dc.creator |
Becu, August, 1771-1824 |
lt |
dc.date.accessioned |
2019-02-15T11:44:34Z |
|
dc.date.available |
2019-02-15T11:44:34Z |
|
dc.date.issued |
1807 |
lt |
dc.identifier.other |
519679 |
|
dc.identifier.uri |
http://elibrary.mab.lt/handle/1/22365 |
|
dc.description |
BÉCU, August Ludwik (Augustas Liudvikas Bekiu) *1771-05-03 Gardine prancūzų šeimoje †1824-08-26 Vilniuje - lenkų mokslininkas, gydytojas, vakcinacijos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) profesorius. Mokėsi Gardine ir VU. 1789 įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1793 įgijo medicinos daktaro laipsnį. 1797-99 VU patologijos ir farmakologijos prof. J. Langmajerio (Josephus Langmayer, 1750-1810) adjunktas, nuo 1799 - profesorius. 1798-1814 Gailestingųjų seserų špitolės (vėliau - Savičiaus ligoninė) gydytojas. Lietuvoje pirmasis pradėjo žmones skiepyti nuo raupų. Išleido knygą "Apie vakciną arba vadinamuosius karvių raupus" (1803, lenk.). 1803 paskirtas VU Medicinos fakultete įsteigtos Bendrosios patologijos katedros vedėju. Nuo 1804 m. - Fiziologijos katedros vedėjas. Po paskyrimo buvo komandiruotas į užsienius, kurį laiką nebedėstė. Anglijoje susipažino su gyd. E. Dženeriu (Edward Anthony Jenner, 1749-1823) ir jo vakcinacijos metodu. Nuo 1806 iki mirties ėjo Patologijos katedros profesoriaus pareigas, drauge dėstė higieną ir policinę mediciną. 1808 kartu su J. Franku (Joseph Frank, 1771-1842) prie VU Terapijos klinikos įsteigė Vakcinacijos institutą - mokymo apie skiepus bazę studentams. Instituto darbuotojai gamino vakciną nuo raupų, skiepijo Vilniaus ir jo apylinkių žmones, siuntė vakciną į kitas vietoves. Nuo 1810 dirbo Vyriausiosios kunigų seminarijos gydytoju bei klierikams dėstė populiariąją higieną ir kai kurias medicinos policijos dalis.
1807-10 ir 1817-23 buvo VU cenzoriumi. 1811 - Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas (nuo 1805 buvo vienas iš aktyviausių narių ir draugijos kūrėjas). 1817-22 - mokyklų komiteto narys. 1817-24 - Biblijos draugijos sekretorius. 1819 - mokyklų vizitatorius. Buvo daugelio užsienio medicinos draugijų nariu. Rašė ligoninių įrengimo, vakcinacijos, higienos klausimais. Bendradarbiavo žurnale "Dziennik Wileński". Vilniuje išleido knygas: "O wakcynie czyli Tak nazwanéy ospie krowiéy" (1803), "Rozprawa o doskonałości szpitalów [...]" (1807), "O porządnem utrzymywaniu spitalów" (1807). Literatūroje minimas kaip Vilniuje gyvenusio poeto J. Slovackio (Juliusz Słowacki, 1809-49) patėvis. Gyvenimo pabaigoje suartėjo su senatoriumi N. Novosilcevu (Nikolaj Novosilcev, 1762?-1838), caro į Vilnių atsiųstu likviduoti studentų filaretų organizacijos. Mirė nutrenktas žaibo. Netikėta mirtis buvo aprašyta ir pagarsėjo kaip pirmasis užfiksuotas ir dokumentiškai pagrįstas kamuolinio žaibo pasirodymo atvejis Vilniuje. Šį įvykį įamžino A. Mickevičius (1798-1855) "Vėlinėse". Netikėtą poemos veikėjo Daktaro mirtį poetas laikė Dievo bausme. Pagrindinė literatūra: Bieliński, Józef. Uniwersytet Wileński (1579-1831). Kraków: [s. n.], 1899-1900. 3 t.; Brzuchalski, Marek Adam; Pliszkiewicz, Monika; Jakubowska, Agnieszka; Jeśman, Czesław. Profesor August Becu – Doktor z Dziadów. In: Forum bibliotek medycznych, 2015, r. 8, nr 2 (16), p. 268-279. (Biogramą parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.abstract |
Knyga apie ligoninių darbo organizavimą išleista 1807 Diecezijos (Misionierių) spaustuvėje Vilniuje. Autorius dirbo Gailestingųjų seserų špitolėje, domėjosi medicinos įstaigų darbu ir prisidėjo prie Vilniaus ligoninių darbo gerinimo. XIX a. pr. ligoninės derino karitatyvinę ir gydymo funkcijas, medicininė priežiūra neturtingiems žmonėms buvo sunkiai prieinama, ligoninės nebuvo patrauklios, o į jas guldavosi tik tie, kurie negalėjo užsitikrinti gydytojo priežiūros namuose. Leidinyje nagrinėjami ligoninių pastatų įrengimo, erdvių išdėstymo, ligoninių aplinkos, finansavimo, sanitarinės būklės, slaugos, prieinamumo neturtingiems gyventojams klausimai. Knygoje siūloma gydomąją funkciją vykdančias ligonines atskirti nuo jau nepagydomus vargetas, invalidus globojančių prieglaudų, pataisos ar darbo namų. Taip pat teigiama, kad ligoninės privalo suteikti medicininę pagalbą neturtingiesiems visuomenės nariams, nes taip galima sumažinti ne tik sergamumą apskritai, bet ir invalidumą bei mirtingumą. Tokiu būdu būtų išsaugomas didelis skaičius dirbančių žmonių ir išvengiama naštos visuomenei. Darbas skaitytas 1807 viešoje paskaitoje pradedant naujus mokslo metus Vilniaus universitete. Naudota literatūra: Medišauskienė, Zita. Sveikatos apsauga Rietave XIX a. viduryje (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla). In: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010, p. 279-302. (Parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.provenance |
Submitted by Edita Klangauskaitė (edita.klangauskaite@mab.lt) on 2019-02-15T11:44:34Z
No. of bitstreams: 1
275507.pdf: 51392306 bytes, checksum: 149df9a28bdac1e0252fb520b505b107 (MD5) |
en |
dc.description.provenance |
Made available in DSpace on 2019-02-15T11:44:34Z (GMT). No. of bitstreams: 1
275507.pdf: 51392306 bytes, checksum: 149df9a28bdac1e0252fb520b505b107 (MD5)
Previous issue date: 1807 |
en |
dc.relation.isformatof |
Rozprawa o doskonałości szpitalów miana na publiczném posiedzeniu przy rozpoczęciu kursów rocznych w Imperatorskim Wileńskim Uniwersytecie dnia 15. 7bra 1807 roku / przez Augusta Becu, w Wilnie : [s.n.], 1807 (w Wilnie : w Drukarni Dyecezalney u XX. Missyonarzów). |
lt |
dc.relation.uri |
https://elaba-lmavb.primo.exlibrisgroup.com/discovery/fulldisplay?docid=alma990002755074408476&vid=370LABT_LMAVB:LMAVB |
lt |
dc.rights |
CC BY-NC-SA 4.0 |
lt |
dc.subject |
Senosios knygos |
lt |
dc.title |
Rozprawa o doskonałości szpitalów miana na publiczném posiedzeniu przy rozpoczęciu kursów rocznych w Imperatorskim Wileńskim Uniwersytecie dnia 15. 7bra 1807 roku / przez Augusta Becu |
lt |
dc.type |
Knyga |
lt |
dc.language.iso |
pl |
lt |