3. Bibliotekos leidiniai / Publications of the Library
Elektroninių dokumentų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Electronic document copying and use of the rights protected by Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights
3 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Žemėlapio kelias: iš mūšio lauko į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką(2021) Gustaitis, RolandasLietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje esantis 1804 m. Prūsijos karalystės žemėlapis išsiskiria rankraštiniu įrašu, nurodančiu, kad jis paimtas iš 1807 m. Frydlando mūšyje žuvusio rusų karininko. Jame esanti lenkų kariuomenės 12-ojo pėstininkų pulko vado, būsimo generolo Jano Veisenhofo (Jan Weyssenhoff, 1774–1848) proveniencija bei jo biografijos faktai leido nustatyti, kaip šis žemėlapis atsidūrė jo rinkinyje. Minėto generolo kolekcijos rinkinio paveldėtojo, literato Juzefo Veisenhofo ( Józef Weyssenhoff, 1860–1932) laiškai Lietuvos MA bibliotekos įkūrėjui Tadui Vrublevskui padėjo patikslinti šio žemėlapio, kaip ir nemažos dalies Veisenhofų knygų ir žemėlapių rinkinio, patekimo į T. Vrublevskio rinkinį (tuo pačiu ir į Biblioteką) aplinkybes. Pasakojimas apie šio išskirtinio žemėlapio istorinį kelią bus ir naujai kuriamame Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejuje Bibliopolis.Objektas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos bičiulių draugija (1936–1939) ir jos veikėjai(2015) Ilgiewicz, HenrykaEustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos bičiulių draugija veikė 1936–1939 m., Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ji turėjo daugiau nei šimtą narių. Draugijos nariais buvo daugiausia Stepono Batoro universiteto Vilniuje bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai, bibliotekininkai, kunigai, kariškiai, teisininkai. Didžioji dalis – lenkų tautybės asmenys, bet buvo ir lietuvių, karaimų, baltarusių. Draugijai vadovavo valdyba, kurios pirmininkas buvo kun. Pranciškus Tičkovskis (Franciszek Tyczkowski, 1891–1982). Draugijos tikslas – remti Valstybinę Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių biblioteką, skatinti visuomenės susidomėjimą bibliotekos darbu, rinkti lėšas jos reikmėms, ypač leidybai ir mokslo tyrinėjimams. Dėl to jos nariai Vrublevskių bibliotekai patys aukojo pinigus, knygas, rankraščius ir muziejinius daiktus bei skatino tą daryti asmenis, nepriklausiusius draugijai. Taip pat jie organizuodavo koncertus, parodas, minėjimus, o surinktas lėšas atiduodavo bibliotekos reikmėms. Draugijos veikla nutrūko Antrojo pasaulinio karo metais. Per trumpą savo egzistavimo laiką ji prisidėjo prie sėkmingos Valstybinės Vrublevskių bibliotekos Vilniuje plėtros, ugdė visuomenės atsakingumo jausmą už šios bibliotekos bei kitų mokslo ir kultūros įstaigų likimą.Objektas Tado Vrublevskio ir jo amžininkų požiūris į Lietuvos valstybingumą(2015) Maceikianec, Ryšard