3. Bibliotekos leidiniai / Publications of the Library
Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights
6 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Apie Didįjį Klaipėdos gaisrą(2024) Rekašiūtė, Kotryna2024-aisiais sukanka 170 metų nuo Klaipėdą nusiaubusio Didžiojo gaisro. Tokia proga paskatino prisiminti šią XIX amžiuje uostamiestį ištikusią nelaimę. Apžvalgos tikslas – remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomais dokumentais, periodine spauda ir istorikų darbais, pristatyti Didžiojo Klaipėdos gaisro mastą, pasidalinti amžininkų prisiminimais bei liudijimais. Esminiai žodžiai: Didysis Klaipėdos gaisras; Klaipėda; Johann Sembritzki; masonai; ložė Memphis; Heinrich Schliemann; Johanas Ferdinandas Kelkis; Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė.Objektas Oto fon Mauderodės spaudiniai LMA Vrublevskių bibliotekoje(2023) Braziūnienė, Alma; Rekašiūtė, Kotryna2022-aisiais sukako 170 metų nuo vieno svarbiausių XIX a. lietuviškosios knygos spaustuvininkų – Oto fon Mauderodės (Otto von Mauderode, 1852–1909) – gimimo. Šia proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2022 m. gegužės 30 – birželio 30 dienomis veikė paroda, skirta šio spaustuvininko gimimo metinėms paminėti. Joje eksponuoti Bibliotekoje saugomi leidiniai: knygos, brošiūros, periodiniai leidiniai, atsišaukimai, žemėlapiai. O. von Mauderodės spaustuvė paliko reikšmingą pėdsaką lietuviškos knygos istorijoje. Joje pasirodė beveik visi reikšmingiausi Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai, taip pat apie 800 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Spaudos draudimo laikotarpiu O. von Mauderodės įmonė buvo viena pagrindinių, spausdinusių knygas lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis (kontrafakcinius leidinius). Kaip spaustuvininko, O. von Mauderodės reikalavimai leidinių poligrafinei kokybei buvo aukšti, jis itin rūpinosi meniniu knygų apipavidalinimu. O. von Mauderodės spaudos įmonė glaudžiai bendradarbiavo su įvairiomis XX a. pradžios Lietuvos ir JAV lietuvių leidyklomis, redakcijomis ir knygynais (pavyzdžiui, Marijos Šlapelienės Vilniuje), vertėsi lietuviškų knygų prekyba, turėjo knygyną, prekiavusį ne tik savo, bet ir kitų leidėjų spaudiniais ir kt. Už įvairiapusę veiklą O. von Mauderodės firma ne kartą buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais. Šios apžvalgos tikslas – remiantis parodoje eksponuota medžiaga, aptarti O. fon Mauderodės kelią „spaustuvininkų kunigaikščio“ įvaizdžio link ir šios spaudos įmonės produkciją, saugomą Bibliotekoje. Joje esanti kelių šimtų leidinių sankaupa liudija O. fon Mauderodės spaudos įmonės produkcijos apimtis ir aukštą jos kokybę.Objektas Hugo Šojaus asmeninės bibliotekos knygos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje(2022) Rekašiūtė, KotrynaŠilokarčemos (dab. Šilutė) dvaro savininkas Hugas Šojus (Hugo Scheu, 1845–1937) buvo sukaupęs turtingų kolekcijų. Sukauptos vertybės ir kadaise turėta vertinga lituanistinių leidinių biblioteka po Antrojo pasaulinio karo audrų išsibarstė – vienos buvo sunaikintos, kitos nugulė atminties institucijose. Norint atkurti H. Šojaus asmeninę biblioteką, vis dar stinga išsamių mokslinių tyrimų. Specialių istoriografijos darbų, skirtų dvarininko bibliotekos istorijai, nėra. Neturima pakankamai duomenų, leidžiančių susidaryti vaizdą apie kadaise buvusią vertingą H. Šojaus lituanistinę biblioteką, stinga išsamesnių ir tikslesnių žinių apie tai, kaip, kada ir kokiais būdais knygos pateko į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką (toliau – LMAVB). Kadaise H. Šojui priklausiusios knygos buvo išdalintos institucijoms, kitos – išsklaidytos ar sunaikintos. Šiuo metu žinoma, jog 18 H. Šojui priklausiusių leidinių saugoma Šilutės muziejuje, 1 – Povilo Višinskio bibliotekoje Šiauliuose, kitos – LMAVB. Šio straipsnio tikslas – remiantis spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, susijusiomis su H. Šojaus asmenine biblioteka, išnagrinėti dvarininko bibliotekai priklausiusius leidinius, šiandien saugomus LMAVB. Straipsnyje pirmą kartą apibūdintas H. Šojaus asmeninės bibliotekos paveldas, saugomas LMAVB. Tyrimo metu nustatyta mažiausiai 15 leidinių, priklausiusių H. Šojui. Esminiai žodžiai: Hugas Šojus; asmeninė biblioteka; bibliofilijos paveldas; asmeninių bibliotekų istorija; knygos kultūra; lituanistika; Prūsų Lietuva; Šilutė; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.Objektas Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės rankraštinis paveldas(2022) Braziūnienė, Alma; Rekašiūtė, KotrynaLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830–1886), kurios rankraštinis paveldas saugomas LMAVB Rankraščių skyriuje (F9 ir F75), buvo pedagogė ir literatė, nors jos kūryba niekada nebuvo paskelbta. Ypatingos vertės turi jos dienoraščiai vaikams (jų yra du) ir penki dienoraščio sąsiuviniai, rašyti sau pačiai (ad se ipsam). Dienoraščius tyrusi ir studiją apie juos paskelbusi kultūros istorikė dr. Reda Griškaitė šį egodokumentinį paveldą yra įvardijusi moters „jausmų biografija“ – diaristė ne tiek aprašė įvairius gyvenimo įvykius, kiek susitelkė į savo vidinius išgyvenimus. Jos rankraštinis palikimas yra patrauklus Bibliopolio (Lietuvos knygos muziejaus) objektas: E. Beniovskytė-Vrublevskienė yra XIX amžiaus antros pusės kūrybingos, bet dramatiško likimo moters simbolis. Esminiai žodžiai: dienoraščiai; XIX a. antros pusės Lietuvos literatūra lenkų kalba; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska); Tadas Stanislovas Vrublevskis (Tadeusz Stanisław Wróblewski); Marija Vrublevskytė (Maria Wróblewska); Augustinas Anicetas Vrublevskis (Augustyn Anicety Wróblewski).Objektas Pranciškui Skorinai skirta tarptautinė mokykla Prahoje(2022) Rekašiūtė, KotrynaObjektas Vieno lietuviško rankraštinio XIX a. antros pusės dokumento autorystės klausimu(2021) Rekašiūtė, KotrynaPublikacijoje pristatoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (toliau – LMAVB RS) saugoma nežinomo autoriaus Prakalba lietuviškai gramatikai. Publikacijos tikslas – nustatyti galimą šio rankraštinio dokumento autorių. Manoma, jog tai žymus kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848–1908).