Abstract:
Knyga apie ligoninių darbo organizavimą išleista 1807 Diecezijos (Misionierių) spaustuvėje Vilniuje. Autorius dirbo Gailestingųjų seserų špitolėje, domėjosi medicinos įstaigų darbu ir prisidėjo prie Vilniaus ligoninių darbo gerinimo. XIX a. pr. ligoninės derino karitatyvinę ir gydymo funkcijas, medicininė priežiūra neturtingiems žmonėms buvo sunkiai prieinama, ligoninės nebuvo patrauklios, o į jas guldavosi tik tie, kurie negalėjo užsitikrinti gydytojo priežiūros namuose. Leidinyje nagrinėjami ligoninių pastatų įrengimo, erdvių išdėstymo, ligoninių aplinkos, finansavimo, sanitarinės būklės, slaugos, prieinamumo neturtingiems gyventojams klausimai. Knygoje siūloma gydomąją funkciją vykdančias ligonines atskirti nuo jau nepagydomus vargetas, invalidus globojančių prieglaudų, pataisos ar darbo namų. Taip pat teigiama, kad ligoninės privalo suteikti medicininę pagalbą neturtingiesiems visuomenės nariams, nes taip galima sumažinti ne tik sergamumą apskritai, bet ir invalidumą bei mirtingumą. Tokiu būdu būtų išsaugomas didelis skaičius dirbančių žmonių ir išvengiama naštos visuomenei. Darbas skaitytas 1807 viešoje paskaitoje pradedant naujus mokslo metus Vilniaus universitete. Naudota literatūra: Medišauskienė, Zita. Sveikatos apsauga Rietave XIX a. viduryje (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla). In: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010, p. 279-302. (Parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės.
