo paskelbta. Ypatingos vertės turi jos dienoraščiai vaikams (jų yra du) ir penki dienoraščio sąsiuviniai, rašyti sau pačiai (ad se ipsam). Dienoraščius tyrusi ir studiją apie juos paskelbusi kultūros istorikė dr. Reda Griškaitė šį egodokumentinį paveldą yra įvardijusi moters „jausmų biografija“ – diaristė ne tiek aprašė įvairius gyvenimo įvykius, kiek susitelkė į savo vidinius išgyvenimus. Jos rankraštinis palikimas yra patrauklus Bibliopolio (Lietuvos knygos muziejaus) objektas: E. Beniovskytė-Vrublevskienė yra XIX amžiaus antros pusės kūrybingos, bet dramatiško likimo moters simbolis. Esminiai žodžiai: dienoraščiai; XIX a. antros pusės Lietuvos literatūra lenkų kalba; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska); Tadas Stanislovas Vrublevskis (Tadeusz Stanisław Wróblewski); Marija Vrublevskytė (Maria Wróblewska); Augustinas Anicetas Vrublevskis (Augustyn Anicety Wróblewski).Objektas Ką sako Pranciškaus Skorinos portretas?(2022) Braziūnienė, AlmaObjektas In memoriam: Danutė Labanauskienė (1933–2022)(2022) Braziūnienė, AlmaObjektas Pranciškonų spaustuvės leidiniai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje(2021) Braziūnienė, Alma1671 m. Vilniuje veiklą pradėjusios Pranciškonų konventualų spaustuvės raida ir leidiniai spaudos istorikų įdėmiau nėra tirti. Manoma, kad iš viso per gyvavimo šimtmetį (1671–1781, su pertraukomis) ši spaustuvė yra išleidusi daugiau kaip 160 pavadinimų leidinių, iš jų lietuvių kalba – 13. Straipsnyje apžvelgiamas spaustuvės steigties kontekstas, pateikiami raidos metmenys, teminiu, kalbiniu, poligrafiniu-meniniu požiūriais nagrinėjami Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esantys šios spaustuvės leidiniai (67 pavadinimų). Daroma išvada, kad, laikoma viena iš vadinamų mažųjų LDK oficinų, Pranciškonų spaustuvė atliko vaidmenį LDK spaudos istorijoje: jos leidiniai įsiliejo į LDK leidinių visetą ir jį reikšmingai pagausino.Objektas „Graži knyga yra neabejotinai meno kūrinys“: XXVII knygos mėgėjų leidybinė veikla (1930–1940)(2020) Braziūnienė, Alma1930–1940 m. Kaune veikusi „XXVII knygos mėgėjų“ draugija propagavo elitinę bibliofiliją: turėjo nustatytą narių skaičių (ne daugiau kaip 27), svarbiausiu savo uždaviniu laikė numeruotų bibliofilinių leidinių leidybą (išleido 10 leidinių, tapusių pavyzdinės leidybos etalonais), estetiškos (dailiosios) knygos aktualinimą ir jos sklaidą visuomenėje. Straipsnyje nagrinėjama draugijos leidybinė veikla: finansiniai reikalai, leidinių rengimo (redakcinio darbo), gamybos (spausdinimo) ir platinimo klausimai. Atsiribojama nuo repertuaro ir leidinių meninio apipavidalinimo analizės, nes šias temas jau yra tyrę kiti mokslininkai (Vladas Žukas, Ingrida Korsakaitė). Prieita prie išvados, kad draugija veikė kaip profesionali leidykla: patys nariai gebėjo organizuoti redakcinį, gamybinį, spaustuvinį darbą, susirinkimuose kartu spręsti repertuaro formavimo klausimus. Nors tai buvo saviveiklinė organizacija, visos leidybos grandys veikė darniai – leidybinė veikla buvo grindžiama atsakingumu, reiklumu ir profesionalumu.Objektas Knygos muziejus tarp sena ir nauja(2019) Braziūnienė, AlmaStraipsnyje svarstomi tradicinio ir modernaus muziejaus klausimai, nagrinėjama dabartinė Europos knygos muziejų situacija, kai naujo, modernaus, dalyvaujamojo muziejaus reikmė susiduria su įprastinio akademinio pobūdžio knygos muziejų tradicija. Pateikiama persitvarkančių ir nelabai vykusių knygos muziejų praktikos pavyzdžių, aptariama Lietuvos muziejų padėtis, mąstant, ko galėtume pasimokyti ne tik iš knygos, bet ir iš kitų įvairaus profilio užsienio muziejų, kuriuose eksponuojama daug rankraštinio ir spausdintinio paveldo. Ši patirtis galėtų būti pravarti kuriant knygos muziejų Lietuvoje.