Anotacija, santrauka:
Polocke 1828 Pijorų spaustuvėje išspausdinta leidinio "Prigimtinių mąstymo taisyklių išdėstymas arba teorinė ir praktinė logika" pirmoji dalis. 1832 Vilniuje buvo cenzūros peržiūrėta bei aprobuota antroji veikalo dalis, tačiau taip ir nebuvo išspausdinta, rankraštis neišliko. Knygą sudaro pratarmė, įvadas ir du skyriai. Keliami du tikslai: įrodyti žmogiškojo pažinimo tikroviškumą ir išnagrinėti taisykles, kurių sistema būtų vadovas tiesai nustatyti. Nagrinėjama žinojimo kilmė. Klausiama, kokia mąstymo prigimtis, iš ko kyla žinojimas. Mąstymo prigimtis grindžiama įgimtu intelekto dėsniu, kuris yra prigimtinis natūralus procesas, garantuojantis žinojimo teisingumą. Prigimties dėsnius, reguliuojančius pažinimą ir garantuojančius teisingą žinojimą, vadina logikos dėsniais ir juos laiko pastoviais, nekintančiais. Teigiama, jog egzistuoja patyrimo duomenis organizuojantys bei sutvarkantys principai, garantuojantys pažinimo tikrumą - prigimtinės mąstymo taisyklės kaip galutinės intelekto struktūros. Pažinimo objektyvumas, jo tikroviškumas grindžiamas tuo, kad apie išorinį pasaulį neinformuojantis patyrimas yra neįmanomas. Apibrėžia erdvę ir laiką kaip objektyvias pasaulio charakteristikas ir susitelkia ties erdvės ir laiko vaizdinių susidarymo mechanizmo žmogaus sąmonėje aiškinimu. Šiam mechanizmui nustatyti naudoja psichologinės introspekcijos metodą. Tyrimą baigia sąmonės turinio analize. (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės.
