3. Bibliotekos leidiniai / Publications of the Library

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/1

Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights

Paieškos rezultatai

Rodoma 1 - 5 iš 5
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Estų, latvių literatūros vertimai į lietuvių kalbą, 1918-1940 m. : katalogas
    (Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1990)
    Šiame kataloge buvo stengiamasi į vieną vietą sudėti visą literatūrą, kuri buvo išversta iš latvių ir estų kalbos į lietuvių kalbą. Leidiniui buvo peržiūrimi svarbiausi literatūros, meno, kultūros, mokslo, visuomenės, politikos laikraščiai, žurnalai, tęstiniai leidiniai. Vertimai į latvių ir estų kalbas išdėstyti atskirai. Medžiaga suskirstyta chronologine, o metų ribose - abėcėline tvarka. Pradžioje pateikiamos knygos, o paskui straipsniai. Knygų antraštės išverstos į rusų kalbą. Gale pridėtos pavardžių rodyklė ir santrumpų sąrašas.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    XV-XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas
    (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002)
    Sąrašą (374 įrašai) sudaro XV–XVI a. LDK knygos lotynų kalba. Tai yra: l) visi LDK teritorijoje išspausdinti lotyniški leidiniai ir 2) LDK autorių parašyti, bet dėl įvairių priežasčių svetur išspausdinti kūriniai. XVI amžius LDK knygininkystei yra epochų sąvartos laikotarpis – baigiasi Viduramžiai (rankraštinės knygos epocha) ir prasideda Naujieji laikai (spauda). Svarbiausiu to laikotarpio LDK lotyniškosios spaudos centru reikia laikyti Vilnių. Įvairiose jo spaustuvėse pasirodė mažiausiai 158 leidiniai. Antra pagal spaudinių kiekį ir svarbą buvo senoji Lenkijos sostinė, plačiai Jogailos atgaivintu universitetu garsėjusi Krokuva. Joje XV–XVI a. pasirodė 57 knygos, parašytos ar parengtos Lietuvoje. Ne ką mažiau Krokuvai nusileido Rygos miestas. Vien tiktai „Rygos Aldo“ Mollino oficinoje išėjo 49 lotyniškos knygos. Po kelis tokius leidinius pasirodė taip pat kituose Lietuvos ir užsienio spaudos centruose. Knygų repertuaras neapima visų lotyniškosios literatūros žanrų: tarp jų nėra tiksliųjų, gamtos, net kai kurių humanitarinių mokslų veikalų, vadovėlių, Antikos autorių raštų ir t.t. Rengiant sąrašą naudotasi įvairiais šaltiniais. Svarbiausiais buvo laikomi pagrindinėse šalies bei užsienio bibliotekose saugomi XV–XVI a. spaudiniai ir bibliografijos priemonės, informuojančios apie šiuos spaudinius. Knygos aprašytos atsižvelgiant į dabartinio tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo rekomendacijas. Visų „de visu“ aprašytųjų leidinių aprašai pateikiami kuo išsamesne forma, paliekant pilną antraštę, atskleidžiant knygos turinį. Aprašo pabaigoje nurodoma leidinio saugojimo vieta.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Autografų kolekcijos katalogas
    (Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1989)
    Šis leidinys yra 1980 metais išleisto A. Jaro „Pergamentų katalogo'' tęsinys. Jis apėmė šešis pirmuosius tuometinės Centrinės bibliotekos saugomus fondus. Šis katalogas apibūdina septintąjį rankraščių skyriaus fondą - autografų kolekcija (F7). Tai 1626 - 1925 m. įvairių žymių asmenų laiškai lietuvių, lenkų, lotynų, rusų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis; iš viso naujai aprašyti 2272 vienetai. Daugiausiai kolekcijoje yra XIX - XX a. pradžios laiškų. Šiame kataloge visa korespondencija yra suskirstyta pagal laiškų siuntėjus, t. y. autografų autorius, jų pavardžių abėcėlės tvarka ir sunumeruota eilės seka. Rankraščio signatūra nurodoma po aprašu.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    XVI-XVII a. lituanika Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje
    (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007)
    Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomos senosios lituanikos samprata apibūdinama taip: visi užsienio kalbomis išspausdinti leidiniai, turiniu, autoryste, paskirtimi, dedikacijos ir kitais ryšiais susiję su Lietuva. Publikuojamą lituanikos katalogą sudaro 966 įrašai (1046 tomai). Jame suregistruotos knygos lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusėnų, latvių ir kt. kalbomis. Į katalogą įtraukti tik originalių spaudinių aprašai. Bibliografinio aprašo struktūra atitinka ISBD (A) standarto reikalavimus. Aprašuose aptariamas kiekvienas egzempliorius: nurodomi esami defektai, rankraštinės marginalijos, proveniencijos (nuosavybės įrašai, ekslibrisai, antspaudai, lipdės), apibūdinami įrišimai. Dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – publikuojamame įvadiniame straipsnyje „Senoji Lietuvos MA bibliotekos lituanika“ apibūdinama lituanikos sąvoka, apžvelgiamas lituaninių knygų fondas, aptariama katalogo struktūra. Leidinio pabaigoje skelbiamos pagalbinės rodyklės: antraščių; asmenvardžių; chronologinė; spaustuvininkų, leidėjų ir platintojų; proveniencijų.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Arte et Marte : senieji dokumentai karo tema : skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms : parodos katalogas, 2010 liepos 7 - rugpjūčio 3 d.
    (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2010)
    Moksliniame parodos kataloge, skirtame Žalgirio mūšio jubiliejui, pristatomi rankraštiniai ir spausdinti dokumentai, vizualiniai šaltiniai (atvirukai, graviūros, žemėlapiai), skirti karo tematikai. Didžioji dalis rodomų senųjų dokumentų saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) Retų spaudinių skyriuje, septyni – Rankraščių skyriaus fonduose. Parodai parinkti tokie dokumentai, kuriuose yra žinių apie kariavusius kraštus, juose gyvenusius žmones, jų būdą, priežastis, lėmusias karu pasibaigusią nesantaiką. Didžioji parodos dalis skirta karams, kurių Lietuvai nepašykštėta – kryžiuočiai, totoriai, turkai, švedai, maskvėnai, rodomos įvairios kronikos, istorijos, kuriose tie visų prieš visus karai vienaip ar kitaip paminėti, nelygu autoriaus informuotumas, galimybė pasitelkti šaltinius, pagaliau, simpatijos ar antipatijos, nes ne visi laikėsi nuostatos sine ira et studio – be pykčio ir išankstinės nuostatos. Istorijos mylėtojai turi puikią progą pamatyti pačius istorijos šaltinius, iš kurių žinių sėmėsi vėlesnių kartų istorikai, panaudojo savo darbuose – kas jau yra tapę tarsi bendra visų nuosavybe. Katalogas turi pratarmę, kur paaiškinti jo sudarymo principai, įvadinį R. Petrausko straipsnį, skirtą Žalgirio mūšio istoriografiniams vertinimams. Katalogas yra puikiai iliustruotas raritetų kopijomis, kartografine medžiaga, ikonografija, senais atvirukais.