3. Bibliotekos leidiniai / Publications of the Library
Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights
9 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Pranciškaus Skorinos knygos ir jų amžininkai – ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai(2019) Narbutas, SigitasStudijoje apžvelgiami ankstyviausi LDK leidiniai, pasirodę Krokuvoje, Milane, Prahoje, Romoje, Vilniuje bei kai kuriuose kituose miestuose iki Pranciškaus Skorinos mirties (1551–1552) ir pirmosios nuolat veikusios LDK spaustuvės darbo pradžios (1553). Publikacijoje aptariamos 77 knygos, išspausdintos nuo 1494 iki 1553 metų imtinai bažnytine slavų, lietuvių, lenkų, vokiečių ir lotynų kalbomis, nuo seno LDK vartotomis rašto bei komunikacijos reikalams. Tai pirmas toks bandymas pateikti apibendrintą ankstyviausios spausdintinės LDK knygos visomis kalbomis vaizdą.Objektas Paskaita „Reformacijos metų atradimas: Paulius Oderbornas ir jo poema „Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę““(2017-10-19) Narbutas, SigitasLMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus senosios raštijos tyrėjo doc. dr. Sigito Narbuto paskaitoje pristatytas kunigas, pamokslininkas ir rašytojas Paulius Oderbornas (*apie 1555–†1604), aptartas jo gyvenimas ir kūryba, apžvelgti tos kūrybos literatūriniai bei kultūriniai kontekstai, daugiau dėmesio skiriant antros XVI a. pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kitakalbei grožinei literatūrai ir istoriografijai. Visa tai pasitelkta pristatant šių metų atradimą – kultūros ir literatūros istorikams nežinomą Oderborno poemą Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę, išspausdintą Vilniuje 1583 m.Objektas LMA Vrublevskių bibliotekos ateities vizijos pristatymas(2017-04-28) Narbutas, Sigitas2017 m. balandžio 28 d. vykusiame Nacionalinės Lietuvos bibliotekos savaitės renginyje LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pristatė Vrublevskių bibliotekos ateities viziją.Objektas Paskaita "Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija"(2017-05-18) Narbutas, SigitasLMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto paskaitoje (autoriai – dr. Rima Cicėnienė ir dr. Sigitas Narbutas) pristatyta LDK raštija, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleistas Rusėniškosios Biblijos savitumas.Objektas Bibliotekos kelias: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 1912–2012(2015) Narbutas, SigitasStraipsnyje bendrais bruožais aptariama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos genezė ir raida daugiau kaip per 100 metų. Įstaigos istorija apžvelgiama tam tikrais laikotarpiais (1912– 1931, 1931–1940, 1941–2009, nuo 2009), stengiantis iškelti kiekvieno iš jų ypatybes, tačiau kartu iš akių nepametant bendro raidos vaizdo.Objektas Jonas Basanavičius po grįžimo iš Bulgarijos: 1905–1927 m. dienoraščių liudijimai(2013) Narbutas, SigitasJonas Basanavičius iš Bulgarijos į Lietuvą sugrįžo ketindamas atlikti nemažai svarbių darbų. Jie turėjo ugdyti tautinę lietuvių savimonę, kelti tautiečių kultūrą, diegti ir įtvirtinti modernias visuomeninės, kultūrinės ir mokslinės veiklos formas. J. Basanavičius inicijavo ir su bendraminčiais organizavo Pirmąjį lietuvių suvažiavimą, geriau žinomą Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimu (1905 XII 4–5), įkūrė Lietuvių mokslo draugiją (1907 IV 7), surengė Lietuvių konferenciją (1917 IX 18–22), netrukus atvedusią prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo (1918 II 16). Dienoraščiai patvirtina, kad šiuos darbus J. Basanavičius laikė pačiais svarbiausiais, jų jis ėmėsi sąmoningai, o veikė kryptingai ir atkakliai. Įrašai jo užrašų knygelėse taip pat suteikia papildomų žinių apie įvykius, asmenis ir patį jų autorių.Objektas Praha–Vilnius: jėzuitų poveikis lietuvių kultūros raidai(2011) Narbutas, SigitasThe arrival of the Jesuits to Lithuania and their Vilnius activities speedily and essentially transformed the forms and models of folk culture, influencing the pace and scope of cultural processes. A major role in this was played by Jesuit education, which assumed systematic form soon after their arrival and combined features common to all Jesuit provinces with local ones. An important, though underestimated, circumstance is that first Jesuits came to Vilnius from Prague and other Czech and Moravian cities. It may be guessed that the forms of their activities previously practiced and propagated in Prague’s Clementinum were transplanted to Lithuania. This is shown both by the attention accorded by Father Baltazar Hostouński to vernacular languages and by translations of Saint Petrus Canisius’ Catechism into Ruthenian, Latvian and Lithuanian that appeared in Vilnius in the 1580s and made a significant impact on the catechization process in the multilingual society of Lithuania.Objektas Jono Radvano „Radviliada“ anuo metu ir dabar(2006) Narbutas, SigitasThe article discusses the heroic poem „Radivilias“, written in Latin by Jonas Radvanas (lived in the second half of the XVI century). This piece was published in Vilnius in 1592 together with some other poetic and prozaic texts. The only copy of this publication in Lithuania is kept in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The plot of this multilayered and polysemous heroic poem revolves around the life story of Mikalojus Radvila the Red (1512–1584), duke of Biržai and Dubingiai, who was the great hetman of Lithuania and voivode of Vilnius too. The poem recounts the important victories, achieved by the Lithuanian army against Moscow during the Livonian war (1558–1582). The protagonist, Radvila the Red, is an idealized character. He is depicted as a Lithuanian warrior, defending fatherland at a crucial historical moment. Here fatherland means the Grand Duchy of Lithuania, created in olden times by its most eminent ruler Vytautas the Great. In the poem Vytautas inspires Radvila to heroic deeds before the fateful battle. (It is of interest that Poland is mentioned neither as a political, nor military ally.) The setting has all main locus amoenus characteristics; it is a country of venerable historical traditions, which is richly endowed by nature resourses and populated by heroes. At the end of the poem its future is linked to the protagonist‘s son Kristupas Radvila (1547–1603), who at the time of the poem’s appearance was the most influential political, cultural and social figure in Lithuania. After the change of political, cultural and religious conditions in Lithuania, the poem was forgotten. Its second life began in 1997, when the Lithuanian translation of the poem was published together with facsimile reprints. The article discusses possible reasons of the cultural „death“ and „rebirth“ of this work, as well as some peculiarities of Lithuanian culture, which could cause the appearance of this and similar cultural artifacts in modern world.